ES Bendrasis teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl įšaldytos Rusijos turto finansavimo Ukrainos paramai
Europos Sąjungos Bendrasis teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl Rusijos centrinio banko įšaldyto turto pajamų panaudojimo karinei paramai Ukrainai finansuoti, motyvuodamas tuo, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos. Ieškinys buvo pateiktas dar praėjusios Vengrijos vyriausybės 2025 m. liepos mėnesį.
Pagrindiniai faktai
- ES Bendrasis teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl Rusijos CB įšaldyto turto pajamų panaudojimo karinei pagalbai Ukrainai
- Vengrija ieškinį pateikė 2025 m. liepą, ginčydama ES Tarybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą
- Teismas nagrinėjo bylą nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., o galiausiai ją atmetė dėl jurisdikcijos trūkumo
- Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas patenka į ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką – sritį, kuriai žyminis teismas netaikomas
- Vengrija tvirtino, kad susilaikymas balsuojant dėl mechanizmo nereiškia sutikimo vėliau skirti lėšas per Europos taikos fondą
- Vengrijos teisės aktų pažeidimai: lygybės tarp šalių narių, teisinės valstybės ir demokratinio ES veikimo principų pažeidimai
- Europos taikos fondą 2021 m. įsteigė ES Taryba; 2022–2024 m. per jį Ukrainai skirta 6,1 mlrd. €, o vėliau lubos padidintos iki 11,1 mlrd. €
Kodėl tai svarbu
Sprendimas panaikina vengrų teisinę kliūtį nukreipti Rusijos suverenio turto įšaldymo pajamas į Europos taikos fondą karinei paramai Ukrainai. Jis patvirtina, kad sprendimai dėl šių pajamų panaudojimo patenka į ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kuri didžiąja dalimi apsaugota nuo teisminės peržiūros. Bylą pateikė ankstesnioji Vengrijos vyriausybė, o naujasis Pėterio Magyario kabinetas signalizuoja apie politikos posūkį Ukrainos atžvilgiu.
Kas nutiko
ES Bendrasis teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl Rusijos centrinio banko įšaldyto turto pajamų panaudojimo karinei paramai Ukrainai. Teismas nusprendė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos, nes ginčijamas sprendimas priklauso ES bendrajai užsienio ir saugumo politikai – sričiai, kuri pagal sutartį daugiausia apsaugota nuo teisminės peržiūros. Vengrija ieškinį buvo pateikusi 2025 m. liepą, siekdama panaikinti ES Tarybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą, nustatantį nepaprastųjų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai paramai tvarką, taip pat 2025 m. kovo Europos taikos fondo komiteto sprendimą dėl šių pajamų panaudojimo karinei paramai. Teismas priėmė ieškinį nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir galiausiai jį atmetė neišnagrinėjęs bylos esmės. Vengrija tvirtino, kad jos susilaikymas balsuojant dėl šio mechanizmo steigimo nereiškė sutikimo su vėlesniais sprendimais, pagal kuriuos lėšos buvo skiriamos per Europos taikos fondą be jos paramos. ES pusė laikėsi pozicijos, kad Vengrija negali blokuoti šių pajamų panaudojimo, nes mechanizmo priėmimo metu ji susilaikė, o nebalsavo prieš.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pabrėžia, kad teismo sprendimas yra Ukrainos naudai – juo pašalinamas vengrų bandymas užblokuoti Rusijos turto pajamų panaudojimą karinei pagalbai. Pranešimuose akcentuojamas geopolitinis kontekstas: prieštaravimas tarp ankstesnės Orbano vyriausybės ieškinio ir naujosios Magyar vyriausybės peržiūrėtos pozicijos Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Taip pat pabrėžiamas įšaldyto Rusijos turto finansinis mastas – daugiau nei 200 mlrd. € ES ir G7 šalyse, o pagrindinė dalis laikoma Europos jurisdikcijose, didžioji dalis – Belgijos depozitoriume „Euroclear“ – ir vykstančios Vakarų diskusijos dėl visiško konfiskavimo arba Ukraine Loan Cooperation Mechanism, galinčio finansuoti Ukrainą iki 45 mlrd. €.
Kontekstas
Vengrijos ieškinys buvo pateiktas 2025 m. liepą, siekiant panaikinti ES Tarybos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir 2025 m. kovo Europos taikos fondo komiteto sprendimą dėl Rusijos turto pajamų panaudojimo karinei pagalbai Ukrainai. Europos taikos fondą 2021 m. įsteigė ES Taryba, siekdama finansuoti ES veiksmus bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje; 2022–2024 m. per j Ukrainai skirtas 6,1 mlrd. €, o vėliau finansinės lubos padidintos 5 mlrd. €, iki 11,1 mlrd. € bendros sumos. Bendras įšaldytos Rusijos centrinio banko turto ES ir G7 šalyse apimtis vertinama daugiau kaip 200 mlrd. €, didžioji dalis tenka Europos jurisdikcijoms, o reikšminga dalis laikoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“. Vakarų šalys diskutuoja dėl visiško Rusijos turto konfiskavimo galimybės arba jo panaudojimo pagal Ukraine Loan Cooperation Mechanism, galintį finansuoti Ukrainą iki 45 mlrd. €. Po balandžio parlamento rinkimų Vengrijos naujoji vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Pėterio Magyaro, peržiūrėjo šalies užsienio politikos doktriną, dabar pripažįstant Rusiją kaip grėsmę ir palaikančią Ukrainos teritorinį vientisumą; rugsėjo 8 d. Vengrija išsiuntė dešimt Rusijos diplomatų.