ES svarsto perkelti įšaldytus Rusijos aktyvus iš Belgijos į ES kontroliuojamą saugotoją
Europoje svarstoma nauja idėja, kaip panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos paramai, kartu sprendžiant Belgijos teisinius susirūpinimus. Idėja – perkelti Rusijos aktyvus iš „Euroclear" depozitoriumo Belgijoje į naują ES kontroliuojamą saugotoją, taip teisinę atsakomybę perkeliant nuo Belgijos ES lygmeniui. Ukrainos Finansų ministerija jau pateikė konkretĮ pasiūlymą Briuseliui, tačiau Europos Komisija šiuo metu idėją vertina kaip teorinę galimybę, o ne parengtą planą.
Pagrindiniai faktai
- Idėja – perkelti Rusijos aktyvus iš „Euroclear" depozitoriumo Belgijoje į naują ES kontroliuojamą saugotoją.
- Ukraina palaiko idėją; Užsienio reikalų ministerija perdavė savo viziją Briuseliui, o Finansų ministerija pateikė konkretų pasiūlymą dėl ES lygmens mechanizmo sukūrimo.
- Perkėlus aktyvus, teisinė atsakomybė nuslinktų nuo Belgijos prie ES lygmens, kas leistų apeiti Belgijos argumentus prieš reparacinę paskolą.
- ES šiuo metu idėją traktuoja kaip teorinę galimybę – Europos Komisija dar nepateikė teisėkūros pasiūlymo, mechanizmas neišdirbtas.
- Ukraina 2026 m. gynybos biudžete deklaravo 27 mlrd. JAV dolerių deficitą ir paprašė ES pagalbos.
- 2025 m. gruodį ES vadovai atmetė reparacinės paskolos pasiūlymą ir vietoje to susitarė skolintis 90 mlrd. eurų finansų rinkose 2026–2027 m. Ukrainos paramai.
- PASK siūlo atskirą kelią – perduoti įšaldytus Rusijos fondus Ukrainai remiantis EŽTK sprendimais.
Kodėl tai svarbu
Pasiūlymas galėtų apeiti Belgijos pasipriešinimą naudoti įšaldytus Rusijos aktyvus, blokuojantį ankstesnius bandymus. Teisinė atsakomybė būtų perkelta nuo vienos valstybės narės prie ES kaip visumos, o tai potencialiai leistų atsieti milijardus Ukrainos gynybai ir atstatymui. Ukrainai 2026 m. deklaruotas 27 mlrd. JAV dolerių gynybos biudžeto deficitas daro naujų finansavimo šaltinių paiešką skubia. 2025 m. gruodžio 90 mlrd. eurų ES paskola buvo atsarginis variantas po to, kai reparacinės paskolos pasiūlymas buvo atmestas, todėl įšaldytų aktyvų klausimas tebėra neišspręstas.
Kas nutiko
Europoje svarstoma nauja idėja – įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas paramai Ukrainai keičiant ne tik jų panaudojimo būdą, bet ir saugojimo vietą bei atsakingą instituciją. Aktyvai būtų perkeliami iš Belgijos „Euroclear" depozitoriumo į naują ES kontroliuojamą saugotoją. Tokiu būdu teisinė atsakomybė nuslinktų nuo Belgijos prie ES lygmens, kas leistų atmesti Belgijos vyriausybės keltus teisinius argumentus prieš reparacinę paskolą. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija perdavė savo viziją Briuseliui, o Finansų ministerija pateikė konkretų pasiūlymą sukurti ES lygmens mechanizmą lėšoms priimti. Ukrainos URM atstakas spaudai Heorhiy Tykhyi paaiškino, kad sprendimai dėl lėšų panaudojimo Ukrainos gynybai, atsparumui ir atstatymui būtų priimami bendrai, atsakomybę paskirstant tarp visų ES vyriausybių. Europos Komisija šiuo metu idėją vertina kaip teorinę galimybę, o ne parengtą planą – nėra teisėkūros pasiūlymo, neišdirbtas teisinis ir finansinis perkėlimo mechanizmas. Ukrainai 2026 m. gynybos biudžete deklaravus 27 mlrd. JAV dolerių deficitą, buvo pasiūlytas greitas sprendimas – iš anksto išmokėti dalį lėšų iš 90 mlrd. eurų ES paskolos, skirtos 2027 m.
Kontekstas
2025 m. gruodį, po sunkių nakties derybų Briuselio viršūnių susitikime, ES vadovai atmetė Europos Komisijos reparacinės paskolos pasiūlymą, susietą su įšaldytais Rusijos aktyvais. Vietoje to Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad ES pasiskolins 90 mlrd. eurų finansų rinkose, garantuojant bendru ES biudžetu, ir perves šias lėšas Ukrainai kaip 2026–2027 m. pagalbą. Nors formaliai tai yra paskola, jos sąlygos numato, kad Kyjivas turės grąžinti lėšas tik po to, kai Rusija sumokės pokario reparacijas – taigi greičiausiai niekada. Baltijos šalims svarbu, kad diskusijos dėl įšaldytų aktyvų suintensyvėjo po to, kai rugpjūčio 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pareiškė apie didelį karo finansavimo trūkumą. Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija bendru laišku paragino atnaujinti darbą dėl įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų panaudojimo. Po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Airijoje rugsėjo pradžioje ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas viešai patvirtino, kad diskusija prasidėjo ir bus tęsiama.