Andrijus Sybiha paragino Europą nedelsiant panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos gynybai

Kodėl tai svarbu

Sybihos viešas spaudimas žymi Ukrainos pastangas pereiti nuo vien tik Rusijos aktyvų įšaldymo prie jų aktyvaus panaudojimo karo finansavimui. Referuodamas rekordinį 2027 m. Rusijos karinį biudžetą, jis siekia pagrįsti skubos poreikį, o konkreti teisinė architektūra — kolektyvinė ES kontrolė — yra tiesioginis atsakas į Belgijos susirūpinimą dėl „Euroclear“ saugomų aktyvų rizikos. Kartu su keturių ES valstybių narių iniciatyva tai rodo augančią politinę dinamiką prieš 2027 m. rinkimus Europoje.

Kas nutiko

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į Europos Sąjungą su raginimu nedelsiant panaudoti įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus Ukrainos gynybai ir atstatymui finansuoti. Savo pareiškime jis pabrėžė, kad 2027 m. Rusijos karinis biudžetas pasieks rekordinius 180 mlrd. eurų ir bus daugiau kaip 40 % didesnis nei 2026 m. gynybos išlaidos. Sybiha teigė, kad Maskva „norikar o“, ir teigė, kad „kuo didesnė kaina Maskvai, tuo greičiau ateis taika“.

Ministras taip pat pateikė konkretų teisinį pasiūlymą: Ukrainos Finansų ministerija pasiūlė Europos Komisijai perduoti aktyvus kolektyvinei ES kontrolei, kad sprendimas ir atsakomybė būtų europiniai, o ne vien Belgijos. Pasak Sybihos, toks modelis yra grįžtamas — teisinis nuosavybės titulas išlieka europinei struktūrai, Ukraina gauna finansavimą, o ne nuosavybę, ir sistema išyra, kai Rusija sumoka.

Rugpjūčio pabaigoje Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu atnaujinti diskusiją dėl visiško įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo. Rugsėjo mėnesį Belgija dar nebuvo pritarusi aktyvų perdavimui iš „Euroclear“ į ES lygmens kontrolę. Belgijos pareigūnas pabrėžė, kad bet koks sprendimas privalo visiškai apsaugoti aktyvus, „Euroclear“ ir Belgijos valstybės įsipareigojimus nuo galimų Maskvos teisinių pretenzijų.

ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo Liuksemburge taip pat patvirtino, kad „įšaldyti Rusijos aktyvai vėl ant derybų stalo“, pažymėdama, kad diskusija tęsis, nes tai susiję su rizikos paskirstymu tarp valstybių narių. 2022 m. G7 šalys įšaldė maždaug 300 mlrd. eurų Rusijos Centrinio banko atsargų, iš kurių apie 210 mlrd. eurų laikoma ES. 2024 m. G7 suteikė Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, užtikrintą būsimais pelnais iš įšaldytų aktyvų. 2025 m. gruodį ES pratęsė šių aktyvų įšaldymą neribotam laikui.

Kuo skiriasi pranešimai

ZN.UA praneša apie nesutarimą dėl galimo Rusijos atsako į aktyvų konfiskavimą: Sybiha atmeta baimę, kad Maskva atsakys konfiskuodama Vakarų aktyvus, nes Rusija tai daro nuo 2022 m., o įšaldymas to nesustabdė. Tuo tarpu Belgijos pareigūnas teigia, kad bet koks sprendimas privalo visiškai apsaugoti Belgijos ir „Euroclear“ patiriamą riziką nuo potencialių Rusijos teisinių pretenzijų, atspindėdamas šalies nenorą prisiimti šią naštą.

Kontekstas

2022 m. G7 šalys įšaldė maždaug 300 mlrd. eurų Rusijos Centrinio banko atsargų, kurių apie 210 mlrd. eurų yra ES. 2024 m. G7 suteikė Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, pagrįstą būsimais nepaprastaisiais pelnais iš įšaldytų aktyvų. 2025 m. gruodį ES priėmė sprendimą įšaldyti Rusijos aktyvus neribotam laikui. Didžioji dalis aktyvų saugoma Belgijos „Euroclear“ depozitoriume, ir Belgija iki šiol nepritarė jų perdavimui į ES lygmens kontrolę.

Sybiha savo argumentams remtis naudoja 2022 m. lapkričio JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos pareigą atlyginti padarytą žalą. Ukrainos pasiūlymas yra struktūrizuotas taip, kad būtų grįžtamas: teisinis nuosavybės titulas lieka europinei struktūrai, Ukraina gauna finansavimą, o ne nuosavybę, ir mechanizmas baigiasi, kai Rusija sumoka atlyginimą.