ES narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo Ukrainai paskirstymo
ES valstybės narės rugsėjo 25 d. susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo (EPF) panaudojimo Ukrainai, užbaigus daugiau nei dvejus metus trukusį blokuotą laikotarpį, kurį lėmė Vengrijos veto. Apie susitarimą pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Galutinį sprendimą dar turės formaliai priimti ES gynybos ministrai pirmadienį vykstančiame ES Tarybos posėdyje.
Pagrindiniai faktai
- ES narės rugsėjo 25 d. susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo (EPF) panaudojimo Ukrainai sąlygų
- 900 mln. eurų skiriama ES karinei pagalbos misijai Ukrainoje (EUMAM Ukraine)
- 1 mlrd. eurų skiriama naujai bendrai karinės įrangos gamybai finansuoti
- 4,7 mlrd. eurų skiriama ES valstybėms narėms kompensuoti už jau suteiktą karinę pagalbą Ukrainai
- EPF lėšos Ukrainai buvo blokuojamos nuo 2023 m. pavasario dėl Vengrijos veto, vadovaujamos premjero Viktoro Orbano
- Vengrijos naujasis premjeras Pėteris Magyras, rinkimuose įveikęs Orbaną, panaikino veto kaip vieną iš savo rinkiminių pažadų
- Kaja Kallas pavadino sprendimą „geromis naujienomis Ukrainai ir blogomis naujienomis Rusijai"
- Galutinį sprendimą dėl lėšų panaudojimo dar turi formaliai priimti ES gynybos ministrai pirmadienį vyksiančiame ES Tarybos posėdyje
Kodėl tai svarbu
Sprendimas atblokuoja didelę karinės ir gynybos pagalbos Ukrainai paketą po daugiau nei dvejų metų blokados, susijusios su Vengrijos politika. Be to, jis siejamas su artimiausiu Ukrainos gynybos finansavimo poreikiu – šalyje fiksuojamas gynybos ministerijos biudžeto deficitas, kuris gali sutrikdyti dronų tiekimą. Tai taip pat rodo ES pasirengimą didinti karinę paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos hibridinio spaudimo, kaip pabrėžė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas.
Kas nutiko
Rugsėjo 25 d. ES valstybės narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo (EPF) panaudojimo Ukrainai sąlygų. Apie susitarimą pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas per savo paskyrą socialiniame tinkle X. Pagal susitarimą 900 mln. eurų bus skirta ES karinei pagalbos misijai Ukrainoje (EUMAM Ukraine), 1 mlrd. eurų – naujai bendrai karinės įrangos gamybai finansuoti, o likę 4,7 mlrd. eurų – kompensuoti ES valstybėms narėms už anksčiau suteiktą karinę pagalbą Ukrainai. Kallas pavadino sprendimą „geromis naujienomis Ukrainai ir blogomis naujienomis Rusijai" ir pažymėjo, kad „Europa daro priešingai" nei siekia Maskva. Dalis ES valstybių, tarp jų Švedija ir Vokietija, jau pareiškė ketinančios savo kompensacijų dalį nukreipti tolesnei Ukrainos paramai. EPF lėšos Ukrainai buvo blokuojamos nuo 2023 m. pavasario dėl Vengrijos veto – jį panaikino naujasis Vengrijos premjeras Pėteris Magyras, rinkimuose įveikęs Viktorą Orbaną ir taip įvykdęs vieną iš savo rinkiminių pažadų. Galutinį sprendimą dėl lėšų panaudojimo dar turi formaliai priimti ES gynybos ministrai pirmadienį vyksiančiame ES Tarybos posėdyje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainiečių žiniasklaida vieningai pristato susitarimą kaip svarbų proveržį ES karinės paramos Ukrainoje kelyje – antraštėse nuolat kartojasi žodžiai „atblokuota", „susitarta", „skirta gynybai". Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Kaja Kallos formuluotę „geros naujienos Ukrainai, blogos naujienos Rusijai" ir pabrėžia Vengrijos vyriausybės pasikeitimo vaidmenį. Ypatingas dėmesys skiriamas pasekmėms Ukrainos gynybos finansavimui – EPF lėšos siejamos su šalies gynybos ministerijos biudžeto trūkumu ir dronų įsigijimo poreikiais.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis ne ukrainiečių kalba paskelbtas šaltinis – Honkongo leidinys „South China Morning Post" – praneša apie tą patį sprendimą, tačiau jo antraštėje suma nurodyta JAV doleriais, o ne eurais, kaip daro visi kiti šaltiniai.
Kuo skiriasi pranešimai
Vieno straipsnio antraštėje suma nurodyta kaip „7,5 mlrd. JAV dolerių", o visi kiti šaltiniai ją apibūdina kaip 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo. Taip pat buvo skirtumų dėl EPF lėšų paskirstymo: Vokietija siūlė visą 6,6 mlrd. eurų sumą perduoti tiesiogiai Ukrainai, tačiau ne visos ES narės tam pritarė. Birželį Lenkija priešinosi Vokietijos pasiūlymui ir reikalavo kompensuoti maždaug 450 mln. eurų, kuriuos ši skyrė paramai Ukrainai per šį fondą.
Kontekstas
Europos taikos fondas (EPF) yra nebiudžetinis ES instrumentas, kurio vertė 17 mlrd. eurų, įsteigtas 2021 m. kovą karinei ir gynybinei paramai partnerių šalims finansuoti. Po Rusijos visapusio įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį EPF pirmą kartą buvo panaudotas mirtinų ginklų tiekimui trečiajai šaliai, kuri buvo užpulta, finansuoti. Išmokos iš EPF reikalauja vieningo visų ES narių pritarimo. EPF lėšos Ukrainai buvo blokuojamos nuo 2023 m. pavasario dėl Vengrijos veto, vadovaujamos premjero Viktoro Orbano. Vengrijos naujasis premjeras Pėteris Magyras, rinkimuose įveikęs Orbaną, panaikino veto kaip vieną iš rinkiminių pažadų. Rugsėjo 18 d. Europos Komisija atskirai skyrė 3,3 mlrd. eurų Ukrainai dronų ir raketų įsigijimui. Ukrainoje fiksuojamas pranešamas gynybos ministerijos biudžeto deficitas – 27 mlrd. JAV dolerių, kuris gali sutrikdyti dronų tiekimą; Europos Komisija ir Tarpautinis valiutos fondas derasi su Ukrainos vyriausybe dėl galimo šios problemos sprendimo.