Trumpas paragino Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai
Sekmadienį, rugsėjo 13 d., JAV prezidentas Donaldas Trumpas Airijoje vykstančio Irish Open golfo turnyro metu paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino kuro infrastruktūrai, kaltindamas juos dėl pasaulinio dyzelino deficito. Trumpas taip pat teigė, kad deficitas nesusijęs su JAV karu prieš Iraną, o esą yra konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos padarinys. Jis nepateikė šio teiginio įrodymų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis viešai su tuo nesutiko, o Kremlius pareiškė palaikantis Trumpo raginimą, bet atsisakė žadėti, kad Rusija liausis pulti Ukrainos energetikos objektus.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 13 d. Trumpas Zelenskio paragino nutraukti smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai, teigdamas, kad tai sukelia pasaulinį dyzelino deficitą.
- JAV dyzelino kaina rugsėjo 12 d. pasiekė rekordą – daugiau nei 6 USD už galoną, praneša AAA duomenimis.
- Trumpas teigė, kad dyzelino trūkumą lemia karas tarp Rusijos ir Ukrainos, o ne JAV karas prieš Iraną; įrodymų nepateikė.
- Anksčiau tą pačią savaitę Trumpas kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir sakė, kad Rusijos lyderis nori sudaryti susitarimą dėl karo pabaigos.
- Rugsėjo 14 d. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas palankiai įvertino Trumpo raginimą, bet atsisakė atsakyti, ar Rusija nutrauks smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą.
- Lenkijos URM Radosławas Sikorskis, kalbėdamas Kyive su Ukrainos URM Andrijumi Sybiha, viešai išsakė nesutinkantis su Trumpo teiginiu.
- Ukrainos karinė vadovybė rugsėjo 13 d. pranešė apie naktinius smūgius Slaviansko ECO naftos perdirbimo įmonei Krasnodaro krašte ir Taneco naftos perdirbimo įmonei Tatarstane.
Kodėl tai svarbu
Viešas Trumpo spaudimas Ukrainai kelia klausimą dėl vienos pagrindinių Kyjivo karo strategijos prieš Rusijos energetikos sektorių dalių. Trumpo teiginys, kad dyzelino deficitą lemia ne JAV karas prieš Iraną, o Ukrainos smūgiai, yra prieštaraujamas Europos pareigūnų ir Lenkijos diplomatijos vadovo. Visa tai vyksta prieš JAV lapkričio 3 d. rinkimus, o JAV dyzelino kainoms pasiekus rekordą – tai suteikia visai situacijai aiškų vidaus politinį atspalvį.
Kas nutiko
Sekmadienį, rugsėjo 13 d., Airijoje, savo Doonbeg golfo klube vykstančio Irish Open turnyro metu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „turi liautis naikinti dyzelino kuro atsargas Rusijoje“, nes tai esą sukelia pasaulinį dyzelino deficitą. Trumpas pabrėžė, kad deficitas kyla dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, o ne dėl JAV karo prieš Iraną, ir pažymėjo, kad jis su šiuo klausimu jau kalbėjosi su Zelenskiu. Jis taip pat teigė, kad Ukraina gali atakuoti daugybę kitų taikinių Rusijoje, tačiau turėtų vengti dyzelino objektų. Trumpo teiginiui dėl priežasties nepateikta jokių įrodymų. Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenė pranešė apie naktinius smūgius Slaviansko ECO naftos perdirbimo įmonei Krasnodaro krašte ir Taneco įmonei Tatarstane; Tatarstano valdžia nurodė du žuvusius ir 14 sužeistų dėl atakų prieš Nižnekamską. Rugsėjo 14 d. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas palankiai įvertino Trumpo raginimą, tačiau atsisakė atsakyti, ar Rusija pati būtų pasirengusi liautis pulti Ukrainos ekonominę infrastruktūrą. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, kalbėdamas Kyive su Ukrainos URM Andrijumi Sybiha, viešai išsakė nesutinkantis su tokiu priežasties aiškinimu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos antraštės dažniausiai formuluojamos taip: „Trumpas paragino Zelenskį liautis pulti Rusijos dyzelino objektus / naftos perdirbimo įmones“. Ukrainos leidiniai akcentuoja, kad Rusijos delegacija „šiltai“ priėmė Trumpo raginimą, o Rusija nesutiko nieko pažadėti dėl savo smūgių prieš Ukrainos energetiką – tai pateikiama kaip vienašalis spaudimas Kijevui. Keli leidiniai mini „Radio NV“ apklausą, kurioje dauguma respondentų pasisakė prieš Trumpo raginimo vykdymą. Ukrainos žiniasklaida taip pat primena, kad dar liepos pradžioje Trumpas viešai vertino Ukrainos smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones kaip eskalaciją, galinčią baigti karą – dabartinis tonas traktuojamas kaip aiškus pokytis.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Anglakalbė žiniasklaida (AP, Politico, Fox News šaltiniai) istoriją rėmina aplink Trumpo citatą ir jo žinutę Zelenskiui „nespauskite dyzelino“. JAV ir Vokietijos leidiniai pabrėžia laiką – rekordinės JAV dyzelino kainos ir artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai lapkričio 3 d., todėl Trumpo žodžiai nagrinėjami šalies vidaus politikos kontekste. Politico atstovaujama analizė, kurią cituoja tarptautinė žiniasklaida, akcentuoja aukšto rango Europos pareigūno vertinimą, kad Trumpo administracija „ieško atpirkimo ožių“ ir kad ši argumentacija dėl Rusijos dyzelino eksporto yra „absurdiška“. Lenkijos spauda išskiria ministro Sikorskio viešą nesutikimą per bendrą spaudos konferenciją Kijeve. Katarų, Azerbaidžano ir Kazachstano leidiniai perduoda Trumpo teiginį ir jo neigimą, kad priežastis yra JAV karas prieš Iraną.
Kuo skiriasi pranešimai
Dėl Trumpo pareiškimo datos dauguma šaltinių nurodo 2026 m. rugsėjo 13 d., tačiau vienas šaltinis datą pateikia kaip 2025 m. rugsėjo 13 d., o kitas mini „sekmadienį, rugpjūčio 13 d.“ – tikėtina spaudos klaida. Pagrindinis turinio nesutarimas – pasaulinio dyzelino deficito priežastis: Trumpas ją priskiria Ukrainos smūgiams prieš Rusijos objektus, o aukšto rango Europos pareigūnas, informuotas apie JAV tarpininkaujamus pokalbius, šią logiką pavadino „absurdiška“ ir teigė, kad Rusijos dyzelino ir naftos eksportas niekada nesudarė reikšmingos JAV vartojimo dalies. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ir iždo sekretorius Scottas Bessentas palaiko Trumpo „energetinio šoko“ naratyvą; Lenkijos URM Radosławas Sikorskis, kalbėdamas Kyive, viešai nesutiko. Taip pat nesutariama, ar Trumpas asmeniškai kalbėjosi su Zelenskiu: Trumpas tvirtino taip, o vėlesni pranešimai nurodo, kad tą savaitę jis kalbėjosi su Putinu, bet Zelenskiui neskambino. Galiausiai, Kremlius Trumpo raginimą pasitiko palankiai, tačiau atsisakė įsipareigoti dėl savo smūgių prieš Ukrainos ekonominę infrastruktūrą nutraukimo.
Kontekstas
Ukraina jau seniai vykdo tolimojo nuotolio smūgius, įskaitant dronų atakas, prieš Rusijos naftos ir dujų sektorių, kuris finansuoja karą ir tiekia kurą jo reikmėms; ši kampanija jau sukėlė kuro pardavimo apribojimų pačioje Rusijoje, nors Rusija išlieka vienu didžiausių pasaulio energetikos eksportuotojų. JAV dyzelino kaina rugsėjo 12 d. pasiekė daugiau nei 6 USD už galoną – rekordą, kuris fiksuotas AAA duomenimis. Rugpjūčio mėn. JAV viceprezidentas JD Vance'as prašė Zelenskį apriboti smūgius prieš naftos tanklaivius Novorosijske, siekdamas apsaugoti JAV bendrovių „Chevron“ ir „ExxonMobil“ interesus; Ukraina, pranešama, sutiko su išlygomis. 2026 m. liepos pradžioje Trumpas viešai Ukrainos smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones vertino kaip eskalaciją, galinčią užbaigti karą. Anksčiau tą pačią savaitę Trumpas sakė turėjęs „puikų“ pokalbį su Vladimiru Putinu ir kad Rusijos lyderis „nori sudaryti susitarimą“. Nuo 2026 m. vasario vykstantis JAV ir Izraelio karas prieš Iraną sumažino pasaulines naftos ir dujų apimtis; Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) nurodė, kad dyzelinas ypač nukentėjo dėl sugriautų Persijos įlankos valstybių ir Rusijos perdirbimo įmonių. Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino oro kampaniją prieš Ukrainą, naudodama balistines raketas ir reaktyvinius dronus prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prieš žiemą.