Tuskas: Lenkija spartins eismą pasienyje su Ukraina, kad būtų išvengta spūsčių Rusijos smūgių taikiniuose
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 14 d. po posėdžio Vyriausybės saugumo centre pranešė, kad Lenkija planuoja paspartinti eismą pasienyje su Ukraina, siekdama užkirsti kelią pavojingoms spūstims, kurios galėtų tapti Rusijos atakų taikiniais. Sprendimas priimtas po to, kai rugsėjo 13 d. Rusijos dronas pataikė į keleivinio traukinio lokomotyvą Volynės srityje maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos, o kitas dronas apgadino sunkvežimį prie „Jahodyn–Dorohusk“ perėjos. Tuskas pabrėžė, kad ypač pavojingos yra kuro cisternų spūstys prie pasienio punktų.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 14 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė apie planą spartinti eismą pasienyje su Ukraina po posėdžio Vyriausybės saugumo centre.
- Rugsėjo 13 d. Rusijos dronas pataikė į keleivinio traukinio lokomotyvą Volynės srityje maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos; aukų nebuvo, nes stebėsenos grupė iš anksto perspėjo traukinio brigadą.
- Kitas dronas smogė į sunkvežimį prie „Jahodyn–Dorohusk“ perėjos maždaug už 800 m nuo Lenkijos sienos; laikinai sustabdytas asmenų ir transporto praleidimas.
- Tuskas nurodė, kad pasienio eismą turi kartu organizuoti muitinė, policija, pasieniečiai ir kariuomenė; ypač pažeidžiamos kuro cisternų spūstys prie perėjų.
- Tuskas perspėjo, kad artėjančiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijos veiksmai gali intensyvėti ir eskalacija gali paliesti Lenkijos teritoriją.
- Lenkija stiprina pasienio punktų apsaugą pagal programą „Rytų skydas“; Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis bei Krašto apsaugos viceministras Cezarys Tomczykas kalbėjo apie hibridinio karo ir sabotažo grėsmes.
- Užsienų diplomatijos vadovė Kaja Kallasas teigė, kad dronų atakos prie Lenkijos sienos buvo „aiškiai skirtos įbauginti Vakarų šalis ir priversti jas nutraukti paramą Ukrainai“.
- Ukrzaliznycia spėja, kad drono taikiniu galėjo būti traukinys su diplomatais ir politikais, tarp kurių galėjo būti Borisas Johnsonas; tuo metu „Jahodyn“ stotyje buvo atskiras traukinys su buvusiu CŽV vadovu Davidu Petraeusu.
Kodėl tai svarbu
Lenkijos vyriausybė imasi priemonių pasienio eismui pertvarkyti, siekdama sumažinti žmonių ir transporto, galinčio tapti Rusijos smūgių taikiniu, koncentravimą prie pasienio perėjų. Rugsėjo 13 d. Rusijos dronų smūgiai vos už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos ir netoli pagrindinių perėjų kelia susirūpinimą dėl galimos eskalacijos NATO teritorijoje; Lenkijos ir ES pareigūnai atakas vertina kaip sąmoningą spaudimą Vakarams mažinti paramą Ukrainai.
Kas nutiko
Rugsėjo 14 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po posėdžio Vyriausybės saugumo centre pranešė, kad Lenkija planuoja paspartinti eismą pasienyje su Ukraina, siekdama užkirsti kelią spūstims, kurios galėtų tapti Rusijos atakų taikiniais. Tuskas nurodė, kad pasienio eismą bendrai turi organizuoti muitinė, policija, pasieniečiai ir kariuomenė, o ypač svarbu prie perėjų nesikaupti kuro cisternoms. Kitame etape numatyta diskusija Finansų ministerijoje dėl eismo organizavimo.
Šie planai paskelbti po rugsėjo 13 d. Rusijos drono smūgio į keleivinio traukinio lokomotyvą Volynės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Traukinys vyko iš Kijevo į Varšuvą; Ukrzeliznycia („Ukrzaliznycia“) pranešė, kad aukų nebuvo, nes stebėsenos grupė iš anksto perspėjo traukinio brigadą. Tą pačią rugsėjo 13 d. rytą kitas dronas pataikė į sunkvežimį prie „Jahodyn–Dorohusk“ perėjos maždaug už 800 m nuo Lenkijos sienos; laikinai buvo sustabdytas asmenų ir transporto praleidimas. Ukrzeliznycia taip pat pranešė, kad prieš pat smūgį „Jahodyn“ stotyje buvo specialus traukinys su Europos politikais, tarp jų – buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas ir buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas; atskirame traukinyje tuo metu buvo buvęs CŽV vadovas Davidas Petraeusas. Bendrovė spėja, kad drono taikiniu galėjo būti diplomatinis traukinys, išvykęs iš stoties anksčiau dėl dronų grėsmės.
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamysz pareiškė, kad Lenkija stiprina pasienio punktų apsaugą pagal programą „Rytų skydas“, įskaitant pasieniečių infrastruktūrą prie „Dorohusk“, „Medyka“ ir „Korczowa“. Tuskas, remdamasis rugsėjo 10 d. žinute, teigė, kad sulaukė „gana tikslios ataskaitos tiesiai iš CŽV“ dėl galimų įvykių artimiausiais mėnesiais, ir perspėjo, kad eskalacija gali paliesti Lenkijos teritoriją.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Dauguma Ukrainos žiniasklaidos priemonių pirmiausia akcentuoja Tusko pranešimą apie spartesnį pasienio eismą ir rugsėjo 13 d. smūgį į „Jahodyn“ stoties lokomotyvą kaip sprendimo impulsą, pabrėždamos, kad Ukrzeliznycia stebėsenos grupė iš anksto perspėjo traukinio brigadą ir aukų nebuvo. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ataką pavadino „Putino teroru, kuris beldžiasi tiesiai į ES ir NATO duris“. Kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės taip pat mini operatyvinę detalę: nuo rugsėjo 20 d. dėl Lenkijos remonto darbų autobusų eismas „Shehyni–Medyka“ perėjoje bus nukreipiamas į kitas perėjas, – šios informacijos tarptautinėje spaudoje nėra.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis anglakalbės („ABC News“) šaltinis labiau akcentuoja Lenkijos įsipareigojimą stiprinti pasienio saugumą po dronų smūgių, o ne eismo pertvarką, ir pabrėžia Tusko platesnius įspėjimus apie galimą eskalaciją Lenkijos teritorijoje. Tarptautinė žiniasklaida daugiau dėmesio skiria saugumo ir diplomatiniams atgarsiams: Lenkijos URM vadovo Radosławo Sikorskio pareiškimui, kad europinės NATO pajėgos be JAV galėtų sunaikinti pusę Rusijos naftos perdirbimo gamyklų greičiau nei Ukraina; viceministro Cezarys Tomczyko perspėjimams apie precedento neturintį hibridinį karą ar sabotažą; Kajos Kallas žodžiams, kad atakos skirtos įbauginti Vakarų šalis; faktui, kad Lenkijos kariuomenė iš Baltijos jūros netoli Jarosławiec kaimo ištraukė tikėtiną Rusijos karinį droną. Taip pat labiau akcentuojamas žvalgybinis kontekstas – neseni CŽV pranešimai ir vertinimai, kad Rusija gali pulti pasienio punktus ir didinti sabotažą Europoje.
Kontekstas
Rugsėjo 10 d. Tuskas viešai pareiškė tikįs, kad Lenkijos pasienio punktai gali tapti Rusijos atakų taikiniais, ir nurodė gavęs CŽV pranešimą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Lenkija vykdo karinę inžinerijos programą „Rytų skydas“, kuria diegiamos pasienio fortifikacijos, įskaitant punktus prie „Dorohusk“, „Medyka“ ir „Korczowa“. „Jahodyn–Dorohusk“ perėja yra svarbi Ukrainos ir Lenkijos krovinių trasa; joje esančios kuro cisternų eilės Lenkijos pareigūnų įvardijamos kaip ypač pažeidžiama vieta.