Paskelbta · Atnaujinta

Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui prie Lenkijos sienos – diplomatinis traukinys su buvusiais Europos pareigūnais išvyko prieš pat smūgį

2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui netoli tarptautinio perėjimo punkto Jahodynas–Dorohuskas Voluinės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Traukinys vyko iš Kijevo į Varšuvą; niekas nenukentėjo, tačiau nuo smūgio užsidegė netoliese esanti degalinė. Ukrzaliznytsia neatmetė galimybės, kad taikinys buvo diplomatinis traukinys su buvusiais Europos lyderiais ir saugumo patarėjais, kuris dėl grėsmės buvo išvykęs anksčiau nei planuota.

Pagrindiniai faktai

  • 2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Jahodyno stotyje, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos Voluinės srityje.
  • Traukinys vyko maršrutu Kijevas–Varšuva; sužeistųjų nėra, tačiau smūgis sukėlė gaisrą netoliese esančioje degalinėje.
  • Diplomatinis traukinys, kuriuo keliavo buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas, Vokietijos kanclerio Fridricho Merco patarėjas Günteris Sautteris, JK nacionalinio saugumo patarėjas Jonathanas Powellas, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnevas, buvęs Švedijos URM Carlas Bildtas ir kiti svečiai, dėl tiesioginės Rusijos smūgių grėsmės išvyko iš stoties anksčiau nei planuota.
  • Buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas atskiru traukiniu taip pat buvo Jahodyno stotyje smūgio metu.
  • Diplomatinis traukinys iki smūgio jau buvo atvykęs į Dorohuską Lenkijoje, kur keleiviai turėjo persėsti į autobusus.
  • Rusijos Gynybos ministerija teigė, kad smūgiai taikyti į karinių krovinių geležinkelio infrastruktūrą; ISW pažymėjo, kad taikinys buvo paprastas keleivinis traukinys, nevežęs karinių krovinių.
  • Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sušaukė skubų Vyriausybės saugumo centro posėdį ir įspėjo, kad Rusijos eskalacija „tampa faktu".
  • ISW rekomendavo NATO persvarstyti dabartinę politiką – perimti Rusijos oro taikinius tik po to, kai jie įskrie į Europos oro erdvę – ir paspartinti papildomų Ukrainai skirtų oro gynybos priemonių perdavimą.

Kas nutiko

2026 m. rugsėjo 13 d. rytą Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Jahodyno stotyje Voluinės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Traukinys vyko maršrutu Kijevas–Varšuva; nukentėjusiųjų nėra, tačiau smūgis sukėlė gaisrą netoliese esančioje degalinėje. Drono tipas – reaktyvinis tinklo dronas, jį aptiko Centrinės stebėsenos grupės dispečeris; evakuacijos signalas buvo duotas maždaug prieš 15 minučių iki smūgio. Smūgis įvyko netrukus po to, kai iš stoties išvyko specialusis „YES“ diplomatiniu traukiniu, kuriuo keliavo buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas, Vokietijos kanclerio Fridricho Merco patarėjas Günteris Sautteris, JK nacionalinio saugumo patarėjas Jonathanas Powellas, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnevas (YES priežiūros tarybos pirmininkas), buvęs Švedijos URM Carlas Bildtas (YES priežiūros tarybos narys), ES valstybių narių saugumo patarėjai, Bundestago nariai, diplomatai ir akademikai. Traukinys dėl tiesioginės Rusijos smūgių grėsmės buvo išvykęs anksčiau nei planuota, o smūgio metu jau buvo atvykęs į Dorohuską Lenkijoje, kur keleiviai turėjo persėsti į autobusus oro uosto link. Atkiro traukinio Jahodyno stotyje smūgio metu taip pat buvo buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas. Po smūgio Kijevo–Lenkijos kryptimi vykstantys traukiniai buvo sustabdyti, dalis keleivių evakuota. Vakaruose šis incidentas vertinamas kaip galimas tyčinis smūgis prieš Europos pareigūnus, paliekantys Ukrainą po rugsėjo 11–12 d. Kijeve vykusios YES tarptautinio saugumo konferencijos.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Lenkijos žiniasklaida akcentavo premjero Donaldo Tusko reakciją: skubus Vyriausybės saugumo centro posėdis, įspėjimai, kad reaktyviniai dronai yra keliantys nerimą dėl nuotolio ir tikslumo, kad artėja „labai intensyvių veiksmų“ laikotarpis, ir kad eskalacijos galimybė galiausiai paliesti Lenkijos teritoriją atmesti negalima; taip pat – kad artėjantį laikotarpį pasienio perėjų punktų darbas vyks ypatingu režimu. ISW, kurio vertinimai cituojami ukrainietiškose žiniasklaidos priemonėse, formulavo NATO politikos rekomendacijas: persvarstyti dabartinę praktiką perimti Rusijos oro taikinius tik po įskridimo į Europos oro erdvę ir paspartinti papildomų oro gynybos priemonių perdavimą Ukrainai.

Kuo skiriasi pranešimai

Rusijos Gynybos ministerija pripažino smūgius prieš Vakarų Ukrainos geležinkelio infrastruktūrą, teigdama, jog taikinys buvo karinių krovinių iš Europos tranzitas. Tuo metu Ukrzaliznytsia ir ISW vertina, kad taikinys galėjo būti diplomatinis traukinys su Europos pareigūnais: pažymima, kad smūgį patyręs traukinys buvo paprastas keleivinis, nevežęs karinių krovinių, o diplomatinis traukinys dėl grėsmės išvyko anksčiau nei planuota. ISW vertinimu, smūgis buvo sąmoningai nukreiptas prieš sužeisti arba nužudyti iš Ukrainos išvykstančius dabartinius ir buvusius Europos pareigūnus; Ukrzaliznytsia formuluotė švelnesnė – kad diplomatiniu traukiniu galėjo būti taikomasis – tačiaus sutinka, jog šios galimybės atmesti negalima.

Kontekstas

Europos pareigūnai grįžo iš rugsėjo 11–12 d. Kijeve vykusios YES tarptautinio saugumo konferencijos. Iki smūgio YES specialusis traukinys jau buvo pasiekęs Dorohuską Lenkijoje, kur keleiviai turėjo persėsti į autobusus oro uosto link. Buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas tuo metu buvo kitame traukinyje Jahodyno stotyje. Evakuacijos signalas buvo duotas maždaug prieš 15 minučių iki drono smūgio, o diplomatinis traukinys dėl tiesioginės Rusijos smūgių grėsmės buvo išvykęs anksčiau nei planuota.