Rusijos dronai smogė infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija; Tuskas sušaukė skubų pasitarimą
Naktį iš rugsėjo 12 į 13 d. Rusijos dronai smogė Ukrainos Voluinos srities infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija – buvo pažeista dujų degalinė prie tarptautinio Yahodyn-Dorohusk pasienio kontrolės punkto, apgadintas vairuotojų sunkvežimis ir, anot Ukrzaliznytsios, lokomotyvas Kijevo–Varšuvos keleivinio traukinio, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį 17 val. vietos laiku sušaukė skubų pasitarimą Vyriausybės saugumo centre ir pareiškė, kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog Rusijos eskalacija artimiausiais mėnesiais palies ir Lenkijos teritoriją. Trims Ukmergės saugumo centre susirinkusiems ministrams ir specialiųjų tarnybų vadovams jis pranešė, kad Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo, o pasienyje dislokuoti naikintuvai F-16 ir sraigtasparniai.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos dronas smogė Kijevo–Varšuvos keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinos srityje, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos; nukentėjusiųjų tarp keleivių ir geležinkeliečių nėra, nes prieš 15 min. iki smūgio evakuacijos signalą davė Ukrzaliznytsios stebėsenos grupė.
- Prie Yahodyn kontrolės punkto nuo krentančių nuolaužų užsidegė dujų degalinė ir keli šalia stovėję sunkvežimiai; paties punkto pastatas, anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, nenukentėjo.
- Trumpai prieš smūgį Yahodyn stotyje stovėjo specialus traukinys „YES Express“ su buvusiu JK premjeru Borisu Johnsonu, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo patarėju Günteriu Sautteriu, buvusiu Švedijos premjeru Carlu Bildtu ir kitais Europos saugumo pareigūnais; jie buvo evakuoti, o vėliau perspėjimas atšauktas.
- Lenkija reagavo: žvalgybiniai lėktuvai SAAB, naikintuvai F-16 ir sraigtasparniai kilo į orą, Lubelskio ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai gavo pavojingų pranešimų (atšaukti apie 10 val.); Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo.
- Premjeras Donaldas Tuskas sekmadienio pasitarime perspėjo, kad artėjantys mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpis ir kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog eskalacija palies Lenkijos teritoriją; Lenkija stiprins muitinių, policijos, pasienio ir kariuomenės koordinaciją.
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha įvykį pavadino „Putino teroro beldimu tiesiai į ES ir NATO duris“ ir paragino įvesti visuotinį prekybos embargą, vizų draudimą ir visas sankcijas Rusijos karo-pramoniniam kompleksui.
Kodėl tai svarbu
Rusijos dronų smūgiai Voluinos srityje priartino karą prie NATO ir ES valstybės sienos ir sutapo su momentu, kai Yahodyn stotyje stovėjo specialus traukinys su aukštais Europos pareigūnais, tarp jų – buvusiu JK premjeru ir kanclerio patarėju. Ukrzaliznytsia kaip labai tikėtiną vertino galimybę, kad būtent šis traukinys buvo taikinys. Incidentas privertė Lenkiją dislokuoti naikintuvus, o premjeras Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti Rusijos eskalacijos prieš pačią Lenkiją.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Lenkijos žiniasklaida ir premjero Donaldas Tuskas pirmiausia įvertino incidentą kaip tiesioginę grėsmę Lenkijos saugumui: 17 val. sušauktas skubus Vyriausybės saugumo centro pasitarimas, naikintuvų dislokavimas, perspėjimai Lubelskio ir Pakarpatės vaivadijose, o Tuskas viešai įspėjo, kad „Rusijos eskalacija tampa faktu“ ir kad negalima atmesti smūgių Lenkijos teritorijoje. Tuo pat metu Lenkijos pareigūnai viešai atsisakė patvirtinti Kijevo–Varšuvos traukinio lokomotyvo smūgį (kurį fiksavo Ukrzaliznytsia), patvirtindami tik dujų degalinės ir krovininio traukinio sandėlio apgadinimą. Vokiečių ir anglu kalba leidžiama spauda (Spiegel, FT, BBC) daugiausia dėmesio skyrė diplomatinei dimensijai – buvusio JK premjero Boriso Johnsono, kanclerio Merzo patarėjo Günterio Sautterio, Bundestago narių ir diplomatų, grįžtančių iš Kijeve vykusios YES konferencijos, buvimui prie pat smūgio vietos ir klausimui, ar diplomatinis traukinys buvo taikinys. Estijos ir dalis lenkų politinių kalbėtojų akcentavo platesnius NATO ir ES padarinius – kvietimus stiprinti sankcijas ir Rusijos įvardijimą „laisvojo pasaulio priešu“ (Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis).
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose yra keturios pagrindinės nesutarimų sritys. Pirma, Ukrzaliznytsia patvirtino, kad dronas smogė Kijevo–Varšuvos traukinio lokomotyvui prie Yahodyn; Lenkijos premjeras Tuskas teigė, kad Lenkijos tarnybos to patvirtinti negali ir fiksuoja tik smūgius dujų degalinei ir krovininio traukinio sandėliui. Antra, dėl to, ar buvo smogta pačiam Yahodyn-Dorohusk punktui: Lenkijos pasieniečių atstovas Dariušas Sienieckis pranešė apie drono smūgį sunkvežimiui maždaug už 800 m nuo punkto, o Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka pabrėžė, kad tiesioginių smūgių į Yahodyn punkto pastatą nebuvo. Trečia, dėl to, ar Rusijos drono taikinys buvo būtent specialusis traukinys su Europos pareigūnais: Ukrzaliznytsia tai vertino kaip „labai tikėtiną“; Spiegel rašė, kad smogta lokomotyvui kito to paties geležinkelio ruože traukinio, tačiau pats diplomatinis traukinys jau buvo išvykęs anksčiau. Ketvirta, dėl buvusio Švedijos premjero Carlo Bildto vietos – vieni šaltiniai jį nurodo kaip YES Express keleivį kartu su Johnsonu, kiti – kaip atskiro traukinio keleivį.
Kontekstas
Tai buvo jau antra iš eilės Rusijos atakų prieš Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą para. Nakties antskrydžio į vakarinę Ukrainą metu Lenkijos sistemos užfiksavo daugiau nei dešimt reaktyvinių dronų „Geran-5“; Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas nurodė, jog rugsėjo 13 d. vakarų Ukrainoje užfiksuoti 13 smūgių. Premjeras Donaldas Tuskas dar rugsėjo 9-10 d. naktį nurodė, kad Lenkijos ir Ukrainos saugumo tarnybos bendromis pastangomis „užkirto kelią tiesioginei grėsmei“ vienam iš pasienio punktų. Remiantis Spiegel ir FT, naujieji „Geran-5“ reaktyviniai dronai pirmą kartą panaudoti 2026 m. sausį, greitis siekia iki 600 km/val., o nešamas užtaisas – iki 90 kg; JAV dienraščio informacija taip pat rodo, kad Iranas šiais metais prašė Rusijos perduoti šiuos dronus naudoti prieš Izraelį ir JAV. Šios atakos yra platesnės Rusijos tendencijos prieš pasienio punktus su ES ir NATO dalis – anksčiau šią vasarą rusų dronai atakavo pasienio punktus link Moldovos ir Rumunijos (rugsėjo 12 d. dronas, praskridęs Ukrainos ir Moldovos oro erdve, įskrido į Rumunijos oro erdvę ir nukrito Sučavos apskrityje). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha susiejo rugsėjo 13 d. smūgius prie sienos su Lenkija su platesniu „Putino teroro beldimu į ES ir NATO duris“ ir pakartojo raginimą įvesti visuotinį prekybos embargą.