Bundestagas
Bundestagas yra Vokietijos Federacinės Respublikos parlamento žemųjų rūmų, tiesiogiai renkamas piliečių ir atliekantis pagrindinę įstatymų leidybos funkciją. Kartu su Bundesratu, atstovaujančiu federalinėms žemėms, jis sudaro Vokietijos parlamentą. Nariai renkami ketverių metų kadencijai proporcine sistema, o parlamento darbui vadovauja jo narių išrinktas pirmininkas.
-
Danija paskelbė 32-ąjį karinės paramos paketą Ukrainos dėl 4,8 mlrd. Danijos kronų
Per oficialų vizitą Danijoje lapkričio 10 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Danijos premjere Mette Frederiksen ir Šiaurės Europos šalių lyderiais. Šalys aptarė karinę paramą Ukrainali, Europos saugumą, priešdujinę gynybą ir energetikos sektoriaus apsaugą. Danija tuo metu paskelbė 32-ąjį karinės paramos paketą bei 20 mln. eurų energetikos grantą.
-
Buvęs Vokietijos kancleris Schröderis Maskvoje šventė Putino 74-ąjį gimtadienį – Berlynas pasipiktinęs
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis spalio 7 d. lankėsi Maskvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šventusio 74-ąjį gimtadienį, namuose. Kremlius paskelbė nuotraukų, kuriose abu matomi prie tradicinės rusų krosnies su arbatinuku ir veltiniais. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „giliai pasipiktinęs“ ir vizitą pavadino „absoliučiai amoraliu“. Kritiką prieš Schröderį išsakė ir kiti aukšti Vokietijos bei ES politikai, tuo metu dalis SPD narių jį gynė.
-
Vokietijos žvalgybos vadovas Bundestage įspėjo apie „tamsųjį karą“ su Rusija
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris per kasmetinius Bundestago klausymus pareiškė, kad priešprieša su Rusija įgavo „naują, pavojingesnį pobūdį“ ir Vokietijai kyla rizika būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija. Anot jo, Rusija prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, o BND kol kas nemato ženklų, kad Rusija ruoštųsi plataus masto atakai prieš NATO teritoriją.
-
Vokietijos kancleris Merzas vizito Kyjive pažadėjo 1,3 mlrd. eurų pagalbos paketą ir pasirašė 15 susitarimų už 8,5 mlrd. eurų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4 d., sekmadienį, neplanuotai atvyko traukiniu į Kyjivą kartu su ekonomikos ministre Katherina Reiche ir maždaug dešimties Vokietijos gynybos bei energetikos sektoriaus verslo lyderių delegacija. Vizito metu jis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Maidan Nezalezhnosti memoriale, apsilankė rugsėjo 28 d. Rusijos drono smūgio vietoje prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato ir paskelbė naują Vokietijos paramos paketą Ukrainai, kurio vertė viršija 1,3 mlrd. eurų. Pasirašyta 15 dvišalių susitarimų ir dokumentų, kurių bendra vertė didesnė nei 8,5 mlrd. eurų. Merzas taip pat paskelbė, kad Berlyne žiemą vyks „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimas kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
-
Rusijos smūgis į priemiestinį traukinį Charkivo srityje: žuvo vienas, sužeista aštuoni
Rugsėjo 18 d. Rusijos pajėgos smogė į priemiestinį elektrinį traukinį Charkivo srityje – Novovodolazkos bendruomenėje, netoli „Lypkuvativka“ platformos, apie 10:27. Smūgis „Geran-4“ reaktyviniu dronu sukėlė gaisrą keliuose vagonuose. Galutiniais duomenimis, žuvo 40-metis vyras, aštuoni žmonės buvo sužeisti.
-
Rusijos smūgis keleiviniam traukiniui „Kyivas–Mykolajivas“ – aukų išvengta
Trečiadienio, rugsėjo 16 d., rytą Rusijos pajėgos atakavo „Ukrzaliznytsia“ (Ukrainos geležinkelių) keleivinį traukinį Nr. 122, vykstantį maršrutu Kyivas–Mykolajivas. Išankstinis „Ukrzaliznytsia“ stebėsenos komandos įspėjimas leido evakuoti lokomotyvo ir traukinio brigadas bei visus keleivius, todėl aukų nebuvo. Bendrovė, kartu su Mykolajivo srities karine administracija, organizuoja keleivių pervežimą autobusais.
-
Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui prie Lenkijos sienos – diplomatinis traukinys su buvusiais Europos pareigūnais išvyko prieš pat smūgį
2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui netoli tarptautinio perėjimo punkto Jahodynas–Dorohuskas Voluinės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Traukinys vyko iš Kijevo į Varšuvą; niekas nenukentėjo, tačiau nuo smūgio užsidegė netoliese esanti degalinė. Ukrzaliznytsia neatmetė galimybės, kad taikinys buvo diplomatinis traukinys su buvusiais Europos lyderiais ir saugumo patarėjais, kuris dėl grėsmės buvo išvykęs anksčiau nei planuota.
-
Rusijos dronai smogė infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija; Tuskas sušaukė skubų pasitarimą
Naktį iš rugsėjo 12 į 13 d. Rusijos dronai smogė Ukrainos Voluinos srities infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija – buvo pažeista dujų degalinė prie tarptautinio Yahodyn-Dorohusk pasienio kontrolės punkto, apgadintas vairuotojų sunkvežimis ir, anot Ukrzaliznytsios, lokomotyvas Kijevo–Varšuvos keleivinio traukinio, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį 17 val. vietos laiku sušaukė skubų pasitarimą Vyriausybės saugumo centre ir pareiškė, kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog Rusijos eskalacija artimiausiais mėnesiais palies ir Lenkijos teritoriją. Trims Ukmergės saugumo centre susirinkusiems ministrams ir specialiųjų tarnybų vadovams jis pranešė, kad Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo, o pasienyje dislokuoti naikintuvai F-16 ir sraigtasparniai.
-
Berlynas pripažino Rusijos kaltę dėl Leipcigo dronų incidento ir planuoja didinti paramą Ukrainai
Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl hibridinės atakos Leipcigo oro uoste rugpjūčio pradžioje, kur prie Ukrainos Antonov lėktuvų rastos kelios sprogmens nešusios dronai. Berlynas paskelbė atsako priemones: planuojama uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Boune ir „Rusų namą“ Berlyne, plėsti karinę paramą Ukrainai – tūkstančius smūgių dronų, Iris-T priešlėktuvinių raketų, stiprinti žvalgybos bendradarbiavimą, taip pat rudenį priimti įstatymą, suteikiantį BND „aktyviųjų priemonių“ galių. „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paragino tirti tariamus „ukrainietiškus pėdsakus“, o Didžioji Britanija bei ES ministrai pareiškė solidarumą su Berlyno pozicija.
-
Vokietija apkaltino Rusiją surengus dronų ataką Leipcigo oro uoste prieš Ukrainos An-124
Vokietijos pareigūnai oficialiai apkaltino Rusiją organizavus rugpjūčio pradžios hibridinę ataką Leipcigo/Halės oro uoste, kur bepiločiu orlaiviu su sprogmenimis buvo mėginta pakenkti Ukrainos karinio transporto lėktuvui An-124. Identifikuoti du įtariamieji, kurių vienas, manoma, susijęs su Rusijos žvalgyba. Incidentas paskatino ES diskusijas dėl griežtesnių vizų apribojimų Rusijos piliečiams.