Europos Parlamentas ragina stiprinti Ukrainos kibernetinius gebėjimus ir pereiti prie atgrasymo
Europos Parlamentas rugsėjo 15 d. plenarinės sesijos ataskaitoje rekomendavo spartinti paramą Ukrainai, siekiant sustiprinti jos atakines kibernetines galimybes, ir paragino ES pereiti nuo gynybos prie aktyvaus atgrasymo prieš Rusijos hibridines grėsmes. Parlamente patvirtinta pozicija, kad Rusija yra valstybė, remianti terorizmą, ir remiamas ENISA biudžeto bei operacinių įgaliojimų didinimas.
Pagrindiniai faktai
- Europos Parlamentas rugsėjo 15 d. ataskaitoje paragino spartinti paramą Ukrainos atakiniams kibernetiniams gebėjimams stiprinti.
- Parlamentas paragino ES pereiti nuo „gynybos režimo“ prie aktyvaus atgrasymo, įskaitant teisinių ir operacinių mechanizmų, skirtų atakiniams veiksmams prieš Maskvos destabilizavimo infrastruktūrą, vertinimą.
- Parlamentas patvirtino poziciją, kad Rusija yra pagrindinė išorinė grėsmė Europos saugumui ir valstybė, remianti terorizmą.
- Remiamas ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) biudžeto didinimas ir operacinių įgaliojimų plėtra.
- MEP paragino kurti strategijas, skirtas užkirsti kelią fiziniam ir kibernetiniam sabotažui prieš svarbias sistemas – energetikos ir ryšių.
- Ukraina, Moldova, Armėnija, Sakartvelas ir Vakarų Balkanų valstybės įvardytos pagrindiniais Rusijos ir Kinijos informacinių operacijų taikiniais.
Kodėl tai svarbu
Europos Parlamento pozicija rodo galimą ES politikos pokytį – nuo vien gynybinių priemonių prie aktyvesnio atgrasymo ir paramos Ukrainos atakiniams kibernetiniams gebėjimams. Tai išplečia paramos Ukrainai rėmus už tradicinės karinės pagalbos ir sutvirtina ES vertinimą, kad Rusiya yra pagrindinė išorinė grėsmė. Kartu siūlomi konkretūs instituciniai pokyčiai – didesnis ENISA biudžetas ir platesni operaciniai įgaliojimai.
Kas nutiko
Europos Parlamentas, paskelbęs ataskaitą po rugsėjo 15 d. plenarinės sesijos, rekomendavo spartinti paramą Ukrainai, siekiant sustiprinti jos atakinius kibernetinius gebėjimus. MEP paragino ES pereiti nuo „gynybos režimo“ prie aktyvaus atgrasymo, įskaitant teisinių ir operacinių mechanizmų, skirtų atakiniams veiksmams prieš Maskvos destabilizavimo logistinę ir skaitmeninę infrastruktūrą, vertinimą. Parlamente patvirtinta, kad Rusija laikoma pagrindine išorine grėsme Europos saugumui ir demokratiniam vientisumui, bei išlaikyta pozicija, kad Rusija yra valstybė, remianti terorizmą. Taip pat remiamas ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) biudžeto didinimas ir operacinių įgaliojimų plėtra. MEP paragino kurti strategijas fiziniam ir kibernetiniam sabotažui prieš svarbias sistemas, tokias kaip energetika ir ryšiai, užkirsti.
Kontekstas
NATO anksčiau skelbė, kad Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso nares gerokai padaugėjo – praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 200 tokių incidentų. Rugsėjo 11 d. Prancūzijos komuna Burgundijoje pranešė per vieną savaitę patyrusi šimtus tūkstančių kibernetinių atakų, o daugeliu atvejų užklausos, teigiama, buvo siunčiamos iš Rusijos. Europos Parlamentas pagrindiniais Rusijos ir Kinijos informacinių operacijų taikiniais, siekiančiomis diskredituoti ES, įvardijo Ukrainą, Moldovą, Armėniją, Sakartvelą ir Vakarų Balkanų valstybes.