ES ir Ukraina kartu kurs priešraketinės gynybos sistemą „Freyja“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, skaitydama metinę pranešimą apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente, pranešė, kad ES sieks kartu su Ukraina sukurti prieinamą modulinę priešraketinės gynybos sistemą pagal projektą „Freyja“. Liekančios nepanaudotos ES gynybos programos SAFE lėšos bus skirtos naujai bendrai programai su Ukrainos įmonėmis, o pirmą kartą ES patvirtinti amerikietiški Patriot (PAC-3) raketų perėmėjai skubiai pristatyti Ukrainai.
Pagrindiniai faktai
- „Freyja“ – bendra ES ir Ukrainos priešraketinės gynybos sistema; Ukraina gamins paleidimo įrenginius ir raketas, ES tieks aukšto tikslumo komponentus.
- Nauja programa bendrai gamybai su Ukrainos įmonėmis finansuojama iš nepanaudotų SAFE (150 mlrd. eurų) fondo lėšų, neoficialiai vertinamų apie 10 mlrd. eurų.
- ES pirmą kartą patvirtino amerikietiškų Patriot (PAC-3) raketų įsigijimą Ukrainai; jos turi būti skubiai pristatytos.
- Kartu šalis siekia mažinti priklausomybę nuo vieno – JAV – priešraketinės gynybos sistemų tiekėjo.
- „Freyja“ architektūra atvira – komponentus galima derinti iš skirtingų gamintojų; pirmojo prototipo planuojama pagaminti 2027 m. pirmoje pusėje.
- Birželį Fire Point sėkmingai išbandė FP-7.x raketą-perėmėją, paleidimo įrenginys talpins 4–6 raketas, kainuojančias žymiai pigiau nei Patriot ir SAMP-T.
- Von der Leyen pažadėjo didžiausią ES paramą Ukrainai per, jos žodžiais, „karo sunkiausią žiemą“.
Kodėl tai svarbu
ES žengia konkrečią žingsnį bendroms ginkluotės gamybos projektams su Ukraina: kuriama bendra priešraketinės gynybos sistema, integruojanti Ukrainą į Europos gynybos pramonę ir mažinanti priklausomybę nuo JAV tiekiamų sistemų. Tuo pat metu nepanaudotos ES gynybos lėšos bus nukreipiamos bendrai su Ukrainos įmonėmis vykdomai gamybai, o pirmą kartą ES mastu įsigyti Patriot (PAC-3) perėmėjai suteiks galimybę priešintis balistinių raketų grėsmei. Visa tai sutampa su prognozėmis apie sunkiausią karo žiemą ir galimus smūgius energetikos infrastruktūrai.
Kas nutiko
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d. Strasbūre, Europos Parlamente skaitydama tradicinę metinę pranešimą apie Sąjungos padėtį, pristatė kelis su Ukraina susijusius gynybos sprendimus. Pirma, ji paskelbė, kad ES sieks kartu su Ukraina sukurti prieinamą modulinę priešraketinės gynybos sistemą pagal projektą „Freyja“, kuriame Ukraina gamintų paleidimo įrenginius ir raketas, o Europos partneriai teiktų aukšto tikslumo komponentus – radarus, jutiklius, valdymo sistemas ir elektroniką; sistemos architektūra numatyta atvira. Antra, ji pranešė, kad nepanaudotos ES gynybos programos SAFE (150 mlrd. eurų) lėšos bus panaudotos naujai programai, pagal kurią bus finansuojami bendri projektai su Ukrainos gynybos įmonėmis. Trečia, ji informavo, kad ES pirmą kartą patvirtino amerikietiškų Patriot (PAC-3) raketų-perėmėjų įsigijimą Ukrainai ir paragino skubiai jas pristatyti. Galiausiai ji žadėjo „didžiausią“ ES paramą Ukrainai per, jos žodžiais, sunkiausią šio karo žiemą, pabrėždama, kad nei Šiaurės Korėjos raketos, nei Rusijos dronai nesugebės palaužti Ukrainos pasipriešinimo dvasios.
Kalbėdama apie sankcijas Rusijai, von der Leyen teigė, kad svarbiau užtikrinti geresnį jau priimtų sankcijų laikymąsi ir užčiaupti esamas spragas, nei būtinai priimti naujas. Pranešime nebuvo paminėti įšaldyti Rusijos aktyvai – priešingai nei tikėtasi Briuselio koridoriais.
Kontekstas
„Freyja“ – tai vadovaujama Ukrainos priešraketinės / oro gynybos sistema, kurią plėtoja Fire Point. 2026 m. birželį bendrovė sėkmingai išbandė FP-7.x raketą-perėmėją; vieno paleidimo įrenginio numatyta 4–6 raketos, o sąnaudomis raketos turėtų būti gerokai pigesnės nei Patriot ir SAMP-T. Rugpjūčio 6 d. „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendraįkūrėjas Denysas Štilermanas („Denys Shtilerman“) pranešė apie pirmojo „tarptautinės integracijos etapo“ užbaigimą. Sistemos architektūra suprojektuota atvira, kad būtų galima derinti skirtingų gamintojų komponentus. Pirmojo prototipo planuojama sulaukti 2027 m. pirmoje pusėje. „Fire Point“ pripažįsta, kad priklauso nuo Vakarų komponentų – techninės dokumentacijos radarams, infraraudonųjų spindulių nutaikymo galvutėms ir duomenų perdavimo linijoms.
ES gynybos skolinimo programa SAFE vertinama 150 mlrd. eurų. Dalis valstybių narių neišnaudojo joms skirtų sumų; neoficialiai vertinama, kad nepanaudota apie 10 mlrd. eurų. Italija (iš beveik 15 mlrd. eurų) ir Vengrija (apie 16 mlrd. eurų) iki galo dar nepasirašė paskolos susitarimų, be kita ko dėl biudžetinio deficito priežasčių. Lenkija tikėjosi prieigos prie nepanaudotų SAFE lėšų savo gynybos projektams; vieno Lenkijos viceministro rugpjūčio mėnesį pasisakyta, kad šios planuojamos – dėl šios priežasties Lenkiją ir kai kurias kitas ES šalis paskelbimas apie lėšų nukreipimą Ukrainai užklupo netikėtai.
2026 m. rugsėjo 8–9 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis Norvegijoje susitiko su gynybos kompanijų vadovais dėl „Freyja“ antibalistinės programos. Rugsėjo 11 d. Briuselyje įvyko pirmasis ES ir Ukrainos dronų aljanso steigiamasis susitikimas, kuriame dalyvavo devynios Ukrainos ir devynios Europos bendrovės.