Šveicarijos referendumas dėl griežtesnio neutralumo apibrėžimo konstitucijoje
Sekmadienį, rugsėjo 27 d., Šveicarijos rinkėjai referendumu spręs, ar konstitucijoje įtvirtinti griežtesnį šalies šimtmečius trukusio neutralumo apibrėžimą. „Taip“ balsavimas padarytų neįmanomu Šveicarai skirti sankcijas Rusijai, nebent jas patvirtintų JT Saugumo Taryba, ir neleistų karinio bendradarbiavimo su aljansais kaip NATO, išskyrus atvejus, kai Šveicarija patiria ataką arba susiduria su artima grėsme. Rugsėjo apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai rinkėjų prieštarauja šiai iniciatyvai.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 27 d. referendume Šveicarijos rinkėjai spręs dėl griežtesnio neutralumo apibrėžimo įtraukimo į konstituciją
- „Taip“ balsavimas neleistų Šveicarai skirti sankcijų Rusijai be JT Saugumo Tarybos pritarimo
- „Taip“ balsavimas užkirstų kelią kariniam bendradarbiavimui su NATO, išskyrus atvejus, kai Šveicarija patiria ataką ar susiduria su artima grėsme
- Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės atkartoja ES sankcijas prieš Maskvą
- Rugsėjį atliktos apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai rinkėjų prieštarauja iniciatyvai
- Rusija atvirai palaiko griežtesnio neutralumo iniciatyvą
- Lapkritį vyks atskiras balsavimas dėl ginklų eksporto į 25 daugiausia Vakarų šalis
Kodėl tai svarbu
Referendumas turi tiesioginę reikšmę tarptautinės sankcijų politikos atžvilgiu: jei iniciatyva būtų priimta, Šveicarija prarastų galimybę savarankiškai taikyti arba sekti ES sankcijas Rusijai, nebent jas patvirtintų JT Saugumo Taryba, kur Maskva turi veto teisę. Tai reikštų ir karinio bendradarbiavimo su NATO apribojimą. Rusija atvirai palaiko iniciatyvą, kas suteikia balsavimui geopolitinės reikšmės. Apklausos rodo, kad iniciatyva greičiausiai bus atmesta — beveik du trečdaliai rinkėjų tam prieštarauja. Lapkritį vyks dar vienas susijęs balsavimas dėl ginklų eksporto į 25 Vakarų šalis, toliau formuosiantis Šveicarijos saugumo politiką.
Kas nutiko
Sekmadienį, rugsėjo 27 d., Šveicarijos rinkėjai referendumu spręs, ar konstitucijoje įtvirtinti griežtesnį šalies šimtmečius trukusio neutralumo apibrėžimą. Jei iniciatyva būtų priimta, Šveicarija prarastų galimybę vienašališkai taikyti sankcijas Rusijai — tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei sankcijas patvirtintų JT Saugumo Taryba, kur Rusija turi veto teisę. Taip pat būtų uždrausta karinė sąveika su aljansais, pavyzdžiui NATO, išskyrus atvejus, kai Šveicarija patiria ataką ar susiduria su artėjančia grėsme. Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės atkartoja ES sankcijas prieš Maskvą, kas išprovokavo prieštaravimus tarp griežtesnio neutralumo šalininkų. Rugsėjį atliktos apklausos parodė, kad beveik du trečdaliai rinkėjų prieštarauja iniciatyvai. Rusija atvirai pareiškė palaikanti šią iniciatyvą. Berno universiteto Europos politikos dėstytojas Fabio Wasserfallen pažymėjo, kad tai ne balsavimas prieš neutralumą, o klausimas, ką tiksliau reiškia neutralumas. Šveicarijos vyriausybė priėmė „Saugumo politikos strategiją 2026", įskaitant gynybos stiprinimo priemones ir bendradarbiavimą su partnerėmis. Lapkritį rinkėjams bus pateiktas dar vienas su neutralumu susijęs klausimas — ar leisti eksportuoti ginklus į 25 daugiausia Vakarų šalis, net jei jos dalyvauja kariniame konflikte.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė spauda pateikia platesnį kontekstą — Šveicarijos šimtmečių senumo neutralumo tradiciją, NATO bendradarbiavimo apribojimus, apklausas, rodančias, kad iniciatyva greičiausiai žlugs, ir Rusijos atvirą paramą pasiūlymui. Tarptautinė žiniasklaida pateikia referendumą ne tik kaip Rusijos sankcijų klausimą, bet kaip diskusiją apie tai, ką reiškia būti neutraliu, ir sieja jį su atskiru lapkričio balsavimu dėl ginklų eksporto.
Kontekstas
Šveicarija turi šimtmečių senumo neutralumo tradiciją. Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės atkartoja ES sankcijas prieš Maskvą, kas sukėlė neigiamą reakciją tarp griežtesnio neutralumo aiškinimo šalininkų. Europos politikos profesorius Fabio Wasserfallen referendumą įvardijo kaip klausimą, ką reiškia neutralumas, o ne ar jo atsisakyti. Šveicarijos vyriausybė yra priėmusi „Saugumo politikos strategiją 2026", kuri apima priemones šalies gynybai stiprinti ir bendradarbiavimui su partnerėmis.