Lietuva nacionalinėmis sankcijomis užšaldė Rusijos oligarchų Fridmano ir Usmanovo turtą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 14 d. pranešė, kad Lietuva nacionalinėmis sankcijomis užšaldė Rusijos oligarchų Michailo Fridmano ir Ališero Usmanovo turtą. Tai padaryta po to, kai rugsėjo 22 d. abu buvo pašalinti iš ES sankcijų sąrašo, o ministras tai pavadino „neteisingu signalu“ ir paragino stiprinti spaudimą Rusijai.
Pagrindiniai faktai
- Lietuva nacionalinėmis sankcijomis užšaldė Rusijos oligarchų Michailo Fridmano ir Ališero Usmanovo turtą.
- Sprendimą spalio 14 d. socialiniame tinkle „X“ pranešė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
- Budrys teigė, kad Fridmano ir Usmanovo pašalinimas iš ES sankcijų sąrašo siunčia neteisingą signalą.
- Anksčiau, rugsėjo 25 d., Lietuva jau buvo įvedusi nacionalinį įvažiavimo draudimą abiem oligarchams.
- Slovakija ir Prancūzija ragino pašalinti Usmanovą, Liuksemburgas – Fridmaną; Fridmanas Liuksemburgui pateikė 16 mlrd. JAV dolerių arbitražo ieškinį.
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sankcijų švelninimą pavadino nepriimtinu.
- Ukraina siūlė vietoj pašalintų oligarchų į sąrašą įtraukti Vladimirą Lisiną ir Vladimirą Potaniną.
Kodėl tai svarbu
Lietuva veikė vienašališkai, siekdama išlaikyti sankcijas dviem Rusijos oligarchams, ką tik pašalintiems iš ES sąrašo, taip parodydama, kad dalis ES valstybių nepriims suvaržymų priemonių prieš su Kremliumi susijusius asmenis silpninimo. Epizodas atskleidžia ES vidinius nesutarimus dėl sankcijų Rusijos asmenims – Slovakijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo pastangos šalinti asmenis iš sąrašo prieštarauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniams atsakams. Pašalinimai siejami su dvišaliu spaudimu ir teisiniais ginčais: Prancūzija, anot pranešimų, veikė esant spaudimui iš Azerbaidžano, o Liuksemburgas susiduria su 16 mlrd. JAV dolerių Fridmano arbitražo byla. Ukrainos pareigūnai viešai pavadino sankcijų švelninimą nepriimtinu, pabrėždami šių sprendimų reikšmę Ukrainos interesams.
Kas nutiko
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 14 d. socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Lietuva nacionalinėmis sankcijomis užšaldė Rusijos oligarchų Michailo Fridmano ir Ališero Usmanovo turtą. Budrys teigė, kad rugsėjų trijų oligarchų pašalinimas iš ES sankcijų sąrašo siunčia neteisingą signalą, ir paragino stiprinti bei palaikyti sankcijų spaudimą Rusijai ir jos karą remiantiems asmenims. Lietuva anksčiau, rugsėjo 25 d., jau buvo įvedusi nacionalinį įvažiavimo draudimą abiem oligarchams. Fridmanas ir Usmanovas buvo pašalinti iš ES sąrašo rugsėjo 22 d., kai ES Taryba pratęsė individualias sankcijas maždaug 3 000 asmenų ir subjektų, atsakingų už grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos dešimt pateiktų straipsnių yra iš ukrainiečių kalba leidžiamų Ukrainos žiniasklaidos ir agentūrų šaltinių, kurie Lietuvos turto užšaldymą pristato kaip tiesioginį atsaką ir papeikimą dėl ES sprendimo pašalinti du oligarchus. Ukrainos žiniasklaida pabrėžia Lietuvos nacionalines sankcijas kaip kompensaciją už, jų vertinimu, susilpnintą ES politiką ir akcentuoja Kęstučio Budrio teiginius, kad pašalinimas siuntė „neteisingą signalą“. Šaltiniai Ukrainos agresijos prieš Ukrainą kontekstu aiškina sankcijų palaikymo priežastis ir atkreipia dėmesį į Ukrainos pareigūnų, įskaitant užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą, vertinimą, kad sankcijų švelninimas yra nepriimtinas.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria, ar Prancūzijos pastangos pašalinti Usmanovą iš ES sankcijų sąrašo buvo paveiktos Azerbaidžano spaudimo: keli pranešimai teigia, kad Prancūzija veikė po to, kai Azerbaidžanas sulaikė bent du Prancūzijos piliečius, tačiau Azerbaidžano diplomatai, kaip nurodoma remiantis Reuters, paneigė bet kokio tokio spaudimo buvimą.
Kontekstas
Rugsėjo 22 d. ES Taryba pratęsė individualias sankcijas maždaug 3 000 asmenų ir subjektų, kaltinamų keliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Tuo pačiu metu ES Taryba pašalino Fridmaną ir Usmanovą iš sankcijų sąrašo. Slovakijos iniciatyva buvo pašalinti Usmanovą; vėliau, anot pranešimų, Prancūzija palaikė šį reikalavimą, esant tariamam spaudimui iš Azerbaidžano po to, kai buvo sulaikyti bent du Prancūzijos piliečiai; Azerbaidžano diplomatai tokią interpretaciją atmetė. Liuksemburgas siekė Fridmano pašalinimo; jis, anot pranešimų, vykdo tarptautinį arbitražą prieš Liuksemburgą, reikalaudamas maždaug 16 mlrd. JAV dolerių kompensacijos už užšaldytą turtą. Lietuva jau buvo įvedusi nacionalinį įvažiavimo draudimą abiem oligarchams ir nuo rugsėjo 25 d. pradėjo taikyti nacionalines sankcijas, įskaitant 5 metų įvažiavimo draudimą. Estija taip pat įvedė savo sankcijas dviem oligarchams, Latvija priešinosi ES pašalinimui ir paskelbė planuojanti įvesti nacionalinius apribojimus. ES asmeninės sankcijos reikalauja visų 27 valstybių narių vienbalsiškumo ir yra atnaujinamos kas šešis mėnesius; nesutarus dėl atnaujinimo, sankcijos automatiškai nustoja galioti. Ukraina siūlė vietoj pašalintų oligarchų į sąrašą įtraukti Rusijos oligarchus Vladimirą Lisiną (susijusį su NLMK) ir Vladimirą Potaniną (susijusį su Nornickel).