Kalla: ES artimiausiu metu neatkurs Usmanovo ir Fridmano sankcijų
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kalla spalio 5 d. pareiškė, kad Europos Sąjunga artimiausiu metu nesieks grąžinti Rusijos oligarchų Alishero Usmanovo ir Michailo Fridmano į ES sankcijų sąrašą. Jos teigimu, ES šalys narės pačios sprendžia, kuriuos asmenis siūlyti įtraukti į sankcijų sąrašą, o Ukrainos planus siekti sankcijų atkūrimo Kalla vertina skeptiškai.
Pagrindiniai faktai
- ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kalla spalio 5 d. po ES–Moldovos Asociacijos tarybos posėdžio Briuselyje teigė, kad oligarchų Alishero Usmanovo ir Michailo Fridmano grąžinimas į ES sankcijų sąrašą artimiausiu metu nenumatomas
- Usmanovas ir Fridmanas iš ES sankcijų sąrašo buvo pašalinti rugsėjo 22 d. – tai iniciavo Prancūzija ir Slovakija, o Fridmano atveju – ir Liuksemburgas
- Rugsėjo 22 d. ES ambasadoriai taip pat pratęsė individualias sankcijas trims metams maždaug 3 000 asmenų ir juridinių asmenų, atsakingų už grėsmes Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei – iki 2029 m. rugsėjo 22 d.
- Kalla pranešė, kad ES šiuo metu rengia apie 1 600 naujų papildymų sankcijų sąrašams, o 2 998 esami įrašai galios trejus metus vietoj ankstesnio šešių mėnesių atnaujinimo
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad Ukraina sieks Usmanovo ir Fridmano sankcijų atkūrimo
- Lietuva ir Estija jau yra nacionaliniu lygiu įvedusios sankcijas Usmanovui ir Fridmanui
Kodėl tai svarbu
ES ženkliai signalizuoja, kad artimiausiu metu nesieks grąžinti dviejų svarbių Rusijos oligarchų į sankcijų sąrašą, nepaisydama Ukrainos prieštaravimų. Tai rodo, kaip atskiros ES valstybės narės – Prancūzija, Slovakija, Liuksemburgas – lobizmu gali paveikti visos Sąjungos sankcijų politiką. Kai kurios šalys narės, įskaitant Lietuvą ir Estiją, į šią situaciją reagavo įvesdamos nacionalines sankcijas.
Kas nutiko
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kalla spalio 5 d., po ES ir Moldovos Asociacijos tarybos posėdžio Briuselyje, žiniasklaidai pareiškė, kad Europos Sąjunga artimiausiu metu nesieks grąžinti Rusijos oligarchų Alishero Usmanovo ir Michailo Fridmano į ES sankcijų sąrašą. Paklausta apie tokią galimybę, Kalla atsakė: „Aš nemanau, kad tai artimiausiu metu įvyks dėl šių dviejų asmenų." Ji pabrėžė, kad ES šalys narės pačios sprendžia, kokius asmenis siūlyti įtraukti į sankcijų sąrašą, ir galutinį sprendimą priima pačios narės. Kalla taip pat informavo, kad ES šiuo metu rengia maždaug 1 600 naujų papildymų sankcijų sąrašams, o 2 998 anksčiau įvesti įrašai pagal prieš dvi savaites priimtus sprendimus galios trejus metus, pakeičiant ankstesnę šešių mėnesių atnaujinimo tvarką. Usmanovas ir Fridmanas buvo pašalinti iš ES sankcijų sąrašo rugsėjo 22 d. – Usmanovo atvejį iniciavo Slovakija ir Prancūzija, o Fridmano – Liuksemburgas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukrana sieks šių sankcijų atkūrimo; Lietuva ir Estija tuo tarpu jau įvedė nacionalines sankcijas abiem oligarchams.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose fiksuojama prieštaringa informacija dėl Prancūzijos motyvų siekiant panaikinti Usmanovo sankcijas: dalis žiniasklaidos pranešimų teigia, kad Prancūzija veikė spaudžiama Azerbaidžano, sulaikiusio bent du Prancūzijos piliečius; tačiau Azerbaidžano diplomatai, remiantis Reuters, šį ryšį paneigė.
Kontekstas
Rugsėjo 22 d. ES ambasadoriai pratęsė individualias sankcijas trims metams maždaug 3 000 asmenų ir juridinių asmenų, atsakingų už grėsmes Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei; priemonės galios iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Tą pačią dieną Usmanovas ir Fridmanas buvo pašalinti iš sankcijų sąrašo. Usmanovo pašalinimą inicijavo Slovakija ir Prancūzija; pranešama, kad Prancūzijos spaudimas galėjo būti susijęs su Azerbaidžanu, sulaikiusiu Prancūzijos piliečius, nors Azerbaidžano diplomatai tai neigia. Netrukus po sankcijų panaikinimo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas malonės suteikė Prancūzijos piliečiui, nuteistam už šnipinėjimą 2023 m. gruodį ir galėjusiam gauti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Fridmano atveju jo sankcijų panaikinimui spaudimą darė ir Liuksemburgas – šiuo metu Fridmanas Liuksemburgą yra padavęs į tarptautinį arbitražą, reikalaudamas 16 mlrd. JAV dolerių kompensacijos už įšaldytą turtą.