h.ua

Paskelbta · Atnaujinta

Rutte: dronų ir hibridinių atakų banga rodo „grėsmės pobūdžio evoliuciją“, o NATO stiprina atsaką

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad pasikartojantys dronų ir kiti hibridiniai incidentai Aljanso rytiniame flange rodo kokybiškai naują Rusijos keliamą grėsmę. Jis pabrėžė, kad NATO turi „visas reikalingas atsako priemones“, tačiau dalis jų bus viešos, dalis – ne, o atsakas ne visada bus simetriškas. Pasak jo, geriausias atsakas į Rusijos veiksmus „pilkojoje zonoje“ yra didinti, o ne mažinti paramą Ukrainai.

Pagrindiniai faktai

  • Rutte teigė, kad dronų įskridimai į Aljanso oro erdvę rodo „grėsmės pobūdžio evoliuciją“; NATO stiprina integruotą priešraketinę ir oro gynybą bei adaptuoja savo poziciją dronų atžvilgiu.
  • Rutte: NATO turi „visas būtinas atsako priemones“, tačiau dalis jų nebus viešos ir ne visada bus simetriškos („akis už akį“ principas nebūtinai taikomas).
  • Rutte gyrė neseniai Italijos naikintuvų numuštą droną Lietuvos oro erdvėje, vykdant NATO oro gynybos misiją.
  • Rutte teigė, kad geriausias atsakas į „pilkosios zonos“ Rusijos veiksmus – stiprinti, o ne silpninti paramą Ukrainai; žinia Maskvai: NATO darys „daugiau, ne mažiau“.
  • Rutte pritarė Estijos sprendimui viešai priskirti Rusijai atsakomybę už incidentus, įskaitant rugsėjo 14–15 naktį įvykdytą „Milrem Robotics“ padegimą Taline; Estija iškvietė Rusijos įgaliotąjį atstovą.
  • Rugsėjo 28–29 naktį Rumunija aptiko oro taikinį netoli savo oro erdvės ir pakėlė naikintuvus; įsiskverbimo į Rumunijos oro erdvę neužfiksuota, vėliau pranešta apie nuolaužas Breilos apskrityje.
  • Rutte Kremliaus lyderio branduolines grėsmes Baltijos šalims pavadino nepagrįstomis: „Putinas žino, kad niekada negalės įveikti NATO“.

Kodėl tai svarbu

Svarbiausias NATO pareigūnas viešai įvardija dronų ir hibridinių incidentų bangą Aljanso rytiniame flange kaip kokybiškai naują, besikeičiančią grėsmę, kuriai būtinas tiek karinis, tiek nekarinis atsakas. Rutte tiesiogiai susieja Aljanso atsaką į hibridines atakas su paramos Ukrainai tęstinumu – tai reiškia, kad parama Kyjivui yra strateginis atsakas į Rusijos „pilkosios zonos“ veiksmus. Keli pastarieji incidentai – dronas Lietuvos oro erdvėje, oro taikinys prie Rumunijos, nuolaužos Breilos apskrityje, dronas prie Lenkijos sienos ir „Milrem Robotics“ padegimas Estijoje – suteikia grėsmei konkrečią, tarpvalstybinę formą. Tuo pat metu Rutte patvirtina, kad NATO turi „visas būtinas“ atsako priemones, tačiau kai kurios bus neviešos ir ne visada simetriškos, palikdamas dviprasmiškumą dėl to, kaip ir kada Aljansas reaguos. Epizodas sutampa su pranešimais apie Rusijos branduolinio grasinimo laišką NATO dėl Kaliningrado, kurį Rutte atmetė kaip nepagrįstą.

Kas nutiko

Rugsėjo 29 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, pareiškė, kad pasikartojantys dronų incidentai Aljanso rytiniame flange rodo „grėsmės pobūdžio evoliuciją“. Pasak jo, NATO stiprina integruotą oro ir priešraketinę gynybą bei adaptuoja savo poziciją dronų klausimu, o Aljansas turi „visas būtinas atsako priemones“ – tačiau dalis jų bus matomos, dalis – ne, ir atsakas ne visada bus simetriškas arba pagal „akis už akį“ principą. Simetrinio atsako pavyzdžiu jis nurodė operaciją „Baltic Sentry“, pradėtą po povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo 2025 m. pabaigoje; asimetrinio atsako pavyzdžiu – Švedijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Prancūzijos veiksmus, skirtus apsunkinti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą. Rutte taip pat gyrė neseniai Italijos naikintuvų numuštą droną Lietuvos oro erdvėje NATO oro gynybos misijos metu. Jis pabrėžė, kad geriausias atsakas į Rusijos „pilkosios zonos“ veiksmus yra didinti, o ne mažinti paramą Ukrainai, o žinia Maskvai aiški: NATO darys „daugiau, ne mažiau“. Tuo pat metu NATO vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas Europoje Alexusas Grinkevičius nurodė, kad sąjungininkai reagavo į sabotažo ir kitų, tikriausiai su Rusija susijusių, incidentų bangą sustiprindami žvalgybos informacijos mainus, ir paragino išlikti ramiems. Atskirai rugsėjo 28–29 naktį Rumunija aptiko oro taikinį netoli savo oro erdvės ir pakėlė naikintuvus; įsiskverbimo neužfiksuota, tačiau Krašto apsaugos ministerija vėliau gavo pranešimų apie Breilos apskrityje nukritusias nuolaužas.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida dėmesį sutelkia į konkrečius saugumo incidentus, paveikiančius NATO nares – drono numušimą Lietuvos oro erdvėje, oro taikinį prie Rumunijos, nuolaužas Breilos apskrityje ir droną prie Lenkijos Dorohusko pasienio perėjos – traktuodama juos kaip tiesiogiai susijusią Rusijos kampaniją prieš Aljansą. Ukrainos šaltiniai akcentuoja Rutte žodžius, kad geriausias atsakas į „pilkosios zonos“ Rusijos veiksmus – didinti, o ne mažinti paramą Ukrainai, ir kad NATO darys „daugiau, ne mažiau“ Kyjivui. Keli Ukrainos leidiniai Rutte pareiškimus sieja su Estijos kaltinimais Rusijai dėl „Milrem Robotics“ padegimo ir Lenkijos pranešimais apie dronų smūgius pasienio rajone, pateikdami tai kaip platesnio Rusijos modelo įrodymą. Viena Ukrainos antraštė išryškina Rutte Kremliaus branduolinių grasinimų Baltijos šalims atmetimą („Putinas niekada negalės įveikti NATO“), suteikdama svorio branduolinės retorikos aspektui.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida (Azerbaidžano agentūra APA, Kataro „Al Jazeera Arabic“) politine-strategine prasme pirmiausia akcentuoja teiginį, kad Rusijos atakos nepavyksta susilpninti NATO paramos Ukrainai, išryškindama Aljanso atsparumo sėkmę, o ne pačius incidentus. Tarptautinės žiniasklaidos akcentas – Rutte įspėjimai dėl santūrumo, „grėsmės evoliucija“ ir simetrinių bei asimetrinių atsako priemonių derinys, NATO poziciją pateikiant kaip pasvertą ir nebūtinai automatiškai eskaluojančią. Tarptautinis naratyvas pabrėžia viešo kaltinimo diskusiją – Rutte pritarimą Estijos sprendimui įvardyti Rusiją ir platesnį klausimą, kada atskleisti Rusijos taktiką, ypač prieš artėjančius didžiuosius Europos rinkimus.

Kuo skiriasi pranešimai

Esminių šaltinių nesutarimų fiksuojama keliais aspektais. Pirma, Rusijos atsakas į Estijos kaltinimus: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė Estijos kaltinimus dėl „Milrem Robotics“ padegimo kaip „nepagrįstus“ ir „neturinčius logikos“, tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ir Markas Rutte viešai pritarė Estijos priskyrimui Rusijai. Antra, pranešimai skiriasi dėl spaudos konferencijos vietos: dalis šaltinių ją lokalizuoja NATO būstinėje Briuselyje, kiti – Vilniuje rugsėjo 29 d. Trečia, Rutte žinutė apie tiesioginę grėsmę nevienareikšmė: jis teigia, kad pasikartojantys dronų įskridimai rodo „grėsmės pobūdžio evoliuciją“, bet taip pat sako, kad NATO nepatiria „tiesioginės grėsmės“ iš Rusijos ir kad Rusijos branduoliniai grasinimai Baltijos šalims nėra tikroviški. Ketvirta, viename ukrainietiškame straipsnyje Lenkijos gynybos ministras klaidingai įvardytas kaip „Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu įpėdinis“ – tai prieštarauja kitiems pranešimams, kuriuose kalbinamas Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

Kontekstas

Rugsėjo 28–29 naktį Rumunija aptiko oro taikinį netoli savo oro erdvės; įsiskverbimo neužfiksuota, tačiau vėliau gauta pranešimų apie nuolaužas Breilos apskrityje. Maždaug prieš dvi savaites iki rugsėjo 29 d. NATO naikintuvai – identifikuoti kaip italų – numušė droną Lietuvos oro erdvėje. Estija viešai nustatė Rusijos specialiųjų tarnybų atsakomybę už rugpjūčio 14–15 naktį įvykdytą gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ padegimą Taline ir iškvietė Rusijos įgaliotąjį atstovą; Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kaltinimus pavadino „nepagrįstais“. Lenkija pranešė, kad dronas nukrito Ukrainos teritorijoje maždaug už 2 km nuo Dorohusko pasienio perėjos, nepažeidęs Lenkijos oro erdvės, Rusijai smogiant į vakarų Ukrainą. 2025 m. pabaigoje buvo pažeistas povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos; tai paskatino NATO pradėti operaciją „Baltic Sentry“ kritinei povandeninei infrastruktūrai saugoti. Švedija, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Prancūzija ėmėsi priemonių prieš Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną“.