NATO vyriausiasis karinis vadovas ragina Europą viešai įvardyti Rusiją kaip hibridinių operacijų kaltininkę
NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje (SACEUR) Alexus Grinkevich paragino Europos šalis viešai priskirti Rusijai atsakomybę už sabotažo ir kitas destabilizuojančias operacijas. Pirmadienį Europos Parlamento komiteto posėdyje jis teigė, kad toks viešas įvardijimas padidintų tokių operacijų sąnaudas organizatoriams ir atgrasytų nuo tolesnių veiksmų. Grinkevičius taip pat nurodė, kad NATO misija „Eastern Sentry“ jau keičia Rusijos dronų elgseną prie Aljanso sienų.
Pagrindiniai faktai
- SACEUR Alexus Grinkevich paragino Europos šalis viešai įvardyti Rusiją kaip atsakingą už sabotažą ir kitas destabilizuojančias operacijas.
- Pareiškimai pirmadienį išsakyti Europos Parlamento komiteto posėdyje.
- Grinkevičius teigė, kad viešas atsakomybės priskyrimas padidintų tokių operacijų sąnaudas ir turėtų atgrasomąjį poveikį.
- Pasak jo, Rusijos veikla Europoje siekia silpninti sąjungininkių paramą Kijevui.
- NATO misija „Eastern Sentry“, prasidėjusi rugsėjo 11 d. su Danijos, Prancūzijos, JK ir Vokietijos pajėgomis, jau turi poveikį – Rusija tapo gerokai atsargesnė naudodama dronus prie NATO sienų.
- Europos žvalgybos vadovai įspėjo apie galimą hibridinių operacijų prieš NATO šalis intensyvėjimą, įskaitant galimą ribotą įsiveržimą į Aljanso teritoriją.
- NATO vis dar neturi oficialaus plano, kaip reaguoti į augantį Rusijos hibridinių atakų skaičių; sąjungininkės diskutuoja, ar bendra hibridinių incidentų suma galėtų aktyvuoti 5-ąjį straipsnį.
Kodėl tai svarbu
Tai pirmas kartas, kai NATO vyriausiasis karinis vadovas taip aiškiai ragina politiškai reaguoti – viešai priskirti atsakomybę Rusijai – į hibridines operacijas. Grinkevičiaus žodžiai susieja Europos saugumą su karu Ukrainoje: jis aiškiai teigia, kad Maskvos veiksmais siekiama mažinti paramą Kijevui. Tuo pat metu Europos žvalgybos vadovai įspėja apie galimą hibridinių atakų – sabotažo, kibernetinių išpuolių, provokacijų – intensyvėjimą, o kai kurie įspėjimai net mini galimą ribotą įsiveržimą į Aljanso teritoriją. Misijos „Eastern Sentry“ pavyzdys rodo, kad atgrasymas galimas – Rusijos dronai, anot SACEUR, jau vengia Baltijos šalių ir Lenkijos sienų. Vis dėlto Aljansui vis dar trūksta tiek oficialaus atsako plano, tiek sutarimo dėl to, kada bendra hibridinių incidentų suma galėtų paskatinti kolektyvinį atsaką pagal 5-ąjį straipsnį.
Kas nutiko
NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje Alexus Grinkevich, kalbėdamas pirmadienį Europos Parlamento komiteto posėdyje, paragino Europos šalis viešai įvardyti Rusiją kaip atsakingą už pastaraisiais mėnesiais padažnėjusį sabotažą, kibernetines atakas, dronų skrydžius ir kitus hibridinius incidentus Europoje. Tarp konkrečių pavyzdžių minimi dronų ataka Leipcige ir Rusijos smūgis traukiniui Ukrainoje netoli Lenkijos sienos šio mėnesio pradžioje. Grinkevičius teigė, kad viešas atsakomybės priskyrimas padidintų tokių operacijų sąnaudas organizatoriams ir turėtų atgrasomąjį poveikį. Jo vertinimu, Rusijos veikla Europoje siekia silpninti sąjungininkių politinę valią remti Ukrainą. SACEUR taip pat pabrėžė, kad NATO iniciatyvos, įskaitant rugsėjo 11 d. prasidėjusią misiją „Eastern Sentry“, kurioje dalyvauja Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos pajėgos bei priemonės, jau keičia Rusijos elgseną – Rusija esą tapo gerokai atsargesnė naudodama dronus prie Aljanso sienų, o dronai bando vengti Baltijos šalių ir Lenkijos oro erdvės. Atskirai Grinkevičius nurodė, kad sąjungininkės stiprina žvalgybos mainus reaguodamos į incidentų bangą, ir paragino išlaikyti ramybę. Tuo metu Europos žvalgybos vadovai įspėjo apie galimą hibridinių operacijų intensyvėjimą artėjančiais mėnesiais – sabotažą, provokacijas, informacines kampanijas, taip pat galimą ribotą įsiveržimą į Aljanso teritoriją. Tikimasi smūgių geležinkelio infrastruktūrai, gynybos įmonėms ir kitiems objektams, susijusiems su parama Ukrainai. NATO anksčiau pripažino, kad kol kas neturi oficialaus plano, kaip reaguoti į augantį Rusijos hibridinių atakų skaičių; sąjungininkės diskutuoja, ar bendra hibridinių incidentų suma galėtų paskatinti kolektyvinio gynybos 5-ojo straipsnio aktyvavimą, tačiau sutarimo dėl slenksčio kol kas nėra.
Kontekstas
Pastaraisiais mėnesiais Europos šalys fiksavo augantį sabotažo, kibernetinių atakų ir dronų incidentų, siejamų su Rusija, skaičių. Kaip konkrečius atvejus šaltiniai mini dronų ataką Leipcige ir Rusijos smūgį traukiniui Ukrainoje netoli Lenkijos sienos šio mėnesio pradžioje. NATO misija „Eastern Sentry“ buvo pradėta rugsėjo 11 d., joje dalyvauja Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos pajėgos bei priemonės. Europos žvalgybos vadovai tikisi intensyvėjančių atakų prieš geležinkelių infrastruktūrą, gynybos įmones ir kitus objektus, susijusius su parama Ukrainai. NATO yra pripažinusi, kad kol kas neturi oficialaus atsako plano į augantį Rusijos hibridinių atakų skaičių, o sąjungininkės diskutuoja, ar bendra tokių incidentų suma galėtų aktyvuoti 5-ąjį straipsnį.