ES plečia misiją „Irini“: „šešėlinis Rusijos laivynas“ ir povandeninė infrastruktūra – nauji tikslai
ES planuoja pratęsti ir išplėsti Viduržemio jūroje vykdomą karinio jūrų laivyno misiją EUNavfor Med Irini, sukurtą 2020 m. Libijos ginklų embargui užtikrinti. Misijos įgaliojimai būtų pratęsti iki 2029 m. kovo 31 d., o kova su Rusijos „šešėliniu laivynu“ ir povandeninės infrastruktūros apsauga taptų aiškiai įtvirtintomis užduotimis. Pasiūlytam dvejų metų pratęsimui numatytas 16,88 mln. eurų biudžetas.
Pagrindiniai faktai
- ES ambasadoriai patvirtino peržiūrėtą misijos EUNavfor Med Irini mandatą rugsėjo 30 d.
- Misija, sukurta 2020 m. JT ginklų embargui Libijai užtikrinti, bus pratęsta iki 2029 m. kovo 31 d. (dabartinis terminas – 2027 m. kovas).
- Kova su Rusijos „šešėliniu laivynu“ ir povandeninės infrastruktūros apsauga tampa aiškiai įformintomis misijos užduotimis.
- Pasiūlytas dvejų metų pratęsimo biudžetas – 16,88 mln. eurų.
- Birželį ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pranešė, kad operacija pakeitė jėgos panaudojimo taisykles ir pradėjo tikrinti įtariamus Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus.
- Rugpjūčio pradžioje misija apžiūrėjo tanklaivį Toa Payoh; Prancūzija skyrė 1 mln. eurų baudą gegužę sulaikytam tanklaiviui Tagor.
- Oficialus mandato priėmimas numatomas spalio 9 d. Ekonomikos ir finansų ministrų susitikime, po to sprendimas bus paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje.
Kodėl tai svarbu
Sprendimas formaliai įtvirtina kovą su Rusijos „šešėliniu laivynu“ ir povandeninės infrastruktūros apsaugą kaip pagrindines esamos ES jūrų operacijos užduotis, išplečiant jos mandatą už pradinio Libijos ginklų embargo ribų. Misijos pratęsimas maždaug dvejiems metams (iki 2029 m. kovo) ir 16,88 mln. eurų biudžetas rodo tvarų ES įsitraukimą stabdant sankcijų vengimą jūroje. Kartu jau matomi konkretūs veiksmai: rugpjūtį atlikta Toa Payoh apžiūra ir Prancūzijos skirtas 1 mln. eurų bauda Tagor tanklaiviui. Mandatas taip pat apima jūrų situacinį suvokimą, kovą su migrantų kontrabanda bei regioninį karinį bendradarbiavimą su Egiptu, Tunisu ir Libanu.
Kas nutiko
ES ambasadoriai rugsėjo 30 d. pritarė peržiūrėtam misijos EUNavfor Med Irini mandatui, kuriuo kova su Rusijos „šešėliniu laivynu“ ir povandeninės infrastruktūros apsauga įforminami kaip vienos iš operacijos užduočių. 2020 m. įsteigta misija, kurios tikslas – užtikrinti JT ginklų embargą Libijai, buvo numatyta baigti 2027 m. kovą; dabar siūloma ją tęsti iki 2029 m. kovo 31 d. su 16,88 mln. eurų biudžetu dvejiems pratęsimo metams. Peržiūrėtas mandatas taip pat sustiprina jūrų situacinio suvokimo, nelegalios veiklos ir ES ekonominiams interesams kylančių grėsmių stebėseną, apima povandeninių kabelių bei vamzdynų apsaugą ir padeda toliau kovoti su migrantų gabenimu. Oficialus sprendimo priėmimas numatytas spalio 9 d. ES ekonomikos ir finansų ministrų susitikime, vėliau jis bus paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje. Birželį ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pranešė, kad misija pakeitė jėgos panaudojimo taisykles ir pradėjo tikrinti įtariamus „šešėlinio laivyno“ laivus; rugpjūčio pradžioje Irini misija apžiūrėjo tanklaivį Toa Payoh, o Prancūzija skyrė 1 mln. eurų baudą gegužę sulaikytam tanklaiviui Tagor. Dėl dar vieno tokio laivybos objekto tyrimas tebevyksta.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos trys pasitelktos Ukrainos žiniasklaidos priemonės – „Європейська правда“, „Українська правда“ ir „Forbes Ukraine“ – istoriją pateikia labai panašiai, daugiausia dėmesio skirdamos būtent kovai su Rusijos „šešėliniu laivynu“ ir birželį pasakytiems Kajos Kallas žodžiams apie pakeistas jėgos panaudojimo taisykles. Jos kaip operatyvaus poveikio įrodymus išryškina konkrečius veiksmus – Toa Payoh apžiūrą rugpjūtį ir Prancūzijos skirtą 1 mln. eurų baudą Tagor tanklaiviui.
Kontekstas
Rusijos „šešėlinį laivyną“ daugiausia sudaro senesni tanklaiviai, galintys išjungti automatinio identifikavimo sistemas ir slėpti savo buvimo vietą; reikšmingą jų dalį valdo Rusijos valstybinė bendrovė „Sovcomflot“. Anksčiau paskelbtais vertinimais, 2023 m. rugsėjį šis laivynas turėjo apie 600 laivų, tai sudarė apie 10 proc. pasaulinio skystų krovinių pervežimo laivyno, perveždavo apie 1,7 mln. barelių Rusijos naftos per dieną ir aptarnavo apie 70 proc. Rusijos naftos eksporto. Pranešama, kad Rusija plečia ir atskirą SGD pervežimo „šešėlinį laivyną“ – birželį tokių laivų buvo bent 21. 2022 m. gruodžio pradžioje G7, Australija ir ES nustatė 60 JAV dolerių už barelį kainų ribą Rusijos naftai; nuo 2023 m. vasario 5 d. apribojimai išplėsti ir naftos produktams: 100 JAV dolerių už barelį dyzelinui ir 45 JAV doleriai už barelį kitiems produktams. „Šešėlinis laivynas“ siejamas su pastangomis apeiti šias ribas.