Čekijos žvalgybos vadovas: Rusija gali imtis pavojingesnių veiksmų per artimiausius mėnesius
Čekijos saugumo informacinės tarnybos (BIS) direktorius generolas leitenantas Michal Koudelka parlamentariniame saugumo forume įspėjo, kad Rusija tikslingai plečia sabotažo operacijas prieš Ukrainą remiančias Europos šalis ir kad per artimiausius mėnesius, ne metus, gali imtis kur kas pavojingesnių veiksmų – nuo išpuolių prieš karo pramonės objektus iki ribotos karinės operacijos prieš vieną NATO valstybę.
Pagrindiniai faktai
- Michal Koudelka – generolas leitenantas ir Čekijos saugumo informacinės tarnybos (BIS) direktorius – kalbėjo konferencijoje „Current Security Threats VII" Čekijos parlamento Žemuosiuose rūmuose pirmadienį.
- Jo vertinimu, Rusija gali imtis pavojingesnių veiksmų „per artimiausius mėnesius, ne metus".
- Kaip galimus scenarijus jis nurodė sabotažo išpuolius prieš karo pramonės objektus NATO šalyse, gaminančias ginklus Ukrainai, dronų ar raketų smūgius prieš Ukrainą remiančias valstybes ir net ribotą karinę operaciją prieš vieną NATO šalį.
- Ribotos operacijos prieš NATO šalį Koudelka šiuo metu nelaiko tiesiogine grėsme, nes Rusija sutelkusi pajėgas kare prieš Ukrainą, tačiau neatmetė, kad padėtis gali pasikeisti, pavyzdžiui, paskelbus mobilizaciją.
- Anot jo, Rusija prieš Ukrainą remiančias Europos šalis vykdo vieną rimčiausių šiandienos grėsmių, o tendencija blogėja: anksčiau sabotažo operacijoms būdavo verbavami agentai per „Telegram", o dabar veikia parengti vykdytojai su konkrečiais taikiniais ir planais.
- Koudelka įvardijo Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją kaip „blogio ašį", nukreiptą prieš demokratines šalis – nuo JAV iki Taivano ir Izraelio.
- Jis teigė: „Rusija yra didžiausia grėsmė Čekijos Respublikos saugumui, ir tokia padėtis išliks ilgą laiką."
Kodėl tai svarbu
Aukšto rango Europos žvalgybos vadovas viešai įvertino Rusiją kaip pagrindinę ilgalaikę grėsmę ir įspėjo, kad padėtis gali pablogėti ne per metus, o per mėnesius. Jo įvardyti konkretūs eskalacijos keliai – sabotažas prieš ginklus Ukrainai gaminančias gamyklas, smūgiai prieš Ukrainos šalininkes ir potenciali ribota operacija prieš NATO narę – suteikia retą atvirą Europos saugumo tarnybos vadovo rizikos vertinimą. Žvalgybos vadovas taip pat nurodė, kad Rusijos sabotažo operacijos perėjo nuo atsitiktinių padegimų prie operacijų, kurias vykdo specialiai parengti asmenys su aiškiais taikiniais ir planais. Toks hibridinio karo prieš demokratinę Europą ir konkrečiai prieš ukrainiečių pabėgėlius vertinimas turi tiesioginių pasekmių Europos šalių politika Ukrainos ir pabėgėlių atžvilgiu.
Kas nutiko
Čekijos saugumo informacinės tarnybos (BIS) direktorius generolas leitenantas Michal Koudelka konferencijoje „Current Security Threats VII" Čekijos parlamento Žemuosiuose rūmuose pirmadienį pateikė viešą Rusijos keliamos grėsmės vertinimą. Jis teigė, kad Rusijos padėtis kare prieš Ukrainą prastėja ir kad Maskva, jo žodžiais, pasirinko „eskalacijos siekiant deeskalacijos" taktiką. Žvalgybos vadovas pareiškė, kad turi svarbios naujos informacijos, leidžiančios manyti, jog Rusija per artimiausius mėnesius, ne metus, gali imtis pavojingesnių ir rimtesnių veiksmų. Tarp galimų scenarijų jis nurodė sabotažo išpuolius prieš karo pramonės objektus NATO šalyse, gaminančiose ginklus Ukrainai, dronų ar raketų smūgius prieš Ukrainą remiančias valstybes ir net ribotą karinę operaciją prieš vieną NATO šalį. Koudelka pabrėžė, kad ribotos operacijos prieš NATO šalį šiuo metu nelaiko tiesiogine grėsme, nes Rusija sutelkusi pajėgas kare prieš Ukrainą, tačiau neatmetė, kad rizikos vertinimas gali pasikeisti, pavyzdžiui, paskelbus mobilizaciją. Jis taip pat teigė, kad Rusija prieš demokratinę Europą vykdo visų priemonių hibridinį karą ir kad sabotažo operacijos prieš Ukrainą remiančias Europos šalis yra viena rimčiausių šiandienos grėsmių, o tendencija aiškiai blogėja. Anot jo, anksčiau sabotažo operacijose dalyvaudavo per „Telegram" verboti agentai, kurie padegdavo sandėlius ir keldavo chaosą, tačiau pastaruoju metu veikia specialiai apmokyti vykdytojai su konkrečiais taikiniais ir planais. Koudelka Rusijos informacinę veiklą apibūdino kaip „kognityvinį karą", kuris derina kibernetines, informacines ir psichologines priemones, siekdamas paveikti visuomenės mąstymą ir sprendimus. Jis taip pat nurodė, kad Rusijos hibridinio karo dalimi tampa išpuoliai prieš ukrainiečių pabėgėlius, kuriais siekiama kurstyti priešiškumą pabėgėliams ir jiems teikiamai pagalbai bei įskiepyti priešpriešą tarp ukrainiečių bendruomenių ir vietos gyventojų. Žvalgybos vadovas kartu pabrėžė, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sudaro „blogio ašį“, kurią sieja ne draugystė, o bendras priešas – demokratinės pasaulio šalys, nuo Jungtinių Valstijų iki Taivano ir Izraelio.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Abu ukrainietiški šaltiniai – agentūra „Ukrinform" ir leidinys „Jevropejska pravda" – akcentuoja Europos žvalgybos vadovo įspėjimą, kad Rusija yra pagrindinė ilgalaikė grėsmė ir tikslingai plečia sabotažo operacijas prieš Ukrainą remiančias šalis. Jie aiškiai susieja Rusijos sabotažą su karu Ukrainoje ir šią grėsmę pateikia kaip Maskvos nesėkmių Ukrainos fronte padarinį – būtent todėl, anot šaltinių, Rusija pereina prie „eskalacijos siekiant deeskalacijos" taktikos ir priemonių prieš Ukrainos sąjungininkus. Ukrainietiškos žiniasklaidos dėmesys sutelktas į žvalgybos vadovo žodžius, kad Rusija naudoja visas prieinamas hibridinio karo priemones prieš demokratinę Europą, taip pat į jo vertinimą, jog Ukrainą remiančiose Europos šalyse sabotažo operacijos yra viena rimčiausių šiandienos grėsmių.
Kuo skiriasi pranešimai
Tarp šaltinių yra nedidelis pavadinimo neatitikimas: „Ukrinform" Čekijos žvalgybos vadovą rašo kaip „Michal Koudelka", o „Jevropejska pravda" – kaip „Mihal Koudelka". Abi publikacijos jį identifikuoja kaip BIS direktorių ir generolą leitenantą, todėl tai, regis, yra tik skirtinga tos pačios pavardės rašyba, o ne turinio prieštaravimas.
Kontekstas
Čekijos žvalgybos vadovas grėsmę vertina kartu su jo įvardyta „blogio ašimi" – Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja – kurią sieja ne ideologija, bet bendras priešas: demokratinės šalys. Rusijos informacinę veiklą jis apibūdina kaip kibernetinių, informacinių ir psichologinių priemonių derinį, kuriuo siekiama paveikti visuomenės mąstymą ir sprendimus. Ribotos operacijos prieš vieną NATO šalį scenarijus šiuo metu nėra traktuojamas kaip tiesioginė grėsmė, nes Rusija sutelkusi pajėgas kare Ukrainoje, tačiau vertinimas galėtų pasikeisti, pavyzdžiui, paskelbus mobilizaciją.