Vokietijos žvalgybos vadovas Bundestage įspėjo apie „tamsųjį karą“ su Rusija
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris per kasmetinius Bundestago klausymus pareiškė, kad priešprieša su Rusija įgavo „naują, pavojingesnį pobūdį“ ir Vokietijai kyla rizika būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija. Anot jo, Rusija prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, o BND kol kas nemato ženklų, kad Rusija ruoštųsi plataus masto atakai prieš NATO teritoriją.
Pagrindiniai faktai
- BND vadovas Martinas Jägeris Bundestage pareiškė, kad priešprieša su Rusija įgavo „naują, pavojingesnį pobūdį"
- Jägeris Vokietijai priskyrė didžiausią tiesioginę, visapusišką ir konkrečią grėsmę – „jokia kita šalis"
- Kaip eskalacijos pavyzdį jis nurodė nepavykusį išpuolį Leipcigo oro uoste, už kurį Berlynas kaltina Rusiją
- Rusijos veiksmus prieš Vokietiją Jägeris pavadino „šešėliniu karu", kurio neįmanoma apibūdinti tradicinėmis karinėmis ar teisinėmis kategorijomis
- BND kol kas nemato plataus masto Rusijos atakos prieš NATO teritoriją požymių, tačiau galimi riboto masto kariniai veiksmai, ypač Baltijos šalyse
- Kancleris Friedrichas Merzas sakė, kad Vokietija „ruošiasi didelio masto hibridinėms atakoms" ir atsakys „greitai ir labai aiškiai"
- Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas planuoja priemones nuo dronų, sabotažo, kibernetinių atakų ir šnipų
Kodėl tai svarbu
Aukštas Vokietijos žvalgybos pareigūnas viešai įvertino Vokietiją kaip atsidūrusią smurtinio konflikto su Rusija rizikoje, o priešpriešą pavadino „šešėliniu karu" – hibridinių atakų, sabotažo, šnipinėjimo ir branduolinio bauginimo deriniu. Toks vertinimas, paskelbtas Bundestage ir sutampantis su Danijos bei kitų Europos žvalgybos tarnybų įspėjimais, rodo koordinuotą europinį grėsmės supratimą ir signalizuoja apie Vokietijos politinį poslinkį ruoštis plataus masto hibridinėms atakoms.
Kas nutiko
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris per kasmetinius Bundestago klausymus pareiškė, kad priešprieša su Rusija įgavo „naują, pavojingesnį pobūdį" ir Vokietijai kyla rizika būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija. Jis Rusijos veiksmus prieš Vokietiją apibūdino kaip „šešėlinį karą" – nepaskelbtą konfrontaciją, kurios neįmanoma įsprausti į tradicines karines ar teisines kategorijas. Kaip eskalacijos pavyzdį jis nurodė nepavykusį išpuolį Leipcigo oro uoste, už kurį Berlynas kaltina Rusiją.
Jägeris teigė, kad „jokia kita šalis" šiuo metu Vokietijai nekelia tokios tiesioginės, visapusiškos ir konkrečios grėsmės kaip Rusija, ir kad Maskva siekia paveikti politinius sprendimus Berlyne ir kitose Europos sostinėse. Jis įspėjo, kad Rusija siekia „palaidoti Europą politine parama Ukrainai" – priversti didžiausią donorę Vokietiją nutraukti pagalbą – ir tikėtina, kad vėl bus girdimi branduoliniai grasinimai.
Tuo pat metu Jägeris pabrėžė, kad kol kas BND nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi plataus masto atakai prieš NATO teritoriją, tačiau nurodė, kad galimi riboto masto kariniai veiksmai, ypač Baltijos šalyse. Jis taip pat perspėjo, kad hibridinių atakų grėsmė Vokietijai išlieka reali.
Kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Vokietija „ruošiasi didelio masto hibridinėms atakoms, įskaitant ypač rimtas", ir į jas atsakys „greitai ir labai aiškiai". Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas planuoja priemonių rinkinį, apimantį apsaugą nuo dronų, kritinės infrastruktūros sabotažo, kibernetinių atakų bei šnipų ir potencialių teroristų aptikimą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida, cituodama Jägerio žodžius, dėmesį sutelkia į grėsmę pačiai Ukrainai: akcentuojama žvalgybos vadovo nuostata, kad Rusija „šią žiemą pasiryžusi parblokšti Ukrainą ant kelių" ir siekia pakirsti Europos politinį palaikymą Kijevui. Ukrainos žiniasklaida Jägerio Bundestago vertinimą sieja su spalio 2 d. Ukrainos Vyriausiosios žvaldybos pareiškimu, kad Rusijos specialiosios tarnybos gavo užduotį didinti veiklą ES ir NATO valstybėse, rengiant hibridines operacijas prieš paramą Ukrainai.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Visos pateiktos medžiagos šaltiniai yra ukrainietiški; jokios ne ukrainietiškos žiniasklaidos perspektyvos įvestyje nėra.
Kontekstas
Jägerio pareiškimai buvo pasakyti per kasmetinius viešus Bundestago žvalgybos vadovų klausymus, apie kuriuos pranešė „Die Welt" ir „Yevropeiska pravda". Vokietija pareiškimuose apibūdinama kaip didžiausia paramos Ukrainai donorė, kurios paramą Rusija esą bando priversti nutraukti. Dar 2025 m. Čekijos, Latvijos ir Švedijos žvalgybos vadovai įspėjo, kad Rusija gali suintensyvinti sabotažo veiklą Europoje. rugsėjo 24 d. NATO vyriausiasis sąjungininkių pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grinkevičius pareiškė, kad Aljansas stiprina žvalgybos informacijos mainus reaguodamas į su Rusija siejamus sabotažo incidentus. Spalio 2 d. Ukrainos Vyriausioji žvaldyba pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos gavo užduotį didinti veiklą ES ir NATO valstybėse, rengiant hibridines operacijas prieš pagalbą Ukrainai.