Čekijos žvalgybos vadovas: Rusija gali vykdyti eskaluojančias operacijas prieš NATO šalis, remiančias Ukrainą
Čekijos saugumo informacinės tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka įspėjo, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali imtis eskaluojančių operacijų prieš NATO valstybes, remiančias Ukrainą. Jis nurodė galimus sabotažo, smūgių dronais ar raketomis bei ribotos karinės operacijos prieš vieną kaimyninę NATO šalį scenarijus. NATO vyriausiasis Europos pajėgų vadas. Aleksas Grinkevičius pristatė trijų dalių atsaką į galimą ataką, o aukštas NATO pareigūnas pateikė rugsėjo mėnesio Rusijos nuostolių įverčius.
Pagrindiniai faktai
- Michalas Koudelka 12 spalio įspėjo, kad Rusija gali vykdyti eskaluojančias operacijas prieš NATO šalis, remiančias Ukrainą.
- Galimi scenarijai: sabotažas prieš objektus, susijusius su pagalba Kijevui, dronų ir raketų smūgys į ginklų sandėlius, o kraštutiniu atveju – ribota karinė operacija prieš vieną kaimyninę NATO narę.
- Koudelka pažymėjo, kad Rusija, regis, renkasi „eskalacijos siekiant deeskalacijos“ taktiką ir kad tarnyba neturi konkrečios informacijos apie tiesioginę grėsmę Čekijai.
- NATO vyriausiasis Europos pajėgų vadas Aleksas Grinkevičius pristatė trijų dalių atsaką į galimą Rusijos ataką, įskaitant smūgius tiekimo ir valdymo objektams toli už fronto linijos.
- Aukštas NATO pareigūnas įvertino Rusijos rugsėjo mėnesio nuostolius Ukrainoje daugiau nei 50 tūkst. užmuštųjų ir sužeistųjų, iš kurių užmuštųjų galėjo būti iki 28 tūkst.
- Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas atsakydamas patarė žvalgybos vadovui peržiūrėti BIS šūkį „Audi, vide, tace“ („Klausyk, stebėk ir tylėk“).
- Buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis nesutiko su Babišo vertinimu, socialiniame tinkle X parašęs, kad premjeras turėtų ginti šalį nuo Rusijos įtakos, o ne „lįsti galvą į smėlį“.
Kodėl tai svarbu
Koudelkos įspėjimas, kad Rusija gali imtis eskaluojančių operacijų prieš NATO šalis, kurios remia Ukrainą, išplečia suvokiamą riziką. Jis apima spektrą – nuo sabotažo prieš pagalbos infrastruktūrą iki ribotos karinės operacijos prieš kaimyninę NATO narę. Tuo pačiu metu NATO vadovybė viešai apibūdino galimą atsako planą, įskaitant smūgius taikiniams toli už fronto, o aukštas pareigūnas pateikė atnaujintus Rusijos pajėgų nuostolių Ukrainoje įverčius.
Kas nutiko
2026 m. spalio 12 d. tarptautinėje saugumo konferencijoje Čekijos parlamente BIS direktorius Michalas Koudelka pareiškė, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali imtis eskaluojančių operacijų prieš NATO valstybes, remiančias Ukrainą. Jis įvardijo kelis galimus scenarijus: sabotažą prieš objektus, susijusius su pagalba Kijevui; dronų ar raketų smūgius į ginklų sandėlius, skirtus Ukrainai; o kraštutiniu atveju – ribotą karinę operaciją prieš vieną kaimyninę NATO narę. Koudelka pažymėjo, kad šiuo metu Rusija sutelkė savo karines pajėgas Ukrainoje ir kad jo tarnyba neturi konkrečios informacijos apie tiesioginę grėsmę Čekijai. Jis paragino ruoštis galimiems provokaciniams veiksmams, bet vengti panikotikąs. Koudelka taip pat pareiškė, kad Rusija, regis, renkasi „eskalacijos siekiant deeskalacijos“ taktiką, o hibridinės veiklos tikslas – silpninti NATO valstybių vienybę. Į Koudelkos pareiškimą sureagavo Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, pataręs žvalgybos vadovui peržiūrėti BIS šūkį „Audi, vide, tace“ („Klausyk, stebėk ir tylėk“). Babišas pabrėžė, kad žvalgybinė informacija skirta pirmiausia vyriausybei, ir patikino, kad Čekija bendradarbiauja su sąjungininkais. Buvęs užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis nesutiko su Babišo vertinimu ir socialiniame tinkle X parašė, kad premjeras turėtų ginti šalį nuo Rusijos įtakos, o ne „lįsti galvą į smėlį“. Atskirai NATO vyriausiojo pajėgų vado Europoje Alekso Grinkevičiaus pristatyta trijų dalių atsako strategija numato: blokuoti puolimą, silpninti priešo pajėgas ir naikinti jų gebėjimą tęsti kovą. Jis pabrėžė, kad taikiniais gali tapti tiekimo ir valdymo objektai toli už fronto. Aukštas NATO pareigūnas taip pat pateikė įverčius: rugsėjo mėnesį Rusijos nuostoliai Ukrainoje galėjo viršyti 50 tūkst. užmuštųjų ir sužeistųjų, iš jų užmuštųjų – iki 28 tūkst.
Kuo skiriasi pranešimai
Koudelkos vertinimas, kad Rusija galbūt rengia rizikingesnes operacijas prieš NATO šalis, prieštarauja viešiems Maskvos pareiškimams. Vladimiras Putinas spalį teigė, kad Rusija neplanuoja pulti nė vienos Europos šalies ir siekia taikaus sambūvio, o Maskva ne kartą neigė savo dalyvavimą sabotažo ir hibridinėse operacijose. Tarp Čekijos vadovybės ir žvalgybos taip pat susiklostė priešampiasta: Babišas paragino Koudelką laikytis tarnybos šūkio „Audi, vide, tace“, o buvęs užsienio reikalų ministras Lipavskis Babišo poziciją atmetė.