Trumpo ir Putino sandėlis dėl rusiško dyzelino: JAV Senato pasipriešinimas ir Ukrainos kritika
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu susitarė su Vladimiru Putinu dėl šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; JAV iždo departamentas išdavė licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Spalio 16 d. Kongrese įregistruotas dvipartinis įstatymo projektas, kuriuo siekiama blokuoti sandorį, o prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje išreiškė Ukrainos pasipiktinimą dėl sandorio ir JAV spaudimo nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 9 d. Trumpas telefonu susitarė su Putinu dėl šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; JAV iždo departamentas išdavė importo licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d.
- Spalio 16 d. kongresmenas Gregory Meeksas Kongrese įregistravo dvipartinį įstatymo projektą „Prohibit Corrupt Russia Oil Deals Act“, kuriuo siekiama blokuoti sandorį, panaikinti OFAC licencijas ir įpareigoti administraciją įvesti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.
- Septyni JAV senatoriai iš Respublikonų ir Demokratų partijų pareiškė, kad administracijos sprendimas prieštarauja JAV teisei, nes 2022 m. Kongresas uždraudė rusiškų energijos išteklių importą, ir paragino prezidentą nedelsiant atšaukti sprendimą.
- Zelenskis Briuselyje pareiškė, kad siūlė JAV teikti Ukrainai antibalistines raketas Ukrainos energetikai apsaugoti laikotarpiui, kol galios sandoris, tačiau sutikimo negavo; jis sandorį pavadino „aiškia silpnybe“ ir „netikra partneryste“.
- JAV administracija grasino sustabdyti ginklų tiekimo Ukrainai sistemą ir galimai sustabdyti žvalgybos mainus bei europiečių JAV ginklų pirkimus, jei Kyjivas nenutrauktų smūgių Rusijos energetikos objektams.
- Trumpo paskelbta spalio 11 d. „energetinė paliaubos“ numato smūgių nutraukimą tik prieš naftos perdirbimo įmones; Rusija pranešė, kad „kontaktai“ tęsiasi, o Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija „nesuteiks Ukrainai atokvėpio fronte“.
Kodėl tai svarbu
Susitarimas panaikina 2022 m. JAV draudimą importuoti Rusijos energijos išteklius ir buvo priimtas nesikonsultuojant su Kongresu, todėl sulaukė dvipartinės JAV įstatymų leidėjų kritikos. Sandoris sutampa su JAV reikalavimu Ukrainai nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones; JAV administracija grasino sustabdyti ginklų tiekimą ir žvalgybos mainus. Ukrainos pareigūnai teigia, kad sprendimas suteikia Rusijai papildomų karo pajamų ir buvo priimtas iš anksto neinformavus Kyjivo.
Kas nutiko
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu susitarė su Vladimiru Putinu dėl šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; Trumpas teigė, kad tai padės sumažinti kainas. JAV iždo departamentas po pokalbio išdavė licenciją, leidžiančią rusiškos kilmės dyzelino pardavimą, pristatymą, iškrovimą ir importą iki 2027 m. balandžio 7 d. Kremlius iki sandorio atšaukė savo draudimą eksportuoti dyzeliną, įvestą 2026 m. liepą dėl sustiprėjusių Ukrainos smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones. Spalio 11 d. Trumpas paskelbė „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, teigdamas, kad abi pusės pritarė; Zelenskis tai pavadino „naujiena“ ir teigė, kad Kyjivas pasirengęs, jei Maskva ją realiai įgyvendins. Rusija teigė, kad „kontaktai“ dėl paliaubų tęsiasi, o URM vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija „nesuteiks Ukrainai atokvėpio fronte“. Spalio 14 d. Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pranešė, kad Rusija ir JAV derasi dėl rusiško dyzelino tiekimo sutarties. Spalio 16 d. kongresmenas Gregory Meeksas įregistravo dvipartinį įstatymo projektą „Prohibit Corrupt Russia Oil Deals Act“, kuriuo siekiama uždrausti JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacijos (DFC) investicijas į Rusijos energetiką, panaikinti OFAC išduotas bendrąsias licencijas ir įpareigoti administraciją įvesti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui; projektas surinko 16–17 rėmėjų. Tą pačią dieną septyni JAV senatoriai iš abiejų partijų pareiškė, kad administracijos sprendimas prieštarauja JAV teisei. Taip pat tą pačią dieną Briuselyje Zelenskis pranešė, kad siūlė JAV teikti Ukrainai antibalistines raketas energetikai apsaugoti, tačiau nesulaukė pritarimo, ir apkaltino JAV administraciją „aiškia silpnybe“. JAV administracija grasino sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai ir galimai žvalgybos mainus, jei Kyjivas nenutrauktų smūgių prieš Rusijos energetikos objektus. Spalio 16 d. Trumpas pasirašė įsaką sustabdyti sankcijų ir muitų taikymą Rusijai pagal vadinamąjį „Grahamo įstatymą“, nurodydamas JAV nacionalinio saugumo interesus.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos šaltiniai vieningai pristato sandorį kaip išdavystę, kuri finansuoja Rusijos karą ir buvo primesta Kyjivui be konsultacijų; Zelenskis sprendimą pavadino „staigmena“ ir „aiškia silpnybe“. Pranešimai akcentuoja Zelenskio alternatyvų pasiūlymą – JAV ir Ukrainos dyzelino mainų sutartį mainais už JAV Ukrainos energetikos infrastruktūros apsaugą, įskaitant antibalistines raketas – bei JAV grasinimus sustabdyti ginklų tiekimą ir žvalgybos mainus. Ekspertai Kudryckis, Koboljevas ir Levinas pabrėžia, kad sandorio apimtys yra per mažos, kad paveiktų JAV kainas, Trumpo teiginius apie Ukrainos smūgių įtaką JAV degalų kainoms vadina „absoliučia, atvira nesąmone“ ir siūlo politines, strategines ar korupcines motyvas, slypinčias už JAV spaudimo Kyjivui. Ukrainos žiniasklaida taip pat akcentuoja Trumpo sugrįžimą prie retorikos, kurioje Zelenskis vadinamas „diktatoriumi“, ir paskelbtų „energetinių paliaubų“ asimetriją: Ukraina turi vieną naftos perdirbimo įmonę, o Rusija – platų tinklą.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida laikosi labiau diplomatinio ar interesais pagrįsto tono. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėjęs Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje metu, Trumpo sprendimą dėl rusiško dyzelino pavadino „netinkamu ir neveiksmingu“; jis pažymėjo, kad rusiškos dyzelino apimtys jau egzistuoja pasaulio rinkoje ir yra perkamos kai kurių šalių, ir perspėjo dėl pasidalijimo bei pasitikėjimo praradimo transatlantiniuose santykiuose. Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras siekė pratęsti Vengrijos išimtį dėl sankcijų Rusijos energijos ištekliams ir pripažino, kad sandoris nepageidaujamas Ukrainos požiūriu. Vienintelis ne ukrainietiškas ir ne JAV šaltinis (azerbaidžaniečių agentūra) sutelkė dėmesį į Zelenskio viešą atsaką ir ragino didesnį Europos vaidmenį taikos procese, bet nepasiūlė tokios pat gilios kritikos pačiam sandoriui.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl kelių pagrindinių skaičių. Sutartos rusiško dyzelino apimtys pateikiamos skirtingai: bendrojoje žiniasklaidoje – „šimtai tūkstančių tonų“, Zelenskio žodžiais – 300–500 tūkst. tonų per mėnesį, ankstesnėje žiniasklaidoje – nuo 300 tūkst. iki 3 mln. tonų. Pasaulinis dyzelino suvartojimas Zelenskio nurodomas kaip 120 mln. tonų per mėnesį, o Kudryckio – 30–35 mln. tonų per mėnesį. Kongreso pasipriešinimo aprašymuose minimi skirtingi skaičiai: viena grupė – 12 senatorių, atskira grupė – 7 senatoriai ir pavieniai senatoriai, viešai reikalavę sandorį atšaukti. Dauguma šaltinių nurodo 16 įstatymo projekto rėmėjų (remiantis Politico), o kiti – 17 Atstovų rūmų narių.
Kontekstas
2022 m. JAV Kongresas uždraudė rusiškų energijos išteklių importą, siekdamas užkirsti kelią JAV lėšomis finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą. 2026 m. liepą Kremlius įvedė dyzelino eksporto draudimą dėl sustiprėjusių Ukrainos smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones; šis draudimas buvo atšauktas iš anksto po Trumpo susitarimo. Dvipartis sankcijų įstatymas, kurį inicijavo velionis senatorius Lindsey Grahamas, Senate buvo priimtas 86 prieš 11 balsų; spalio 16 d. Trumpas pasirašė įsaką sustabdyti jo taikymą Rusijai. Ukrainos dronų smūgiai prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones vyksta mažiausiai nuo 2025 m. spalio; Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo įmonę, kuri ne kartą buvo Rusijos atakuojama.