NATO
-
ES dar neapsisprendė, kas galėtų vesti derybas su Putinu
Europos vyriausybės svarsto paskirti vieną asmenį ar grupę, kuri atstovautų Europai tiesiogose derybose su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, tačiau bendro kandidato nėra. Diskusija aktualėjo po to, kai JAV specialusis pasiuntinis Stivas Vitkoffas apsilankė Rusijoje ir pasiūlė trišalį susitikimą su Donaldu Trumpu ir Volodymyru Zelenskyiu.
-
„Lockheed Martin“ svarsto specialią F-16 versiją Vakarams
„Lockheed Martin“ svarsto „Ukrainai“ skirtą F-16 konfigūraciją su didesniu skridimo nuotoliu, AESA radaru ir platesniu europinių ginklų integracija. Projekto konkrečios derybos dar nepradėtos, o jo kaina, apimtas lėktuvų skaičius ir vykdymo terminai neatskleisti.
-
JAV panaudojimas apkrautas: JAV gynėjas atmeta kaltinimus dėl „Starshield“ ribojimo Ukrainoje
JAV gynybos sekretorius Pete Hegsethas pareiškė, kad Vašingtonas nebetiekė jokių nurodymų riboti „Starshield“ naudojimą Ukrainoje. Jis teigė, kad „Starlink“ pagal paslaugų sąlygas turi teisę savarankiškai priimti tokius sprendimus ir kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu nepasikeitė. Atsakomybės kilmė liečia skirtingų šaltinių prieštaravimus: „Wall Street Journal“ kaltina Iloną Muską, „Reuters“ teigia, kad nurodymas atėjo iš Baltųjų namų, o „The Telegraph“ rašo, kad „Musk“ pasiūlė ribojimą, o Donaldas Trampas su juo sutiko.
-
Witkoffas po susitikimo su Putinu pranešė, kad Maskva „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales derybas
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas spalio 21 d. Sankt Peterburgo Konstantinovskio rūmuose maždaug tris valandas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iškart prieš tai, spalio 20 d., Osle jis kartu su Jarredu Kushneriu derybavosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Norvegijos premjeru Jonu Gahru Støre ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Po susitikimo Putinas per pagalbininką Jurijų Ušakovą pranešė, kad Rusija „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales JAV–Rusijos–Ukrainos derybas antroje lapkričio dekadoje.
-
Per parą Ukrainoje užfiksuoti 269 susidūrimai, Rusijos personalo nuostoliai – 1 570 540
Spalio 21 d. rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą fronte įvyko 269 koviniai susidūrimai. Pranešama, kad Rusija neteko maždaug 1 820 karių per parą, o bendri Rusijos personalo nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios siekia apie 1 570 540 žmonių. Daugiausia kovinių veiksmų vyko Kostiantynivkos, Pokrovsko ir Huliaipolės kryptimis. Pranešama apie kasdienius Rusijos karinės technikos nuostolius.
-
Zelensky Osle su Norvegijos parlamentu aptarė gynybos finansavimą ir Ukrainos vaikų grąžinimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Norvegijoje metu susitiko su Stortingo pirmininku Masudu Garakhaniu ir visų Norvegijos politinių partijų lyderiais. Susitikime aptarta finansinė parama Ukrainai ir gynybos biudžeto deficito padengimas, taip pat Rusijos pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimo klausimas. Zelenskis Norvegiją pavadino viena iš pirmaujančių bilateralinės paramos Ukrainai teikėjų.
-
Slovakija Maskvoje surinks pirmąjąją Rusijos tarpusavio komisiją nuo 2022 metų
Slovakijos ir Rusijos tarpusavio vyriausybių komisija susidarys Maskvoje spalio 26 dieną. Tai bus pirmasis jos posėdis po Rusijos visuotinio karo invazijos į Ukrainą, o pagrindinė tema bus energijos ištekliai, ypač Rusijos dujų ir naftos tiekimas. Slovakijos pirkimas Rusijos energijos tebėra platesnio ES planingo dalis, kuriuo siekiama apriboti Rusijos pajamas.
-
Osle įvyko Zelenskio ir Vitkofo derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos; Vitkofas po jų vyksta į Rusiją
Spalio 20 d. Osle Norvegijos ministro pirmininko Jono Garo Størės kvietimu įvyko derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (dalyvavusiu asmeniškai) ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu (prisijungusiu nuotoliu dėl ligos), taip pat su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir E4 grupės, ES bei NATO atstovais. Aptartos saugumo garantijos Ukrainai, tarp jų – NATO narystė, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis ir „5 straipsnio lengvoji“ versija, teritoriniai klausimai, sankcijos, pokario atstatymas ir Europos saugumo architektūra. Witkofas susiruošė lapkričio 21 d. vykti į Sankt Peterburgą susitikti su Vladimiru Putinu ir perduoti Osle parengtas pasiūlymas.
-
Viceprezidentas Vance'as: Ukraina neturėtų stoti į NATO ir turi nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams
JAV viceprezidentas J.D. Vance'as interviu laidai „2WAY TONIGHT" pareiškė, kad Ukraina „tam tikra prasme" yra Jungtinių Valstijų partnerė, tačiau tarp šalių nėra oficialios sąjungos sutarties. Jis teigė, kad Ukraina nėra ir neturėtų tapti NATO nare, ir paragino ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms bei kitiems energetikos objektams, kuriuos, pasak jo, kelia energijos kainas amerikiečiams. Vance'o komentarai sutapo su pastarosiomis savaitėmis augusia Donaldo Trumpo kritika Ukrainai dėl smūgių Rusijos naftos sektoriui.
-
Zelenskis ir Rubio aptarė raketų-perėmėjų, ankstyvojo perspėjimo ir „Starlink“ klausimus
Spalio 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pokalbyje aptarti balistinių raketų perėmėjai, ankstyvasis perspėjimas apie Rusijos smūgius ir „Starlink“ / „Starshield“ paslaugų atkūrimas Ukrainoje. Zelenskis pokalbį apibūdino kaip „esminį“ ir „konstruktyvų“, abi pusės sutarė artimiausiu metu vėl susisiekti.
-
Генштаб ЗСУ: за добу ліквідовано 1560 російських військових, загальні втрати — близько 1,57 млн особового складу
Станом на 20 жовтня 2026 року Генеральний штаб Збройних сил України оприлюднив щоденне зведення про втрати російської армії від початку повномасштабного вторгнення. За минулу добу, 19 жовтня, українські захисники, за даліами Генштабу, знешкодили 1560 російських військовослужбовців, а сукупні втрати особового складу противника сягнули близько 1 568 720 осіб. Також повідомляється про значні добові та загальні втрати техніки — танків, бронемашин, артилеріалі, БпЛА та іншого озброєння.
-
Kallas ES atsaką į Rusijos atakas Juodojoje jūroje suskirstė į tris kryptis
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas spalio 20 d. Strasbūre vykusiose Europos Parlamento plenarinėse diskusijose pristatė tris ES atsako į Rusijos eskalaciją Juodojoje jūroje kryptis: Ukrainos žemės ūkio eksporto išlaikymą, jūrinio saugumo stiprinimą ir tarptautinį diplomatinį spaudimą Rusijai. Ji teigė, kad dėl Rusijos smūgių eksporto maršrutams Ukraina kasdien netenka maždaug 60 mln eurų pajamų.
-
Kaja Kalllas Strasbūre: JAV pusantrų metų spaudė Ukrainą kapituliuoti, Europa privalo tęsti paramą
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kalllas spalio 20 dieną Europos Parlamente Strasbūre pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug pusantrų metų bandė priversti Ukrainą kapituliuoti Vladimiro Putino sąlygomis. Anot jos, Ukrainos atsparumą lėmė Europos parama, o Europa neturi kito pasirinkimo, kaip tik ją tęsti. Kalllas pabrėžė, kad ES privalo būti prie derybų stalo ir reikalauti savo maksimalių sąlygų, jei Rusija kelia maksimalius reikalavimus.
-
„Patriot“ raketų tiekimas Ukrainai stringa: Pentagono vadovas nepasirašė sutarties, Kijevas kalba apie politinį spaudimą
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nepasirašė sutarties dėl reikšmingos „Patriot“ raketų-perėmėjų partijos perdavimo Ukrainai, nors sąjungininkės jau už jas sumokėjo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Pentagoną delsiant gyvybiškai svarbias tiekimo priemones ir pavadino tai politiniu sprendimu. Ukrainos „Patriot“ atsargos liepos mėnesį buvo beveik išsemtos, o Rusijos spalio 19 d. naktinis smūgis 16 balistinių raketų parodė silpnąjančią šalies oro gynybą.
-
Ukrainos dronai prarado ryšį per „Starlink“ sutrikimą; Zelenskis tai vadina „planuota specialiąja operacija“
Spalio 14 d. ryte Ukrainos pajėgos užfiksavo, kad dronai su „Starlink“ terminalais prarado ryšį – trukmė apie parą. Incidentas sutapo su JAV prezidento Donaldo Trampo grasinimais nutraukti žvalgybos dalijimąsi, jei Ukraina tęs smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms. Spalio 17 d. Briuselyje Volodymyras Zelenskis teigė, kad ryšys iki galo neatstatytas, o sutrikimą pavadino „planuota specialiąja operacija". Trampas ir Elonas Muskas neigė esą susiję su ryšio sulėtinimu.
-
Ukrainos generalinis štabas: per parą rusų pusėje 2 090 žuvusių ir sužeistų karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad spalio 17 d. per parą Rusijos armija prarado 2 090 karių. Bendri nuostoliai nuo invazijos pradžios, štabo duomenimis, siekia apie 1 565 060. Tą pačią dieną Ukrainos karinės jūrų pajėgos priešlėktuvine raketa „Neptūnas“ smogė šešiems Su-34M bombonešiams Borisoglebsko kariniame aerodrome Voronežo srityje.
-
Lenkija praneša apie galimą oro erdvės pažeidimą prie Liublino; vykdoma paieška
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadovavimas pranešė, kad naktį prieš sekmadienį, spalio 18-ąją, nežinomas objektas galėjo pažeisti Lenkijos oro erdvę. Pietų Liublino rajone dislokuota sausumos paieškos ir gelbėjimo grupė iš teritorinės gynybos pajėgų, taip pat dalyvauja policija ir karinė žandarmerija. Oro erdvės pažeidimas kol kas nepatvirtintas; paieškos tikslas – patikrinti radaru užfiksuotą signalą ir vietos gyventojų pranešimus.
-
„SpaceX“ vienašališkai apribojo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainoje: kilo ginčas dėl atsakomybės
Naktį iš spalio 13 į 14 „SpaceX“ be išankstinio įspėjimo apribojo karinių „Starshield“ palydovinio ryšio terminalų greitį Ukrainoje. Spalio 17 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie atliktą ES teritorijoje vykusį bandymą, kuris parodė, kad „Starlink“ veikia be apribojimų, ir pavadino apribojimą „suplanuota operacija“. Tarp JAV administracijos, „SpaceX“ ir Baltųjų rūmų vyksta ginčas dėl to, kas inicijavo apribojimą – „The Telegraph“ ir „Reuters“ šaltiniai nurodo, kad sprendimą priėmė Baltieji rūmai ir jį iniciavo Ilonas Maksas su Donaldo Trumpo pritarimu.
-
Trampas sustabdė sankcijas Rusijai ir susitarė dėl dyzelino tiekimo – santykiai su Zelenskiu paaštrėjo
2025 m. spalio 16 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, sustabdžiusį sankcijų ir muitų pagal „Grahamo įstatymą“ prieš Rusiją taikymą – likus dviem dienoms iki jų įsigaliojimo. Tuo pat metu JAV sutiko importuoti šimtus tūkstančių tonų rusiškų dyzelinių degalų. Ukrainoje pasipiktino: prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad be JAV paramos Ukraina nesugebės laimėti karo, o JAV palaikymas Rusijai būtų „istorinė klaida“. Sprendimas sulaukė retos dvipartinės kritikos JAV Kongrese – tarp jų ir respublikonų senatorius.
-
„Koalicija nusiteikusiųjų“ lapkritį Lenkijoje rengs pirmąsias po karo Europos dislokavimo Ukrainoje pratybas
Lapkritį Lenkijoje vyks „Koalicijos nusiteikusiųjų“ karinės pratybos, kuriose dalyvaus mažiausiai 1 500 Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos karių bei Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Pratybomis bus modeliuojamas Europos karių dislokavimas Ukrainoje pasibaigus karui arba sudarius paliaubas su Rusija. Apie jas pranešė JK gynybos sekretorius Vesas Streetingas po pirmojo asmeninio susitikimo Pentagono su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsetu.