NATO
-
Europos lyderiai Briuselyje ruošiasi scenarijui, kuriame Trumpas stoja Maskvos pusėn
Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje šią savaitę kilo didelis susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, kurie per savaitę panaikino energetines sankcijas Rusijai, paspaudė Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir apkvestė Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Vakarų aljansas dabar yra silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas. Ukraina ir toliau gauna JAV ginklų bei žvalgybos informacijos, tačiau Kijevui tenka didelis biudžeto deficitas, o Europos paramą dengti darosi vis sunkiau.
-
Trumpas „nėra didelis Zelensky gerbėjas“: interviu „Newsmax“ parodė dar vieną JAV ir Ukrainos santykių lūžį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Newsmax“ interviu, paskelbtame spalio 15 d., griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – pavadino jį „ne tuo žmogumi“, su kuriuo reikia turėti reikalų, ir pareiškė, kad su juo sunkiau nei su Vladimiru Putinu. Trumpas dar kartą pareikalavo, kad Ukrainoje būtų surengti rinkimai, o smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklomis – tai, ką jis pavadino „gėda“, – būtų nutraukti. Zelenskis spalio 16 d. Briuselyje atsakė, kad su Trumpu jam dirbti lengviau nei su Putinu, o Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
-
SpaceX apribojo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainai: kilo ginčas dėl Vašingtono ir Musko vaidmens
Naktį iš spalio 13 į 14 „SpaceX“ vienašališkai apribojo karinių „Starshield“ palydovinių terminalų, naudojamų Ukrainos gynybos pajėgų, greitį – ryšys nutrūkdavo viršijus maždaug 160 km/val. Apribojimas sutapo su dideliu Rusijos antskrydžiu prieš Ukrainą. „Reuters“, remdamasi dviem JAV ir vienu Vakarų šalies pareigūnu, pranešė, kad nurodymas atėjo iš Baltųjų rūmų; „The Telegraph“ šaltiniai tvirtina, kad idėją siūlė Ilonas Maksas ir su ja sutiko Donaldas Trumpas. Trumpas viešai neigė tiek savo, tiek Makso dalyvavimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apribojimą pavadino „politine valia“, o ne technine problema, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadephulis pareikalavo apribojimo atšaukti, o dešimt JAV senatorų inicijavo tyrimą.
-
ES susitikime Zelenskis ir Babišas viešai sukritikavo Trumpo susitarimą su Putinu
Spalio 16 d. ES lyderių summite Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori tikrų taikos derybų. Čekijos premjeras Andrejus Babišas Trumpo susitarimą su Putinu dėl rusiško dyzelino pavadino „antausiu Europai" ir paragino Europos Sąjungą reaguoti aktyviau. Zelenskis perspėjo, kad po dyzelino susitarimo gali būti atlaisvintos dujų ir bankų sankcijos Rusijai.
-
Ukrainos diplomatai praneša apie naujas paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad Ukraina gavo naujus paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių – energetikos, humanitarinės ir gynybos srityse. Tuo pačiu metu premjeras Serhijus Koreckis susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, o Jungtinė Karalystė skyrė 17 mln. svarų Černobylio atominės elektrinės apsauginiam gaubtui remontuoti.
-
Barro: du trečdalius Ukrainos gaunamos žvalgybos teikia Europa, tarp jų – Prancūzija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė radijo stočiai „France Inter“, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jo žodžiais, Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai; ministras taip pat pabrėžė, kad „Kremlius ir socialinių tinklų troliai“ siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Pareiškimas paskelbtas spalio 15 d., neoficialių JAV grasinimų nutraukti žvalgybos mainus su Ukraina ir „SpaceX“ apribojimų „Starshield“ terminalams Ukrainoje fone.
-
Rusija smogė Ukrainai 2 raketomis Ch-59 ir 580 dronų; PPO neutralizavo 536
Spalio 15-osios naktį (nuo 18 val. spalio 14 d.) Rusija atakavo Ukrainą dviem iš Juodosios jūros paleistomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 ir 580 smūginių dronų (Shahed, Gerbera, imitatoriai). Iki 8 val. ryto Ukrainos oro gynyba neutralizavo 536 dronus. Smūgių ar kritimo nuolaužų užfiksuota 31-oje vietoje, o nuolaužų – 11-oje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad nuo praėjusios paros pradžios iki 9 val. ryto paleista daugiau nei 850 „Shahed“ dronų, ir vertino išpuolį kaip sąmoningą eskalaciją, pasinaudojant susilpnintomis sankcijomis ir spaudimu Kijevui.
-
ES ieško papildomo finansavimo Ukrainai 2027-iesiems iš šalių ne ES narių
ES tartaujasi su Norvegija, Šveicarija, Čekija, Japonija ir Jungtine Karalyste dėl papildomo finansavimo Ukrainai 2027 metams, pranešė ES ekonomikos ir produktyvumo komisaras Valdis Dombrovskis spalio 14 d. Bankoke vykusiame TVF susitikime. ES jau žadėjo 45 mlrd. eurų, tačiau Ukrainos vyriausybės vertinimu 2027-ųjų išorės finansavimo poreikis viršija 52 mlrd. dolerių.
-
Білоруські активісти представили у Варшаві звіт про військову комунікаційну мережу Росії у Білорусі
Білоруська спілка BELPOL та підпільна Спілка залізничників Білорусі представили на безпековому форумі у Варшаві 48-сторінковий аналітичний звіт «Мілітаризація Білорусі». У ньому стверджується, що Росія будує на території Білорусі захищену військову комунікаційну мережу з радіорелейних ліній та спрямованих антен, призначену для розгортання та скерування військ до кордонів НАТО. Мережа прокладається не від Мінська до обласних центрів, а як наскрізні магістралі зі сходу на захід — від російського кордону до кордонів Польщі, Литви, Латвії та України. Представник BELPOL Матвій Купрейчик заявив, що єдиний командний центр системи розташований на території Росії і вона цілком підпорядкована російським військовим потребам.
-
1695-oji karo diena: „Pokrovsko“ kryptis – karštoji fronto vieta, pranešta apie 260 susirėmimų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą fronto linijoje užfiksuoti 260 susirėmimų. Daugiausia atakų – 35 – įvyko „Pokrovsko“ kryptimi. Per parą priešas smogė vienu raketų smūgiu ir 85 aviacijos smūgiais, numetė 278 valdomas aviacines bombas, panaudojo 8 224 kamikadzės dronus ir apšaudė 2 625 gyvenviečių ir Ukrainos pajėgų pozicijas.
-
JAV pasiūlė ES perduoti dalį įšaldytų Rusijos aktyvų Vašingtono kontrolei – Europa atmetė
JAV pasiūlė Europos sąjungininkėms iš dalies atšildyti Rusijos suverenius aktyvus ir perduoti juos Vašingtono kontroliuojamai struktūrai, siekiant atgaivinti taikos derybas. Pasiūlymą per specialiuosius pasiuntinius Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį pristatė prezidentas Donaldas Trumpas. Europos derybininkai jį atmetė, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai pareiškė, kad įšaldyti Rusijos aktyvai turi likti įšaldyti Europoje ir kad dėl jų likimo spręs patys europiečiai.
-
Zelensky skelbia atnaujinantys smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms; JAV grasino apriboti žvalgybos mainus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" pareiškė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms (NPZ), nes tris dienas vykdyta pauzė – JAV prašymu – nesumažino Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak Zelenskio, per tą laikotarpį Ukraina negavo JAV įspėjimų apie Rusijos balistinių raketų smūgius Kijeve, sulėtėjo „Starlink" ryšys, o JAV grasino blokuoti žvalgybos mainus. Jis pabrėžė, kad smogti Rusijos energetikai vėl bus galima tik mainais į papildomus „Patriot" kompleksus. Tuo metu rugsėjo 9 d. Donaldas Trumpas paskelbė susitarimą dėl Rusijos dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms, o spalio 11 d. – „energetinę paliaubas", kuriomis, pasak Zelenskio, jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
-
Rusija per šešias savaites pasienyje su Ukraina pastatė didelę reaktyvinių dronų paleidimo bazę
Remiantis „Reuters“ palydovinių nuotraukų analize, Rusija per maždaug šešias savaites beveik užbaigė didelę naują reaktyvinių dronų paleidimo bazę Riazanės srityje, netoli Ukrainos sienos. Objektas, kuris rugpjūčio 31 d. dar buvo tuščias laukas, iki spalio 14 d. išaugo iki maždaug 0,9 kv. km komplekso su aštuoniais paleidimo takais. Ekspertai vertina, kad bazė gali būti skirta naujausiems Rusijos reaktyviniams dronams „Geran-4“ ir „Geran-5“ ir kad ji gali tapti operatyvi per kelias savaites.
-
„SpaceX“ apribojo „Starlink“ terminalų greitį Ukrainos kariuomenei – atšauktos kelios misijos
Naktį iš spalio 13 į 14 d. „SpaceX“ vienašališkai, be išankstinio įspėjimo apribojo karinio „Starlink“ paketo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainos gynybos pajėgoms. Nustatyta 160 km/val. (100 mylių per valandą) riba, o praradus ryšį nutrūko kelios svarbios misijos, įskaitant dronų smūgius ir interceptorių naudojimą prieš reaktyvinius „Shahed“. Apribojimą patvirtino prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas ir parėmė savanoris Serhijus Sternenko; ministras pirmininkas atskirai kreipėsi Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino sprendimą „didelė klaida“.
-
Rusija smogė Kijevui ir Ukrainos energetikai 39 balistinėmis raketomis ir 128 dronais; be elektros liko 600 tūkst. žmonių
Naktį iš spalio 13 į 14 dieną Rusija surengė masinį kombinuotą smūgį Ukrainai, paleidusi 39 balistines raketas ir 128 smūgius dronus prieš energetikos ir kritinės infrastruktūros objektus Kijeve, Kijevo ir Charkivo srityse. Smūgiai, vykę bangomis nuo 23 val. vakaro, paveikė visas tris miesto TEC, o prezidentas Zelenskis patvirtino tiesioginį smūgį TEC-4. Kijeve žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų dvi nakties metu ir viena – ryte Holosiivskio rajone, o daugiau nei 20 buvo sužeista. Be elektros liko mažiausiai 600 tūkst. žmonių, buvo apgadinta 26 elektros energetikos komplekso elementai ir 4 naftos dujų objektai.
-
JATEC Vilniuje pristatė dvi dirbtinio intelekto sistemas, sukurtas kartu su NATO Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis
NATO ir Ukrainos bendras analizės, mokymo ir švietimo centras (JATEC) trijų dienų seminare Vilniuje pristatė dvi bendradarbiaujant su NATO Sąjungininkių vadų transformacijos vadovybe (ACT) ir Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis sukurtas dirbtinio intelekto sistemas. „Modelis Nr. 13“ skirtas priešo dronų atakoms prognozuoti, „Modelis Nr. 32“ – artilerijos operacijų planavimui automatizuoti.
-
Turkija siekia laikino dalinio paliaubų Černomorske, teigia NATO atstovas
Turkijos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Basatas Öztürkas Turkijos ir ES verslo forume Briuselyje pareiškė, kad Turkija dirba su Ukraina ir Rusija siekdama laikinų dalinių paliaubų Černomorske, kad civiliniai krovininiai laivai nebūtų taikomi. Jis perspėjo, kad smūgiai į laivus gali sukelti energetikos, maisto bei trąšų tiekimo krizių.
-
Bulgarijos prezidento rinkimai: pirmajame ture pirmauja Radevo sąjungininkė Jiotova
Spalio 25 dieną Bulgarijoje vyks prezidento rinkimų pirmasis turas. Laikinai prezidento pareigas einanti Iliana Jiotova, buvusi ministro pirmininko Rumeno Radevo pavaduotoja, varžosi su buvusiu pro-Vakarų premjeru Andrejumi Gjurovu. Sociologinės apklausos rodo Jiotovą pirmaujant 44–47 proc. prieš 24–26 proc.
-
Per Floridos derybas JAV ir Europa ruošia keturių dalių Ukrainos taikos planą; sutartis dėl rusiško dyzelino sukėlė pasipiktinimą
Spalio 9 d. Floridoje šešių valandų susitikime JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Ukrainos delegacija ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, ES ir NATO atstovais aptarė taikos planą ir atskirą D. Trumpo susitarimą su V. Putinu dėl rusiško dyzelino eksporto. Be kita ko, amerikiečiai paragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, o V. Zelenskis šį raginimą atmetė ir Trumpo sprendimą pavadino „nesąžiningu“. Tuo metu JAV ir Europos šalys pamažu derina bendrą planą, apimantį Ukrainos atstatymo finansavimą, saugumo garantijas, ekonominį ir energetinį integravimą bei ugnies nutraukimą palei dabartinę fronto liniją. Bendras derybų formatas lieka neaiškus – Kijevo komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas „The Washington Post“ publikaciją pavadino tik „neblogu amerikiečių PR“.
-
Naktį prie Bulgarijos krantų dronai atakavo du prekybinius laivus, vienas nuskendo
Spalio 12–13 naktį Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų dronai atakavo du prekybinius laivus. Maltos vėliava plaukiojęs, Odesoje registruotas ir ukrainiečių savininkams priklausantis CHELSEA 3 buvo apgadintas, 15 įgulos narių (7 Ukrainos ir 8 Azerbaidžano piliečiai) evakuoti į Varną. Antrasis laivas nuskendo maždaug už 17 jūrmylių į rytus nuo Krapeco kaimo: daugiausia šaltinių teigia, kad išgelbėtas vienas jūreivis, 11 laikomi dingusiais. Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas pranešė apie šaukiamą Rusijos ambasadorę ir paprašė ES bei NATO pagalbos tyrimui.