Jungtinės Tautos
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, įsteigta 1945 m. ir turinti būstinę Niujorke. Ją įkūrė Antrojo pasaulinio karo valstybės siekdamos palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti valstybių bendradarbiavimą bei spręsti ekonominius, socialinius ir humanitarinius iššūkius. Pagrindiniai organai yra Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Sekretoriatas ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. JTO veikia kaip forumas valstybėms narėms derėtis ir koordinuoja tarptautines pastangas žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos ir darnaus vystymosi srityse.
-
JAV perspėja sąjungininkus dėl iki penkerių metų vėluojančių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymų
JAV perspėjo sąjungininkus, įskaitant Ukrainą, kad pagrindinių raketų ir oro gynybos sistemų pristatymai gali vėluoti iki penkerių metų, nes Amerikos karinės pajėgos išsekino savo atsargas kare su Iranu. Pentagonui nusprendus pirmiausia atkurti savo sandėlius, stringa Ukrainos pastangos gauti papildomų „Patriot“ interceptorų prieš sunkią žiemą. Apie tiekimo vėlavimus pranešė ir Vokietija, Rytų Europos valstybės bei Japonija.
-
JAV Atstovų rūmai priėmė sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymą, pavadintą velionio senatoriaus Grahamo vardu
2026 m. rugsėjo 16 d. (nakties į rugsėjo 17 d. Kijevo laiku) JAV Atstovų rūmai 262 balsais „už“ prieš 159 priėmė Lindsey O. Graham Sankcijų Rusijai ir Iranui aktą 2026 m., kuriuo prezidentui Donaldui Trumpui suteikiami įgaliojimai iki 100 proc. muitų šalims, patenkančioms tarp didžiausių Rusijos naftos ir dujų pirkimoji, taip pat numatomos sankcijos Rusijos pareigūnams, oligarchams, bankams, energetikos bendrovėms ir „šešėliniam flotuii“. Senatas įstatymą buvo patvirtinęs rugpjūčio 7 d. (86 prieš 11). Baltieji rūmai patvirtino, kad Trumpas artimiausią vaiko dienomis planuoja pasirašyti dokumentą. Įstatymas sulaukė prieštaringų tarptautinių reakcijų: Ukraina ir Vokietija jį sveikino, Rusija ir Kinija pasmerkė, o Indija ir Vengrija perspėjo dėl pasekmių dvišaliams santykiams.
-
Zelenskis pranešė apie sėkmingą naujojo Ukrainos dronų perėmiko bandymą
rugsėjo 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina sėkmingai išbandė naują perėmiką, skirtą numušti Rusijos reaktyvinius „Shahed“ dronus. Per bandymą buvo numuštas vienas „Shahed“, tačiau kai kurie valdymo aspektai dar reikalauja tobulinimo. Pranešimas paskelbtas po pranešimo, kurį pateikė ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mykhailas Drapatyis, susitikime taip pat dalyvavo gynybos ministras Yevheniy Khmara.
-
Ukraina ruošiasi dinaminei elektros energijos kainodarai, o OON svarsto humanitarinės pagalbos saugojimą požeminiuose bunkeriuose
Ukraina planuoja įvesti dinamines elektros energijos kainas, kurios svyruos priklausomai nuo rinkos kainų ir bus prieinamos tik išmaniuosius skaitiklius turintiems vartotojams; perėjimas bus savanoriškas. Tuo metu Jungtinių Tautų humanitarinis koordinatorius Ukrainoje Matthias Schmale pranešė, kad nuo metų pradžios Rusijos smūgiai sugriovė dešimt OON sandėlių, o organizacija svarsto perkelti atsargas į požeminius bunkerius.
-
Trumpas tvirtino susitarus su Ukraina ir Rusija dėl smūgių į energijos objektus stabdymo – nei Kyjivas, nei Maskva to nepatvirtino
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 14 d. socialiniame tinkle „Truth Social" paskelbė, esą Ukraina sutiko nestebėti Rusijos energetikos objektų, o Rusija – Ukrainos. Nei Ukrainos, nei Rusijos pareigūnai jokio susitarimo oficialiai nepatvirtino. Prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kad Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių tik tuo atveju, jei partneriai garantuos, jog Rusija liausis atakuoti Ukrainos energetiką ir kitą kritinę infrastruktūrą, o bet koks susitarimas turi būti ilgalaikis. „Financial Times" šaltinių teigimu, Vladimiras Putinas nenori pasirašyti energetinio paliaubų susitarimo iki žiemos.
-
JTGA priėmė Equal Earth žemėlapį; Ukraina susilaikė dėl Krymo vaizdavimo
2026 m. rugsėjo 4 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė Equal Earth pasaulio žemėlapio projekciją, pakeisiančią šimtmečius naudotą Mercator projekciją. Rezoliuciją, kurią inicijavo Togas ir palaikė Afrikos Sąjungos šalys, palaikė 164 valstybės; prieš balsavo Jungtinės Valstijos. Ukraina susilaikė, nes okupuotas Krymas žemėlapyje vizualiai atskirtas nuo likusios Ukrainos šviesesniu atspalviu. Ukrainos Nuolatinė misija JT įspėjo, kad toks vaizdavimas pažeidžia JT Chartiją ir gali „atverti Pandoros dėžę“.
-
Indijos užsienio reikalų ministras pirmąkart atliko dvišalį vizitą Ukrainoje
Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras rugsėjo 3 d. atvyko į Kyjivą – tai pirmasis atskiras dvišalis Indijos užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje istorijoje. Jis susitiko su Ukrainos kolega Andriyumi Sybiha ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, diskutuodamas apie taikos pastangas, dvišalį bendradarbiavimą, laivybos laisvę Juodojoje jūroje ir pasaulinį aprūpinimą maistu. Jaishankaras pareiškė, kad karą galima išspręsti tik diplomatija, o ne atskirų šalių sprendimais dėl Rusijos naftos pirkimo.
-
Ukraina pranešė TKAO apie nesaugų Rusijos oro erdvę ir paragino uždrausti civilinius skrydžius
Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (TKAO), kad Rusijos oro erdvė yra nesaugi civilinei aviacijai dėl padidėjusios karinės veiklos, ir paragino aviakompanijas, vyriausybes bei draudikus atsižvelgti į šią riziką. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė apie notifikaciją rugsėjo 2 d. Žinutė sukėlė atsakomąją reakciją – Turkijos avialinijos atšaukė kai kuriuos skrydžius į Maskvą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškimą pavadino „valstybės teroro pretenzija“ ir grasino atsakomaisiais veiksmais.
-
Ukrainos žemės ūkio krizė: kainos kyla, o nuostoliai siekia dešimtis milijardų
2026 m. rugpjūčio 27 d. Čikagoje kviečių kainos šoktelėjo 2,6% iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. liepos, o ukrainiečių žemės ūkio sektorius patiria didėjančius nuostolius dėl Rusijos smūgių Juodosios jūros laivybai. Per pirmąsias dvi rugpjūčio savaites Ukrainos grūdų eksportas krito 75%, o Kijevo ekonomikos mokykla vertina tiesioginę materialinę žalą nuo 2022 iki 2025 m. 12,1 mlrd. USD.