Jungtinės Tautos
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, įsteigta 1945 m. ir turinti būstinę Niujorke. Ją įkūrė Antrojo pasaulinio karo valstybės siekdamos palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti valstybių bendradarbiavimą bei spręsti ekonominius, socialinius ir humanitarinius iššūkius. Pagrindiniai organai yra Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Sekretoriatas ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. JTO veikia kaip forumas valstybėms narėms derėtis ir koordinuoja tarptautines pastangas žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos ir darnaus vystymosi srityse.
-
Ukraina siūlė nutraukti ugnį Oleškų evakuacijai, Rusija atmetė
Ukraina pasiūlė Rusijai laikinai nutraukti karo veiksmus okupuotuose Oleškuose (Chersono sritis), kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, tačiau Rusija šį pasiūlymą atmetė. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas teigė, kad evakuacija galėtų būti atlikta per vieną dieną sausumos koridoriumi. Pasak JT žmogaus teisių stebėsenos misijos ir miesto karinės administracijos, maisto produktai į Oleškus nebuvo pristatyti nuo gegužės 26 d., o žurnalisto Olego Baturino šaltiniai praneša apie bado mirties atvejus okupuotame mieste.
-
Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė Xi Jinpingą; proveržių dėl Taivano, prekybos ar Irano nepasiekta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 24 d. Baltuosiuose rūmuose surengė iškilmingą susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu – pirmąjį tokio lygio šių kadencijų susitikimą. Po dvišalių pokalbių ir oficialios vakarienės, kurioje dalyvavo technologijų sektoriaus vadovai, paskelbtų proveržių dėl dirbtinio intelekto, prekybos, Taivano ar karo su Iranu nebuvo. Ukraina siekė, kad Trumpas pokalbiuose paskatintų Kiniją spausti Vladimirą Putiną.
-
Suomijos prezidentas Stubbas paragino Muską išplėsti „Starlink“ Ukrainai – taikiniu taptų Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiai
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu „Reuters“ teigė paprašęs „SpaceX“ savininko Elono Musko išplėsti „Starlink“ palydovinio interneto aprėptį Ukrainai, kad ji galėtų taikyti į Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginius. Anot jo, tai būtina „strateginiais sumetimais, nes tai išgelbės gyvybių“. Stubbas taip pat išvardijo tris Ukrainos poreikius artėjant žiemai – oro gynybos priemones, energetikos infrastruktūrą ir pinigus, o sąjungininkus vadino rengiančius žiemos paramos paketą.
-
Šveicarijos referendumas dėl griežtesnio neutralumo apibrėžimo konstitucijoje
Sekmadienį, rugsėjo 27 d., Šveicarijos rinkėjai referendumu spręs, ar konstitucijoje įtvirtinti griežtesnį šalies šimtmečius trukusio neutralumo apibrėžimą. „Taip“ balsavimas padarytų neįmanomu Šveicarai skirti sankcijas Rusijai, nebent jas patvirtintų JT Saugumo Taryba, ir neleistų karinio bendradarbiavimo su aljansais kaip NATO, išskyrus atvejus, kai Šveicarija patiria ataką arba susiduria su artima grėsme. Rugsėjo apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai rinkėjų prieštarauja šiai iniciatyvai.
-
Ukraina sako esanti pasiruošusi JAV siūlomam trilateraliniam susitikimui su Rusija; kaip vietą pasiūlyti Jungtiniai Arabų Emyratai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti trilateralinį susitikimą Ukraina–JAV–Rusija formatu techniniu lygiu ir kaip vietą nurodė Jungtinius Arabų Emyratus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi dalyvauti tokiame susitikime, tačiau pažymėjo nematantis Rusijos pasirengimo taikai ženklų, remdamasis Sergejaus Lavrovo kalba JT Saugumo Taryboje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad kontaktai vyksta, ir sakė, kad trilateralinis susitikimas galėtų įvykti artimiausiu metu. Data dar nesuderinta; Ukraina laukia JAV pasiūlymo dėl laiko.
-
Комісар Ради Європи О'Флаерті закликав до припинення вогню та евакуації з Олешок
Комісар Ради Європи з прав людини Майкл О'Флаерті 25 вересня закликав до негайного локального припинення вогню, безперешкодного гуманітарного доступу та безпечної евакуації цивільного населення з окупованого міста Олешки на Херсонщині, де мешканці, серед яких діти, залишаються без їжі, ліків, води та електроенергії. О'Флаерті наголосив, що Росія як держава-окупант зобов'язана забезпечувати населення продовольством і медичними засобами відповідно до IV Женевської конвенції. Останнє офіційне постачання продуктів до міста відбулося 26 травня, відтоді жодна спроба доставки не мала успіху.
-
Rusija smogė Kijevui trimis balistinių raketų bangomis naktį į rugsėjo 24-ąją: žuvo du, sužeista bent aštuoni
Naktį iš rugsėjo 23–24 d. Rusija surengė masinį kombinuotą smūgį Kijevui – balistines raketas, „Циркон“ priešlaivines raketas ir 282 dronus. Ukraina pranešė apie 227 oro taikinių numušimą arba slopinimą. Žuvo 57 metų moteris Podilskyi rajone ir 65 metų vyras Solomianskyi rajone, sužeista bent aštuoni žmonės. Smūgis sugadino gimdyvos namų fasadą ir langus, administracinį pastatą, sandėlius, gyvenamuosius namus. Prezidentas Zelenskis teigė, kad smūgis įvyko jo susitikimo su JAV Kongreso nariais Niujorke metu, kai buvo svarstomas Lindzio Graham sankcijų įstatymas.
-
Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas susitiko su JAV administracijos atstovais Niujorke
Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas trečiadienį atvyko į JAV susitikti su Donaldo Trumpo administracijos atstovais, įskaitant Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu Niujorke. Vizitas koordinuotas su Putinu ir pristatomas kaip rugsėjo pradžioje Kremliuje įvykusio Putino susitikimo su JAV atstovais tęsinys. Tuo pačiu metu 50 valstybių ir Europos Sąjunga paskelbė bendrą pareiškimą JT, raginančios Rusiją nutraukti ugnį; JAV šiam pareiškimui neprisijungė.
-
Niujorke – Zelenskio ir Trumpo susitikimas: Ukraina siūlo dalinius paliaubas, Rusija atsisako
Niujorke JT Generalinės Asamblėjos paraštėse rugsėjo 22 d. įvyko Zelenskio ir Trumpo susitikimas, kuriame Ukraina pareiškė esanti pasirengusi bet kokiam formatui dalinių paliaubų energetikos, grūdų ir jūrų srityse, jei Rusija elgsis taip pat. Valstybės sekretorius Rubio pranešė, kad JAV oficialiai pakvietė Putiną į G20 viršūnių susitikimą Majamyje gruodžio 14–15 d. Tuo tarpu Kremlius, ISW vertinimu, faktiškai atmetė energetinio paliaubų pasiūlymą, o Putino dalyvavimas G20 išlieka neaiškus.
-
Šmyhalas: Ukrainos žvalgyba gavo Rusijos smūgių prieš energetiką planus šiai žiemai
Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalas pranešė, kad Ukrainos specialiosios tarnybos gavo du Rusijos dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyta Maskvos planuojama atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą strategija šiai žiemai, įskaitant taikinius, ginklų tipus ir šaudmenų kiekius. Ministras taip pat pristatė Ukrainos pasirengimo priemones: daugiau nei 200 betoninių priedangų virš prioritetinių objektų, apsaugos nuo FPV dronų tinklus ir trigubai didesnį atsarginių remontui skirtų įrenginių kiekį.
-
Rubio: tarp Rusijos ir Ukrainos nesusitarta dėl energetinio paliaubų susitarimo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad šiuo metu nėra jokio susitarimo dėl energetinių paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau abi pusės esą išreiškė susidomėjimą ribotomis paliaubomis, apimančiomis energetikos ir grūdų sektorių. Jis taip pat teigė, kad karas baigsis derybomis, o ne vienos iš pusių pergale mūšio lauke. Tuo pat metu rugsėjo 22 d. Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos paraštėse, Zelenskis susitiko su Trumpu; susitikime dalyvavo plėtoti delegacijos iš abiejų šalių.
-
Kallas paragavo moratorijaus dėl atakų Juodojoje jūroje, siekiant atkurti Ukrainos grūdų eksportą
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas JT Generalinės Asamblėjos renginyje, kuriam pirmininkavo ES, paragavo moratoriumo atakoms Juodojoje jūroje, kad būtų atkurtas Ukrainos grūdų eksportas. Anot jos, nuo rugpjūčio mėnesio Ukrainos jūrinis grūdų eksportas faktiškai sustojo dėl Rusijos atakų eskalacijos. Kallas pabrėžė, kad maistas neturi būti naudojamas kaip karo įrankis.
-
Cichanouskaja: Lukašenka pasirengęs Putinui perduoti Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kalbėdama Niujorke JT Generalinės Asamblėjos paraštėse, pareiškė, kad Aliaksandras Lukašenka pasirengęs suteikti Vladimirui Putinui Baltarusijos teritoriją, logistiką ir infrastruktūrą atakoms prieš Ukrainą iš šiaurinės sienos. Anot jos, abiejų lyderių „simbiotinė draugystė“ daro viltis juosluolį atskirti nuo Putino beviltiškomis, o Baltarusio retransliatoriai statomi ne tik prie sienos ukrainio, bet ir prie ES šalių sienų.
-
Rusijos smūgis prekiniam laivui prie Odesos: žuvo ukrainiečių kapitonas
Naktis: Rusijos pajėgos atakavo civilinį prekinį laivą, plaukusį Antigvos ir Barbudos vėliava, Juodojoje jūroje prie Odesos srities. Užsidegė laivo korpusas; žuvo ukrainietis kapitonas, o likęs įgulos narių dalis buvo evakuotas. Tą pačią naktį Odesos srityje Rusijos pajėgos du kartus atakavo sandėlius, kuriuose buvo laikomi medikamentai, buities prekės ir maisto produktai.
-
Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje pavadino Putiną „nulinčiu pacientu“ ir perspėjo apie „skausmingą žiemą“ Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. kalbėjo 81-oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke. Jis pavadino Vladimirą Putiną „nuliniu pacientu“, nuo kurio pasaulyje plinta karo idėja, pranešė, kad Ukraina neseniai perdavė du Šiaurės Korėjos karo belaisvius Pietų Korėjai, ir atskleidė, kad Rusija kare naudoja 47 šalių piliečius. Zelenskis taip pat pateikė Rusijos nuostolių statistiką, perspėjo, kad Ukraina šią žiemą padarys skausmingą Rusijai, jei bus tęsiami energetikos infrastruktūros smūgiai, ir pristatė tarptautinę priešraketinės gynybos programą FREYJA.
-
Ukraina sutiko su ugnies nutraukimu, 51 JT valstybė narė paragino Rusiją pasekti jos pavyzdžiu
2026 m. rugsėjo 23 d., prieš JT Saugumo Tarybos posėdį ir 81-osios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę Niujorke, 51 JT valstybė narė paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino Rusiją sutikti su visu, neatidėliotinu ir besąlygišku ugnies nutraukimu ir įsitraukti į prasmingas taikos derybas. Ukrainai atstovaujanti šalis jau esą buvo pritarusi tokiam ugnies nutraukimui nuo 2025 m. kovo. Pareiškimą pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jungtinės Valstijos pareiškimo nepalaikė.
-
Niujorke Zelenskis ir Trumpas sutarė siekti energetinio paliaubų ir Patriot gamybos Ukrainoje
2026 m. rugsėjo 22 d. Niujorke, 81-osios JT Generalinės Asamblėjos paraštėse, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukraina pasiūlė abipusį smūgių prieš energetikos infrastruktūrą nutraukimą, šalys aptarė licencijų suteikimą „Patriot“ raketų gamybai Ukrainoje, o Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu bet kuriuo metu.
-
Makronas JT Generalinėje Asamblėjoje kvietė teikti Ukrainai daugiau interceptorinių raketų ir paskelbė „dvigubo moratoriumo“ idėją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 22 d., kalbėdamas 81-osios JT Generalinės Asamblėjos bendrosiose diskusijose Niujorke, pareikalavo prieš žiemą aprūpinti Ukrainą daugiau interceptorinių raketų, civilių ir energetikos objektų apsaugai. Jis taip pat pasiūlė „dvigubą moratoriumą“ – smūgių į energetikos bei civilinę infrastruktūrą ir karinių veiksmų Juodojoje jūroje sustabdymą – siekiant atnaujinti grūdų eksportą. Macronas paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą ir pareiškė, kad „taikos be teisingumo būti negali“.
-
Ukraina smogė Maskvos naftos perdirbimo įmonei – sustabdyta visa gamyba
Rugsėjo 20 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė „Gazpromneft-Moscow" naftos perdirbimo įmonei Kapotnios rajone Maskvoje. Rusijos ir Ukrainos šaltinių duomenimis, buvo apgadinti pagrindiniai perdirbimo įrenginiai, kilę gaisrai ir visiškai sustabdyta naftos perdirbimas. Ukrainos generalinio štabo teigimu, bendras Ukrainos smūgių poveikis Rusijos naftos perdirbimo sektoriui viršija 45 % projektinių pajėgumų.
-
Ukrainos bažnyčių taryba kreipėsi į popiežių Leoną XIV dėl humanitarinės katastrofos okupuotuose Oleskuose
Visos Ukrainos bažnyčių ir religinių organizacijų taryba kreipėsi į popiežių Leoną XIV, kitus religinius lyderius, JT nares ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą dėl kritiškos humanitarinės padėties Rusijos okupuotame Oleskų mieste Chersono srityje. Miestas blokuojamas maisto ir medikamentų atžvilgiu nuo gegužės pabaigos, civiliai negali išvykti, o infrastruktūra sunaikinta. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad situacija bus keliama JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitėje Niujorke.