Witkoffas ir Kushneris pirmą kartą apsilankė Kijeve: trys derybų raundai, E3 atstovai prisijungė, proveržio nėra
JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugsėjo 5 d. Maskvoje daugiau nei tris valandas derėjosi su Vladimiru Putinu, o rugsėjo 6 d. pirmą kartą atvyko į Kijevą. Ten jie vedėse tris derybų raundus su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, prie antro raundo prisijungus Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinio saumo patarėjams. Zelenskis kai kurias idėlesius pavadino „vertingomis“, tačiau detalių viešai neatskleidė. Susitarta dėl naujos amerikiečių vizito ir tęsti derybas dėl saugumo garantijų, ekonominės paramos ir žiemos pagalbos paketo.
Pagrindiniai faktai
- Witkoffas ir Kushneris rugsėjo 5 d. Maskvoje daugiau nei 3 valandas derėjosi su Putinu
- Rugsėjo 6 d. JAV pasiuntiniai pirmą kartą atvyko į Kijevą ir surengė tris derybų raundus su Zelenskiu
- Prie antro raundo prisijungė E3 (Vokietija, Prancūzija, JK) nacionalinio saumo patarėjai
- Susitarta dėl dar vieno amerikiečių vizito į Ukrainą; data ir vieta neskelbiama
- Dieną prieš vizitą Rusija smogė Boryspilio ir Žulianų oro uostų kilimo takams – JAV delegacija į Kijevą atvyko traukiniu
- Zelenskis JAV idėjas pavadino „vertingomis“, tačiau detalių viešai neatskleidė
- Ukrainos analitikai ir Bloomberg šaltiniai fiksuoja žemus lūkesčius: rimtos derybos mažai tikėtinos iki kitų metų
Kodėl tai svarbu
Tai buvo pirmasis JAV pasiuntinių vizitas Kijeve – Ukraina gavo tiesioginę vietą prie derybų stalo, kuris iki tol daugiausia vyko per Maskvą. E3 nacionalinio saumo patarėjų įsitraukimas formalizavo Vakarų derybinį bloką vietoj JAV–Rusijos dvišalio formato. Tačiau proveržio nepasiekta: Rusija neparodė pozicijos sušvelninimo ženklų, Kremlius vizitus pateikia kaip Putino vidaus politinį įvaizdį prieš rugsėjo 18–20 d. Valstybės Dūmos „rinkimus“. Abi pusės pripažįsta, kad karas greičiausiai tęsis per žiemą, o Putinas, tikėtina, eskaluos smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kas nutiko
Rugsėjo 5 d. JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu – pokalbis, anot Rusijos žiniasklaidos, truko daugiau nei tris valandas. Rugsėjo 6 d. jie pirmą kartą atvyko į Kijevą. Dieną prieš tai Rusijos pajėgos smogė Boryspilio ir Žulianų oro uostų kilimo takams, todėl amerikiečių delegacija į Ukrainą atvyko traukiniu, o ne lėktuvu. Kijeve surengti trys derybų raundai su prezidentu Volodymyru Zelenskiu; prie antro raundo prisijungė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinio saumo patarėjai. Ukrainos derybinę grupę taip pat sudarė Kyrylo Budanovo vadovaujama Prezidento kanceliarija, Rustemas Umerovas, Davydas Arakhamia ir Serhijus Kyslytsia. Zelenskis ir Witkoffas pokalbius pavadino „turiningais“ – aptartos saugumo garantijos, ekonominė parama, priešraketinės gynybos tiekimas ir žiemos pagalbos paketas. Zelenskis JAV idėjas pavadino „vertingomis“, tačiau detalių viešai neatskleidė. Abi pusės sutarė dėl dar vieno amerikiečių vizito ir dėl naujos derybų raundo datos ir vietos – jos kol kas neskelbiamos. Rugsėjo 8 d. Trumpas kalbėjosi telefonu su Putinu.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl vizito rezultatų: Witkoffas socialiniame tinkle X pranešė apie „esminę pažangą“, Zelenskis kai kurias idėjas pavadino „vertingomis“, tačiau Bloomberg, remdamasi Kremliui artimais šaltiniais, prieš vizitą Maskvoje fiksavo „itin žemus“ lūkesčius, o Europos ir JAV pareigijūnai dabar tikisi, kad karas tęsis iki kitų metų. Taip pat skirtausi nuomonės dėl vizitų tvarkos: vienas Ukrainos analitikas (Oleksandras Krajevas) teigė, kad pirmiausia vykimas į Maskvą, o tik paskį į Kijevą „labiau tarnavo Maskvai“, nes buvo pažeista šaudyklinės diplomatijos tvarka, svarbi Ukrainai; Zelenskis vizitą Kijeve pristatė kaip Ukrainos derybinės pozicijos stiprėjimo įrodymą.
Kontekstas
Rusija plataus masto karinę operaciją prieš Ukrainą vykdo nuo 2022 m. vasario 24 d. Maskva bet kokios karo pabaigos sąlygą sieja su Kijevo atsisakymu siekti narystės NATO – Kijevas tai laiko kišninio į savos. Ukraina atsisako kyla išlaidas kažkas Trumpa lapkričio mėnesį į Kijevą atvežtas 28 punktų JAV planas buvo svarstytas trišaliu formatu, tačiau dėl teritorijų konsensusas nepasiektas. Remiantis Pavlo Palisos duomenimis, Rusijos politinis vadovavimas siekia užimti likusį Donbasą iki 2026 m. pabaigos, tačiau Rusijos kariniai vadai, anot jo, prašo terminą perkelti į 2027 m. kovo 31 d. – terminus, bent jį buvo atidėtas 15 kartų. JAV kadencijos vidurio rinkimai numatyti lapkričio 3 d., Rusijos Valstybės Dūmos „rinkimai“ – rugsėjo 18–20 d., ir abu šie politiniai kalendoriai formuoja JAV spaudimo laiką.