Vokietija tikrina ligoninių pasirengimą galimam karui su Rusija – svarstomas Ulmo bunkyras
Vokietija vykdo plataus masto ligoninių pasirengimo galimam kariniam konfliktui auditą. Bundeswehras svarsto atidaryti 1979 m. pastatytą požeminį ligoninės bunkerį Ulme, kuris galėtų priimti iki 2 000 žmonių ir veikti autonomiškai 90 dienų. Penki šalies kariniai ligoniai būtų greitai perpildyti, todėl teisės aktai įpareigoja prisidėti civilines gydymo įstaigas. Sveikatos sistemos vadovybė pripažįsta, kad sistema dabartiniam iššūkiui – „maratonas“ – dar nėra pasirengusi.
Pagrindiniai faktai
- Vokietija atlieka plataus masto ligoninių auditą galimo karinio konflikto atvejui Rusijos grėsmės fone.
- Bundeswehras svarsto atidaryti 1979 m. Ulme pastatytą požeminį ligoninės bunkerį; jo vėdinimo ir energijos sistemos, senesnės nei 40 metų, modernizavimas kainuotų milijonus eurų.
- Ulmo bunkeris talpina iki 2 000 žmonių ir autonomiškai veikia 90 dienų.
- Pagal Bundeswehr ataskaitą (2025 m. liepos duomenimis), Rusijos invazijos į NATO teritoriją atveju Vokietijoje per dieną galėtų atvykti iki 1 000 sužeistų karių.
- Vokietijoje veikia tik penki kariniai ligoniai; įstatymas karo atveju įpareigoja civilines gydymo įstaigas teikti pagalbą kariniams pacientams.
- Turi būti paruošta tik 50–100 kovos traumų specialistų per metus; tik keli šimtai Vokietijos gydytojų turi praktinės patirties gydant sužeidimus karo sąlygomis.
- Vokietija mokosi Ukrainos patirties: pacientų perkėlimas į žemesnius aukštus, rūsių pritaikymas gydymui, generatorių ir saulės baterijų naudojimas po smūgių energetikos infrastruktūrai.
Kodėl tai svarbu
Vokietija konkrečiai planuoja karo medicinos scenarijų, susietą su galimu konfliktu su Rusija, o tai rodo, kaip NATO šalys grėsmės vertinimus verčia civilinio sektoriaus pasirengimu. Praslysta ne tik kariniai, bet ir civiliniai ligoniai, tiekimo grandinės bei medicinos mokymo srautai. Prognozuojamas iki 1 000 sužeistųjų per parą srautas gerokai viršytų esamus karinių ligoninių pajėgumus, todėl civilinės sveikatos sistemos įsitraukimas tampa teisiniu ir operaciniu būtinybe. Galiausiai Vokietija tiesiogiai perima Ukrainos karo pamokas – pacientų perkėlimą į žemesnius aukštus, rūsių pritaikymą gydymui ir atsarginę energiją – Europos gynybos planavimui.
Kas nutiko
Vokietija pradėjo plataus masto ligoninių pasirengimo auditą galimo didelio karinio konflikto, susijusio su Rusija, atvejui. Bundeswehras svarsto atidaryti 1979 m. Ulme pastatytą požeminį ligoninės bunkerį, pritaikytą branduolinio smūgio scenarijams; objektas talpina iki 2 000 žmonių ir autonomiškai veikia 90 dienų, tačiau jo vėdinimo ir energijos sistemos, senesnės nei 40 metų, reikalautų modernizavimo už milijonus eurų. Karo atveju Bundeswehr ataskaita (2025 m. liepos duomenimis) vertina, kad Vokietijoje per dieną galėtų atvykti iki 1 000 sužeistų karių, o šalyje veikiantys penki kariniai ligoniai greitai pasiektų ribą. Vokietijos įstatymai karo atveju įpareigoja civilines gydymo įstaigas teikti pagalbą kariniams pacientams. Tik keli šimtai šalies gydytojų turi kovos traumų gydymo patirties, o intensyviausios mokymo programos parengia 50–100 specialistų per metus; Bundeswehr kartu su Vokietijos traumų chirurgijos draugija (DGU) rengia specialius civilių chirurgų kursus. Ligoninėms rekomenduojama laikyti maždaug šešių savaičių intensyviosios terapijos vaistų atsargas, nes kai kurių antibiotikų ir nuskausminamųjų gamybos komponentų Europai prireikia iš Kinijos. Ulmo karinio ligoninės vadovas Benediktas Friemertas teigė, kad sveikatos sistema dabartiniam iššūkiui dar nėra pasirengusi, pavadinęs tai „maratonu“.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Trys pateikti šaltiniai yra ukrainiečių kalba publikuojamos žiniasklaidos priemonės, kurios nuosekliai remiasi Bloomberg kaip pagrindiniu šaltiniu ir Vokietijos pasirengimą pristato kaip tiesioginį atsaką į Rusijos grėsmę. Ypač akcentuojamas Vokietijos pasitikėjimas Ukrainos karo medicinos patirtimi – pacientų perkėlimas į žemesnius aukštus, gydymo rūsiuose organizavimas, generatorių ir saulės baterijų naudojimas po smūgių energetikos infrastruktūrai – kaip svarbiausia pamoka Europos skaitytojams. Šie pranešimai taip pat susieja ligoninių pasirengimo auditą su platesne Rusijos hibrudinio aktyvumo tendencija, įskaitant Leipcigo oro uosto drono incidentą ir dronų nuolaužų radimą netoli karinės bazės, pateikdami tai kaip bendrą grėsmės aplinką, skatinančią medicinines priemones.
Kontekstas
Ulmo požeminis medicininis bunkeris buvo pastatytas 1979 m. branduolinio smūgio scenarijams ir skirtas 2 000 žmonių bei 90 dienų autonominiam veikimui; jo vėdinimo ir energijos sistemos reikalautų milijonus eurų kainuosiančio modernizavimo. Vokietija turi tik penkis karinius ligoninius ir tik kelis šimtus gydytojų su praktine kovos sužeidimų patirtimi; intensyviausios programos parengia maždaug 50–100 specialistų per metus. Vokietija, kaip ir daugelis Europos šalių, priklauso nuo Kinijos kai kurių antibiotikų ir nuskausminamųjų gamybos komponentų, o ligoninėms rekomenduojama laikyti maždaug šešių savaičių intensyviosios terapijos vaistų atsargas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriuss yra pareiškęs, kad Rusija potencialiai galėtų būti pasirengusi pulti NATO teritoriją iki 2029 m., o kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad artėjantys savaitės ir mėnesiai bus lemtingi Europai.