Makronas įsakė Prancūzijos vyriausybei parengti planą dėl Rusijos hibridinių grėsmių
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas rugsėjo 18 d. susitikime Eliziejaus rūmuose su parlamento partijų lyderiais įsakė vyriausybei parengti planą, kuriuo būtų apsaugota šalies kritinė infrastruktūra ir jautriausi gynybos-pramonės objektai nuo Rusijos dronų atakų ir kibernetinių atakų. Prancūzijos vidaus reikalų ministras taip pat surengė susitikimą su zonos prefektais, siekdamas padidinti pasirengimą hibridinėms atakoms.
Pagrindiniai faktai
- Makronas rugsėjo 18 d. Eliziejaus rūmuose įsakė vyriausybei parengti kritinės infrastruktūros ir gynybos-pramonės objektų apsaugos planą nuo dronų atakų ir kibernetinių atakų.
- Susitikime dalyvavo parlamento partijų vadovai, premjeras Sébastien Lecornu, žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovai bei generalinis energijos direktorius.
- Vidaus reikalų ministras surengė susitikimą su regionais prefektais, o prefektai per savaitę privalo įsteigti saugumo ir gynybos centrus savo departamentuose.
- Makronas paminėjo rugsėjo 13 d. drono ataką prie Kyjivo–Varšuvos keleivinio traukinio, sprogmenimis užtaisytą droną Leipcigo oro uoste (Vokietijos žvalgyba jį sieja su Rusijos GRU), signalinę raketą prie Danijos fregatos (rugsėjo 14 d.) ir kelis Europos oro erdvės pažeidimus.
- Makronas teigė, kad Rusijos hibridinės atakos prieš europiečius ir Prancūziją pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo, ir pažadėjo, kad Prancūzija į jas atsakys, tačiau atsako pobūdžio nenurodė.
- Makronas pakartojo, kad parama Ukrainai būtina labiau nei bet kada, nes tai yra Prancūzijos saugumo ir teisingos, ilgalaikės taikos sąlyga.
- Prancūzijos žvalgyba ruošiasi galimoms didelio masto Rusijos atakoms iki 2027 m. rudens, o ilgalaikis horizontas siekia 2030 m.; potencialūs taikiniai – elektros stotys ir tinklai, geležinkeliai, telekomunikacijos ir geriamojo vandens sistemos.
Kodėl tai svarbu
Prancūzija rengia nacionalinį planą prieš Rusijos hibridines grėsmes, o tai pakelia klausimą į vyriausybės prioritetų lygmenį. Makronas hibridines atakas tiesiogiai sieja su Kremliaus bandymais įbauginti sąjungininkus ir pakirsti Europos paramą Ukrainai, taip sujungdamas infrastruktūros gynybą su tolesniu Ukrainos rėmimu. Visų ministerijų, žvalgybos tarnybų ir regioninių prefektų įtraukimas rodo, kad reaguotos parama traktuojama kaip visos vyriausybės užduotis.
Kas nutiko
Rugsėjo 18 d., penktadienį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas Eliziejaus rūmuose surengė susitikimą su parlamento partijų lyderiais ir 2027 m. prezidento rinkimų kandidatais. Susitikime taip pat dalyvavo premjeras Sébastien Lecornu, Prancūzijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovai bei generalinis energijos direktorius. Makronas įsakė vyriausybei parengti specialų planą, kuris apimtų kibernetinių atakų ir priešiškų dronų grėsmių naikinimą bei apsaugotų jautriausius Prancūzijos gynybos-pramonės ir technologinio komplekso objektus. Po gynybos ir nacionalinio saugumo tarybos posėdžio premjeras perdavė pavedimus ministrams ir tarnyboms, o vidaus reikalų ministras sušaukė zonos prefektus, kad šie padidintų pasirengimą. Prefektai per savaitę privalo įsteigti saugumo ir gynybos centrus savo departamentuose, įtraukdami teisėsaugos, karinius, švietimo ir skubios pagalbos atstovus. Jis pabrėžė, kad Rusija nuo vasaros gerokai padaugino hibridinių atakų prieš Europos interesus, paminėdamas rugsėjo 13 d. drono smūgį į keleivinio traukinio lokomotyvą Yahodyn stotyje prie Lenkijos sienos, Leipcigo oro uoste rastą droną su sprogmenimis, signalinę raketą prie Danijos fregatos ir kelis Europos oro erdvės pažeidimus. Prancūzijos žvalgyba pranešė, kad rengiasi potencialiems didelio masto Rusijos puolimams iki 2027 m. rudens, o potencialūs taikiniai – elektros tinklai, geležinkeliai, telekomunikacijos ir geriamo vandens paskirstymo sistemos.
Kontekstas
Prancūzija buvo viena pirmųjų Europoje, įsteigusių Viginum tarnybą, skirtą aptikti užsienio skaitmeninį kišimąsi. Prancūzija kartu su Jungtine Karalyste vadovauja „Koalicijai norinčiųjų“, o artėjančiomis savaitėmis Europoje vyks ją stiprinantys mokymai. Neseniai įvykę incidentai, kuriuos citavo Makronas: rugsėjo 13 d. drono ataka prie keleivinio traukinio tarp Kijevo ir Varšuvos; Leipcigo oro uoste rastas dronas su sprogmenimis, Vokietijos žvalgybos siejamas su Rusijos GRU; rugsėjo 14 d. signalinė raketa prie Danijos fregatos; keli Rusijos dronai, rastų Moldovoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje; įtariamas sabotažas Vokietijoje; Danijos žvalgybos duomenys apie planuojamą sabotažą prieš Danijos gynybos pramonės įmones. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad žvalgybos duomenys rodo Rusijos „planus smogti hibridiniais smūgiais“ prieš šalis, remiančias Ukrainą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES planuoja pateikti naują saugumo strategiją, papildančią NATO sutarties 4 straipsnį.