Trumpo susitarimas su Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo sulaukė Meloni kritikos

Kodėl tai svarbu

Susitarimas sušvelnina sankcijas rusiškų energijos išteklių pardavimui, suteikdamas naujų pajamų valstybei, vykdančiai karą prieš Ukrainą, ir pakerta daugiametę Vakarų sankcijų politiką. Trumpas viešai spaudžia Ukrainos vadovybę, tuo pačiu metu skelbdamas susitarimus su Maskva – tai žymi ryškų JAV karo meto pozicijos pasikeitimą Kijevo atžvilgiu. Ekspertai sutaria, kad paskelbti kiekiai per maži, jog reikšmingai paveiktų JAV kuro kainas, todėl politinės, o ne rinkos, motyvacijos siejamos su lapkričio 3 d. tarpiniais rinkimais. Dvipartinė senatorių grupė reikalauja susitarimo atšaukimo, o tai atveria vidaus politinę JAV konfrontaciją dėl šios politikos.

Kas nutiko

Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas per telefoninį pokalbį susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, siekdamas sumažinti kuro kainas. Susitarimas numatė daugiau nei 300 000 tonų tiekimą nedelsiant, 500 000 tonų lapkritį ir iki 1 mln. tonų per trumpą laikotarpį; dar 3 mln. tonų susietos su Rusijos perdirbimo sektoriaus būkle. JAV iždas išdavė bendrąją licenciją Nr. 135, leidžiančią parduoti, pristatyti, iškrauti ir importuoti rusiškos kilmės dyzeliną iki 2027 m. balandžio 7 d.

Spalio 11 d. Trumpas paskelbė apie „energijos paliaubas“, tačiau šios apėmė tik smūgių naftos perdirbimo įmonėms abiejose šalyse sustabdymą. Kremlius patvirtino Putino poziciją, kad šiuo metu jis nesiderės su Ukraina, motyvuodamas pasipiktinimu smūgiais per Valstybės Dūmos rinkimus. Rusija tęsė smūgius Ukrainai po susitarimo paskelbimo; spalio 14 d. naktį ji smogė 39 balistinėmis raketomis ir 128 dronais, pagrindiniai smūgiai teko Kyjivui, Kyjivo ir Charkivo sritims. Ukraina pareiškė, kad nebuvo informuota apie susitarimą iš ankto, ir paskelbė pristabdysianti smūgius naftos perdirbimo įmonėms, jei Rusija sustabdys atakas prieš Ukrainos energetikos objektus prieš žiemą.

Trumpas viešai paragino Ukrainą rinktis naują lyderį ir toliau spaudė Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos objektams. Spalio 14 d. Italijos premjerė Giorgia Meloni susitarimą pavadino „labai rizikingu“, perspėjo, kad jis teisina Maskvą, teikia naujų pajamų karui ir netiesiogiai silpnina sankcijų spaudimą. Šuolį kuro kainose ji siejo su karu Irane, o ne su konfliktu Ukrainoje. Dvipartinė 12 JAV senatorių grupė parašė Trumpui laišką, reikalaudama susitarimo atšaukimo.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida akcentuoja diplomatinį aspektą: viešą Trumpo raginimą Ukrainai rinktis naują lyderį, tęstinį JAV spaudimą Kijevui nutraukti smūgius Rusijos naftos objektams ir Kijivo pašalinimą iš derybų. Šaltiniai pabrėžia Rusijos tęsiamus ir stiprėjančius smūgius Ukrainos energetikos ir vandens infrastruktūrai prieš žiemą, taip pat lygiagretų Maskvos atsisakymą derėtis. Jie atkreipia dėmesį į riziką Ukrainai: Rusijos energetikos pajamų atnaujinimą, Vakarų sankcijų vienybės eroziją ir galimus žvalgybos informacijos mainų bei ginklų tiekimo mechanizmų sustabdymus. Ukrainos šaltiniai taip pat cituoja Meloni įspėjimą, kad rezultatas abejotinas, o rizikos akivaizdžios, ir praneša apie planuojamą ES viršūnių susitikimo išvadų formuluotę, reiškiančią apgailestavimą dėl susitarimo.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Kinijos žiniasklaidos šaltiniai susitarimą vertina per JAV vidaus politikos optiką, sieja jį su lapkričio 3 d. tarpiniais rinkimais ir pristato kaip skubotą žingsnį prieš rinkimus, kuris po jų gali būti peržiūrėtas. Cituojami kinų analitikai teigia, kad paskelbti kiekiai per maži, jog paveiktų JAV kainas, ir kad bet koks sankcijų palengvinimas gali būti Maskvos įėjimo taškas platesniam sankcijų ardymui. Pranešimuose pabrėžiamos JAV politikos prieštaros: antriniai muitai trečiųjų šalių rusiškų energijos išteklių importuotojams egzistuoja lygiagrečiai su tiesioginiais JAV pirkimais iš Rusijos. Plačiai cituojami Italijos premjerės Meloni pareiškimai, pabrėžiantys susitarimo rizikas ir reikalaujantys paskirti autoritetingą ES derybininką karo klausimais.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl JAV iždo bendrosios licencijos galiojimo pabaigos: ukrainiečių kalba leidžiami pranešimai sieja ją su balandžio 7 d. (šių metų) – maždaug pusmečio laikotarpiu, o anglų kalba – su 2027 m. balandžio 7 d. Pranešimai taip pat skiriasi dėl susitarimo sankcijų apimties: Vakarų šaltiniai, cituojami kinų spaudoje, apibūdina jį kaip šešių mėnesių rusiškų energijos eksporto sankcijų sustabdymą, leidžiantį pardavinėti dyzeliną rinkos kainomis, tuo tarpu kiti pranešimai jį vertina siauriau – tik kaip iždo licenciją dyzelinui, be aiškaus reguliavimo teksto dėl taikymo srities, sąlygų ar naudos gavėjų. Ukrainos pareigūnai susitarimą vadina išdavyste, kuri pakerta Vakarų kampaniją prieš Rusijos karo finansavimą, tuo tarpu keletas kinų spaudos šaltinių ir cituojamų rusų ekspertų jį pristato kaip daugiausia geopolitinį gestą, kurio ekonominis poveikis simbolinis.

Kontekstas

2022 m. JAV Kongresas uždraudė rusiškų energijos išteklių importą, siekdamas užkirsti kelią JAV lėšų naudojimui Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimui. Ukrainos vienintelis svarbiausias naftos perdirbimo fabrikas buvo praktiškai išvestas iš rikiuotės Rusijos smūgiais dar 2022 m. Šių metų pradžioje pasaulinės naftos kainos krito iki maždaug 60 USD už barelį, o prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Iraną pakilo iki daugiau nei 100 USD už barelį. Trumpas ir Putinas susitiko Aliaskoje 2025 m. rugpjūčio 15 d. Rugsėjo 18 d. Trumpas pasirašė Grahamo įstatymą, leidžiantį taikyti iki 100 proc. antrinius muitus šalims, importuojančioms rusiškus energijos išteklius. Rusijos naftos ir dujų mokesčių pajamos per pirmuosius tris metų ketvirčius sumažėjo 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, dalinai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai.