ES ambasadoriai pratęsė Rusijos sankcijas 3 metams – mainais iš sąrašo išbraukti Usmanovas ir Fridmanas
ES ambasadoriai rugsėjo 22 d. preliminariai susitarė pratęsti ES individualias sankcijas, susijusias su Ukrainos teritoriniu vientisumu, 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Susitarimo kaina – iš sąrašo pašalinti Rusijos oligarchai Alisėjus Usmanovas ir Michailas Fridmanas. Latvija, vienintelė iki galo prieštaravusi išbraukimui, galiausiai susilaikė balsuojant ir paskelbė savo nacionalines sankcijas abiem verslininkams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai kritikavo sprendimą.
Pagrindiniai faktai
- ES Taryba pratęsė sankcijas 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d.; tai pirmas kartas, kai režimas atnaujinamas 3 metams, o ne 6 mėnesiams.
- Iš ES sankcijų sąrašo pašalinti Rusijos oligarchai Alisėjus Usmanovas ir Michailas Fridmanas.
- Sankcijų režimas tebegalioja maždaug 3 000 fizinių ir juridinių asmenų.
- Latvija viešai prieštaravo išbraukimui ir galiausiai balsavo susilaikydama; Lietuvos viceministras Sigitas Mitkus taip pat pasisakė prieš.
- Latvijos vyriausybė nurodė URM parengti nacionalinių sankcijų Usmanovui ir Fridmanui projektą.
- Slovakija reikalavo išbraukti abu oligarchus; Prancūzija – Usmanovą; Liuksemburgas – Fridmaną.
- Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha pavadino ES sprendimą „gėdingu ir nepagrįstu"; prezidentas Zelenskis padėkojo Latvijai už priešinimąsi išbraukimui.
Kodėl tai svarbu
Sankcijų režimas, galiojęs maždaug 3 000 fizinių ir juridinių asmenų, turėjo nustoti galioti rugsėjo 22 d. vidurnaktį – nesutarus dėl pratęsimo, jis būtų automatiškai nutrūkęs. Pirmą kartą režimas atnaujintas ne 6 mėnesiams, o 3 metams, o tai pakelia kartelę būsimiems iššūkiams. Dviejų aukšto profilio Rusijos oligarchų išbraukimas ES valstybių spaudimu sukuria precedentą būsimiems politiškai motyvuotiems pašalinimams. Latvija, Lietuva ir kitos Baltijos bei Skandinavijos šalys viešai prieštaravo išimtims, atskleisdamos ES vidaus susiskaldymą Rusijos politikos klausimu. Ukrainos vyriausybė viešai kritikavo sprendimą kaip žalingą sankcijų režimui ir paragino ES nares įvesti nacionalines sankcijas.
Kas nutiko
ES ambasadoriai rugsėjo 22 d. susitarė pratęsti ES individualias sankcijas, susijusias su Ukrainos teritoriniu vientisumu, suverenumu ir nepriklausomybe, 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Tai pirmas kartas, kai režimas atnaujinamas 3 metams vietoj įprastų 6 mėnesių, o pratęsimui reikalingas visų 27 ES narių sutarimas. Kompromiso dalimi iš sankcijų sąrašo buvo išbraukti Rusijos oligarchai Alisėjus Usmanovas ir Michailas Fridmanas. Slovakija reikalavo pašalinti abu oligarchus; Prancūzija – Usmanovą; Liuksemburgas – Fridmaną. Latvija viešai prieštaravo išbraukimui ir rugsėjo 21 d. sutrukdė balsavimą. Rugsėjo 22 d. Latvijos atstovas susilaikė, leisdamas kompromisui praeiti, o šalies vyriausybė nurodė Užsienio reikalų ministerijai parengti nacionalinių sankcijų Usmanovui ir Fridmanui projektą. Lietuvos URM viceministras Sigitas Mitkus taip pat pasisakė prieš asmenų šalinimą iš sąrašo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Latvijai ir pavadino signalus dėl sankcijų atšaukimo „savižudiškais ir kontraproduktyviais". Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ES sprendimą pavadino „gėdingu ir nepagrįstu" ir paragino ES nares įvesti nacionalines sankcijas.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ir pareigūnai pristato sprendimą kaip politinę nesėkmę. Prezidentas Zelenskis teigė, kad dviejų oligarchų sankcijų panaikinimas rodo, kaip sunku palaikyti ES vienybę prieš Rusiją, o signalus dėl sankcijų atšaukimo pavadino „savižudiškais ir kontraproduktyviais". Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha apibūdino ES sprendimą kaip „gėdingą ir nepagrįstą", teigė, kad Maskva švenčia, ir paragino ES nares įvesti nacionalines sankcijas. Ukrainos šaltiniai akcentuoja Latvijos ir Lietuvos viešą pasipriešinimą, pristatydami Baltijos šalis kaip principingus sąjungininkus.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vakarietiški ir tarptautiniai šaltiniai sutelkia dėmesį į Europos vidaus politikos dinamiką. Prancūzijos spaudimas dėl Usmanovo, kaip pranešama, buvo susijęs su pastangomis užtikrinti Prancūzijos piliečių, sulaikytų Azerbaidžane, paleidimą; Liuksemburgo spaudimas dėl Fridmano – su maždaug 16 mlrd. JAV dolerių arbitražo ieškiniu, kurį Fridmanas pateikė Liuksemburgui dėl įšaldyto turto. Slovakijos reikalavimas išbraukti abu oligarchus taip pat buvo pagrindinis veiksnys. Latvijos premjeras Andris Kulbergsas sprendimą apibūdino kaip pasirinkimą tarp „blogo ir daug blogesnio" varianto, o Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pasiūlytas 36 mėnesių atnaujinimo laikotarpis, anot Le Figaro, buvo skirtas sumažinti pasikartojančių krizių riziką.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl sankcijų režimu apimamų asmenų skaičiaus: dauguma nurodo „apie 3 000", o Latvijos vyriausybės pranešime kalbama apie „daugiau nei 2 600". Taip pat skirtingai vertinama, kurios ES šalys labiausiai siekė išbraukti oligarchus: Slovakija nuosekliai minima dėl abiejų, tačiau šaltiniai skiriasi tuo, ar Prancūzija yra pagrindinė Usmanovo lobistė, ir ar Liuksemburgas taip pat spaudė dėl Fridmano.
Kontekstas
ES Ukrainos teritorinio vientisumo sankcijų režimas egzistuoja nuo 2014 m. ir buvo išplėstas po 2022 m., įtraukiant Vladimirą Putiną, Rusijos vadovybę, pagrindinius oligarchus ir buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. ES asmeninės sankcijos apima turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES; atnaujinimui reikalingas visų 27 narių sutarimas, o nesutarus sankcijos automatiškai nustoja galioti. Rugsėjo 14 d. ES jau buvo pratęsusi režimą 7 dienoms, nes Slovakija ir Prancūzija reikalavo išbraukti oligarchus. Prancūzijos spaudimas dėl Usmanovo, cituojamų šaltinių duomenimis, buvo susijęs su Prancūzijos piliečių, sulaikytų Azerbaidžane, paleidimu; Liuksemburgo spaudimas dėl Fridmano – su maždaug 16 mlrd. JAV dolerių arbitražo ieškiniu, kurį Fridmanas pateikė Liuksemburgui dėl įšaldyto turto.