ES ambasadoriai nesutarė dėl sankcijų Rusijai pratęsimo; Latvija blokavo kompromisą dėl Usmanovo ir Fridmano

Kodėl tai svarbu

Šis režimas apima maždaug 3 000 asmenų ir subjektų, įskaitant Vladimirą Putiną, Sergejų Lavrovą ir Viktorą Janukovyčių. Jo galiojimas baigiasi rugsėjo 22 d. vidurnaktį, o nesutarus dėl vieningo pratęsimo visos ES sankcijos — įskaitant įvažiavimo draudimus ir turto įšaldymą — nustoja galioti. Slovakijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo reikalavimai dėl oligarchų pašalinimo atskleidė ES vidaus nesutarimus dėl to, kaip griežtai laikytis sankcijų Rusijai. Ukrainos vyriausybė stipriai pasisakė prieš bet kokias išimtis, vertindama jas kaip klaidingą signalą Maskvai, ir pasiūlė ilgesnius (12 mėnesių) atnaujinimo terminus. Latvijos veto, viešai pagrįstas premjero Andrio Kulbergso, rodo, kaip pavienės šalys vis dar gali blokuoti sankcijų paketus, kuriuos laiko susilpnintais. Tai daro šį balsavimą svarbiu tiek Ukrainai, tiek visai ES sankcijų politikai.

Kas nutiko

Rugsėjo 21 d. ES Nuolatinių atstovų komitetas (Coreper) surengė kelis susitikimus, bandydamas pratęsti ES sankcijų režimą, taikomą asmenims ir subjektams, atsakingiems už Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimus. Režimas, formuojamas nuo 2014 m. ir nuo 2022 m. apimantis Vladimirą Putiną, Rusijos vadovybę, pagrindinius oligarchus ir buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, apytiksliai dengia 3 000 asmenų ir subjektų.

Pagrindinis kliuvinys buvo Slovakijos ir Prancūzijos reikalavimai pašalinti iš sąrašo rusų oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną; Liuksemburgas taip pat siekė pašalinti Fridmaną. Airijos pirmininkaujama Taryba pasiūlė kompromisą — pratęsti sankcijas 36 mėnesiams mainais į šių dviejų oligarchų pašalinimą. ES ambasadoriai pasiekė preliminarų susitarimą dėl šio kompromiso, tačiau vakare vykusios parašytosios procedūros balsavimas nepavyko, nes ne visos valstybės pateikė balsus. Latvijos premjeras Andris Kulbergs viešai pareiškė, kad Latvija negali priimti kompromiso, pagal kurį oligarchai būtų pašalinti mainais už 36 mėnesių pratęsimą.

Rugsėjo 22 d. 9:00 val. Kyjivo laiku Coreper susirinko trečiajame per maždaug 24 valandas susitikime, tačiau vėl nesugebėjo susitarti. Jei iki rugsėjo 22 d. vidurnakčio (Briuselio laiku) nebus priimtas vieningas sprendimas, visas individualių sankcijų režimas nustos galioti ir sankcionuoti asmenys bei subjektai vėl galės naudotis įšaldytu ES turtu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle X pareiškė, kad Usmanovo ir Fridmano pašalinimas būtų nepriimtinas ir neteisingai signalizuotų Maskvai tuo metu, kai spaudimas turi būti didinamas, ir pasiūlė pratęsti sankcijas 12 mėnesių. Vicepremjeras Vsevolodas Čencovas įspėjo, jog sankcijų išimtys yra pavojingas signalas, žaidžiantis Rusijai į rankas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo iniciatyvas šalinti sankcijas oligarchams, mokantiems mokesčius Rusijai, teigdamas, kad jie neturėtų jausti saugios vietos pasaulyje, kol Rusija tęsia karą.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Visi pateikti šaltiniai yra ukrainiečių, todėl analizė remiasi vien ukrainietiška žiniasklaida. Šie šaltiniai vieningai akcentuoja griežtą Ukrainos vyriausybės poziciją prieš bet kokį sankcionuotų Rusijos oligarchų pašalinimą. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle X pavadino Usmanovo ir Fridmano pašalinimą nepriimtinu ir klaidingu signalu Maskvai, pasiūlydamas pratęsti sankcijų laikotarpį nuo 6 iki 12 mėnesių. Vicepremjeras Vsevolodas Čencovas sankcijų išimtis traktavo kaip ES autoritetą silpninančius žingsnius, žaidžiančius Rusijai į rankas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Europos šalys neturėtų laikyti rusų oligarchų draugais tol, kol Rusija naudoja kiekvieną eurą karo tęsimui; Kyrylo Budanovo biuras taip pat ragino sankcijų nenuimti.

Ukrainiečių žiniasklaida taip pat išryškino pavienių ES valstybių vaidmenį blokuojant ar formuojant sankcijų paketus — Slovakijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Latvijos — ir šiuos nacionalinius reikalavimus vertino kaip nuolaidas Rusijos interesams. Ypatingas dėmesys skirtas techninei procedūrai: Coreper susitikimams, parašytosios procedūros balsavimams, vieningo sprendimo reikalavimui ir grėsmei, kad visas sankcijų režimas nustos galioti, jei iki rugsėjo 22 d. vidurnakčio nebus susitarta.

Kontekstas

ES sankcijų režimas, taikomas asmenims, atsakingiems už Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimus, buvo pradėtas formuoti 2014 m. ir atnaujinamas kas 6 mėnesius; nuo 2022 m. jame yra Vladimiras Putinas, Rusijos vadovybė, pagrindiniai oligarchai ir buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, taip pat Sergejus Lavrovas ir Viktoras Medvedčukas. Ankstesnis planinis atnaujinimas įvyko kovo 14 d., kuomet Slovakija vėl paskutinę akimirką siekė pašalinti Usmanovą ir Fridmaną. Rugsėjo 14 d. Coreper pratęsė režimą tik 7 dienoms (iki rugsėjo 22 d.) dėl Slovakijos ir Prancūzijos spaudimo pašalinti oligarchus. ES sankcijos Usmanovui ir Fridmanui buvo įvestos 2022 m.; dėl Usmanovo ES nurodė jo „ypač glaudžius ryšius“ su Putinu. Fridmanas yra Rusijos „Alfa Group“ bendraįkūrėjas ir buvo „Sense Bank“ (buvęs „Alfa-Bank Ukraine“) bendrasavininkis; „Sense Bank“ 2023 m. Ukrainos valstybė nacionalizavo po sankcijų Rusijos akcininkams. Fridmanas reiškia 16 mlrd. JAV dolerių pretenziją Liuksemburgui tarptautinės arbitražo byloje Honkonge dėl įšaldyto turto; Liuksemburgas siekė jo pašalinimo, bijodamas, kad atskiras tik Usmanovo išbraukimas susilpnintų jo teisinę poziciją byloje. 11 ES valstybių yra raginusios atsisakyti vieningumo principo, leidžiančio pavienėms šalims blokuoti sankcijų sprendimus. Airijos pirmininkaujama Taryba pasiūlė pratęsti režimą 36 mėnesiams (trejiems metams) vietoj įprastų 6 ar 12.