ES pratęsė sankcijas Rusijai 36 mėnesiams, tačiau pašalino Usmanovą ir Fridmaną – Ukraina tai vadina „gėdinga“
ES Taryba rugsėjo 22 d. pratęsė su Ukraina susijusias sankcijas dar 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d., tačiau vienu sprendimu iš sąrašo pašalino Rusijos oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną. Pranešama, kad Usmanovo pašalinimą inicijavo Prancūzija, siekdama mainais išlaisvinti Prancūzijos piliečius, kalinamus Azerbaidžane. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas rugsėjo 23 d. dekretu pasigailėjo 20 žmonių, tarp jų – Prancūzijos pilietį Martiną Ryaną, nuteistą už šnipinėjimą. Ukraina sprendimą pavadino „gėdingu ir nepagrįstu“, Latvija viešai prieštaravo, o Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė planuojančios įvesti nacionalines sankcijas abiem oligarchams.
Pagrindiniai faktai
- ES Taryba rugsėjo 22 d. pratęsė sankcijas, susijusias su Ukrainos teritoriniu vientisumu, dar 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d.
- Tuo pačiu sprendimu iš sąrašo pašalinti Rusijos oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas, įtraukti 2022 m. vasario 28 d.
- Prancūzija siekė Usmanovo pašalinimo mainais už Prancūzijos piliečių, kalinamų Azerbaidžane, išlaisvinimą
- Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha sprendimą pavadino „gėdingu ir nepagrįstu“
- Latvija buvo vienintelė ES šalis, viešai prieštaravusi pašalinimui, ir galiausiai susilaikė balsuojant
- Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė planuojančios įvesti nacionalines sankcijas Usmanovui ir Fridmanui
- Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas rugsėjo 23 d. dekretu pasigailėjo 20 asmenų, tarp jų Prancūzijos piliečio Martino Ryano, nuteisto už šnipinėjimą
Kodėl tai svarbu
Pirmą kartą su Ukraina susijusios ES sankcijos pratęstos ne šešiems mėnesiams, o iškart trejiems metams – tai rodo siekį įtvirtinti spaudimą Rusijai ilgesniam laikotarpiui. Tačiau tuo pačiu sprendimu panaikintos dviem žymiems Rusijos oligarchams, įtrauktiems 2022 m. vasario 28 d., taikytos individualios sankcijos. Ukraina sprendimą pavadino „gėdingu“, kelios ES vyriausybės jį viešai kritikavo, o Baltijos šalys paskelbė planuojančios įvesti nacionalines sankcijas. Epizodas iliustruoja, kaip dvišalis įkaitų/detainuotųjų diplomatija ir ES valstybių nacionaliniai interesai gali keisti ES sankcijų politiką.
Kas nutiko
Rugsėjo 22 d. ES Taryba priėmė sprendimą pratęsti ribojamąsias priemones prieš asmenis, atsakingus už veiksmus, keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, dar 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Tai pirmas kartas, kai šis sankcijų režimas pratęstas trejiems metams, o ne įprastam šešių mėnesių ciklui. Tačiau tuo pačiu sprendimu iš sąrašo pašalinti Rusijos oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas, įtraukti 2022 m. vasario 28 d.
Pranešama, kad Usmanovo pašalinimą iš sąrašo inicijavo Prancūzija, siekdama neviešo susitarimo su Azerbaidžanu dėl Prancūzijos piliečių, kalinamų Azerbaidžano kalėjimuose, išlaisvinimo. Liuksemburgas, grasindamas reikalauti analogiškos nuolaidos Fridmanui (kuris per teismus iš Liuksemburgo siekia mažiausiai 16 mlrd. JAV dolerių kompensacijos už įšaldytą turtą), palaikė Fridmano pašalinimą. Slovakijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo palaikytas iniciatyvas nebuvo derinama su Ukraina.
Rugsėjo 23 d. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas dekretu pasigailėjo 20 asmenų, tarp jų – Prancūzijos pilietį Martiną Ryaną, generalinį Mercoramos direktorių, sulaikytą Azerbaidžane 2023 m. gruodį ir 2026 m. kovo 16 d. nuteistą dešimčiai metų kalėjimo už šnipinėjimą (kaltinimus Prancūzija atmetė). Prancūzijos URM pasigailėjimą pavadino „humanitariniu gestu“ ir ilgų derybų su Azerbaidžanu rezultatu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos valdžia ES sprendimą traktuoja kaip „gėdingą ir nepagrįstą“. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sprendimą viešai pasmerkė ir paragino ES šalis įvesti nacionalines sankcijas Usmanovui ir Fridmanui. Prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas pareiškė, kad Ukraina nemato pasikeitusių aplinkybių, kurios pateisintų pašalinimą, ir pabrėžė, kad toks praktika neturėtų tapti nauja ES norma. Vlasiukas taip pat pranešė, kad Ukraina siūlys naujus ES sankcijų sprendimus prieš su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu susijusius oligarchus, dar neįtrauktus į sąrašą – konkrečiai Vladimirą Lisiną (NLMK) ir Vladimirą Potaniną (Norilsk Nickelis). Kyiv'as pabrėžia, kad žingsniai dėl Usmanovo ir Fridmano nebuvo derinami su Ukraina.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Sprendimas išprovokavo aštrią kritiką keliose ES sostinėse. Estijos URM vadovas Margusas Tsahkna pareiškė, kad Prancūzija privalo pateikti išsamius paaiškinimus, kodėl ji spaudė dėl Usmanovo pašalinimo, nes tai – „neteisingas signalas netinkamu metu“. Latvijos premjeras Andris Kulbergsas teigė, kad Latvija buvo vienintelė ES šalis, viešai prieštaravusi pašalinimui, tačiau galiausiai susilaikė, o ne balsavo prieš visą sprendimą. Europos Komisija atsisakė viešai aiškinti pašalinimo priežastis, nurodydama, kad sankcijų diskusijos yra konfidencialios ir priklauso valstybių narių kompetencijai. Prancūzijos diplomatijos šaltiniai „Reuters“ teigė, kad Azerbaidžanas esą „naudojo“ Usmanovą kaip spaudimo priemonę dėl Prancūzijos piliečių – Baku šiuos kaltinimus atmetė.
Kuo skiriasi pranešimai
Yra dvi esminės šaltinių nesutapimų sritys. Pirma, atsakomybės už oligarchų pašalinimą rėminimas: Prancūzijos ir ES diplomatiniai šaltiniai (per „Reuters“) teigė, kad Azerbaidžanas „naudojo“ Usmanovą kaip šantažo priemonę prieš Prancūziją dėl jos sulaikytų piliečių; oficialus Baku šiuos kaltinimus viešai atmetė. Antra, prieštaravimo laipsnis ES viduje: Latvijos premjeras Andris Kulbergsas tvirtino, kad Latvija liko viena prieštaraujanti, nes Estija ir Lietuva jau buvo pritarusios pašalinimui; tačiau kitos ataskaitos rodo, kad Estija vis tiel viešai reiškė griežtą kritiką ir vėliau įvedė nacionalines sankcijas abiem oligarchams.