Trumpas ragino Zelenskį stabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms – dėl dyzelino kainų
Per rugsėjo 20 d. pokalbį su Volodymyru Zelenskiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino Ukrainą nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nuolat minėdamas dyzelino kainas. Rugsėjo 21 d. „Truth Social“ Trumpas parašė, kad Rusija „prarado kontrolę“ dėl savo dyzelino pramonės, ir pavadino karą „beprasmiu ir begaliniu“. Zelenskis atsakė esąs pasiruošęs atitinkamiems žingsniams, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetiką, kritinę infrastruktūrą ir maisto eksportą. Dviejų prezidentų susitikimas numatytas rugsėjo 22 d. Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos paraštėse.
Pagrindiniai faktai
- Per rugsėjo 20 d. pokalbį Trumpas ne kartą ragino Zelenskį stabdyti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nuolat minėdamas žodį „dyzelinas"; „Financial Times" citavo, kad pagrindinė pokalbio tema buvo „dyzelinas, dyzelinas, dyzelinas"
- Rugsėjo 21 d. „Truth Social" Trumpas parašė, kad Rusija „prarado kontrolę" dėl savo dyzelino pramonės, nes Ukraina smogė reikšmingai daliai jos naftos perdirbimo gamyklų
- Tame pačiame įraše Trumpas tvirtino, kad kare kas mėnesį žūva 25 000 žmonių, daugiausia karių, ir pavadino karą „beprasmis ir begalinis"
- Zelenskis rugsėjo 21 d. pareiškė, kad Ukraina pasiruošusi atitinkamiems deeskalavimo žingsniams, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetikos sektorių, kritinę infrastruktūrą ir maisto eksportą
- Per pokalbį buvo susitarta dėl Zelenskio ir Trumpo susitikimo rugsėjo 22 d. Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos paraštėse
- Rugsėjo 20 d. Ukrainos dronai smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, kuri po smūgio buvo visiškai sustabdyta
- JAV vidutinė dyzelino kaina pasiekė rekordą – 6,50 USD už galioną, palyginti su 3,19 USD prieš metus; „Forbes Ukraine" vertinimu, smūgiai prieš Rusijos gamyklas lemia apie 1,5% tiekimo sutrikimo, o Artimųjų Rytų įvykiai – apie 10%
Kas nutiko
Rugsėjo 20 d., kelios valandos po didelio masto Ukrainos dronų smūgio Maskvos naftos perdirbimo gamyklai (kuri po atakos buvo visiškai sustabdyta), JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu. Pokalbio, kuris vyko rengiantis rugsėjo 22 d. susitikimui Niujorke, pagrindine tema, kaip praneša „Financial Times", tapo dyzelinas: Trumpas ne kartą ragino Ukrainą nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siejant juos su augančiomis pasaulinėmis dyzelino kainomis. Pokalbio metu abi šalys sutarė dėl asmeninio susitikimo JT Generalinės Asamblėjos paraštėse. Rugsėjo 21 d. Trumpas „Truth Social" parašė, kad Rusija „prarado kontrolę" dėl savo dyzelino pramonės dėl karo su Ukraina, nes „reikšminga dalis" jos naftos perdirbimo gamyklų yra susprogdintos ir bent laikinai neveikia. Jis taip pat tvirtino, kad kas mėnesį žūva 25 000 žmonių, daugiausia karių, ir pavadino karą „beprasmiu ir begaliniu". Tą pačią dieną Zelenskis „X" pareiškė, kad Ukraina yra pasiruošusi atitinkamiems deeskalavimo žingsniams, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetikos sektorių, kritinę infrastruktūrą ir maisto eksportą. Jo teigimu, Ukraina jau pateikė dešimtis diplomatinių pasiūlymų, kaip užbaigti karą, užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią naujiems Rusijos įsiveržimams. Planuojamo susitikimo darbotvarkėje, be diplomatinių pastangų baigti karą, numatyta papildomų Ukrainos oro gynybos sistemų tiekimas ir galimybė Ukrainoje licencijuotai gaminti „Patriot" sistemų raketas.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pokalbį pateikia kaip tiesioginį spaudimą Ukrainai atsisakyti svarbaus strateginio ginklo – smūgių prieš Rusijos perdirbimo gamyklas, kuriuos Ukrainos žurnalistai apibūdina kaip kariniu ir ekonominiu požiūriu sėkmingus. „Forbes Ukraine" analitikai atmetė Baltųjų rūmų priežastinį ryšį dėl dyzelino kainų, nurodydami, kad pagrindinis veiksnys yra Artimųjų Rytų įvykiai ir Irano blokuojama Hormūzo sąsiauris, veikiantis nuo 2026 m. vasario, o Ukrainos smūgių poveikis sudaro tik apie 1,5% tiekimo sutrikimo. Ukrainos žiniasklaida taip pat akcentuoja, kad Rusija nesustojo pulti Ukrainos energetikos: rugsėjo 19 d. smūgis Odesos srityje paliko daugiau nei 100 000 gyventojų be elektros, o tai rodo, kad vienpusis Ukrainos atsisakymas smogti būtų nesąžiningas. Ukrainos ekspertai, įskaitant buvusį Respublikonų partijos pareigūną Stephenas Moore'ą, teigė, kad Trumpo pozicijai įtakos turi artėjantys kadencijos vidurio rinkimai. Zelenskio atsakymas pateikiamas kaip konstruktyvus: jis siūlo sąlyginę deeskalaciją – Ukraina žengs atitinkamus žingsnius tik tuo atveju, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetiką, kritinę infrastruktūrą ir maisto eksportą.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vakarų žiniasklaida pokalbį sieja su JAV vidaus politiniu kontekstu – sparčiai augančiomis dyzelino kainomis (vidutiniškai 6,50 USD už galioną, palyginti su 3,19 USD prieš metus) ir artėjančiais kadencijos vidurio rinkimais. „The Guardian" rašė, kad rugsėjo 22 d. susitikime Trumpas sieks „energetinio paliaubų" susitarimo su Ukraina. Tarptautinė žiniasklaida pažymėjo ir tai, kad rugsėjo 19 d. Trumpas pasirašė velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardo sankcijų įstatymą prieš Rusiją ir Iraną – tai sudaro prieštaravimą: viešai pripažinęs Rusijos perdirbimo sektoriaus žalą, jis tuo pat metu spaudžia Ukrainą tos žalos nedaryti. Dėmesio centre taip pat liko rugsėjo 22 d. Niujorko susitikimas, kurio darbotvarkėje – diplomatijos pastangos baigti karą, energetikos klausimai, papildomos oro gynybos sistemos ir galimybė Ukrainoje licencijuotai gaminti „Patriot" raketas.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl Trumpo–Zelenskio pokalbio datos: vieni nurodo rugsėjo 20 d., kiti – rugsėjo 21 d. Taip pat skiriasi rugsėjo 20 d. dronų smūgio į Maskvą aukų skaičius: dauguma šaltinių praneša apie du žuvusius ir 20 sužeistų, o „The Guardian" – apie tris žuvusius. Trečias svarbus nesutarimas – dėl priežastinio ryšio: Trumpas ir dalis JAV administracijos (iždo sekretorius Scottas Bessentas, energetikos sekretorius Chrisas Wrightas) teigia, kad pagrindinę įtaką dyzelino kainoms daro Ukrainos smūgiai prieš Rusiją; „Forbes Ukraine" analitikai ir kiti Ukrainos šaltiniai pagrindiniu veiksniu laiko Artimųjų Rytų įvykius bei Irano vykdomą Hormūzo sąsiaurio blokadą.
Kontekstas
Nuo rugsėjo 13 d. Trumpas ne kartą viešai ragino Zelenskį nutraukti smūgius prieš Rusijos dyzelino gamybą, remdamasis augančiomis pasaulinėmis kainomis. Rugsėjo 14 d. jis tvirtino, kad Ukraina ir Rusija sutarė neužpulti viena kitos energetikos infrastruktūros; Zelenskis aiškino, kad Ukraina sutinka dėl abipusio smūgių nutraukimo tik su partnerių garantijomis dėl Rusijos laikymosi. Rugsėjo 19 d. Trumpas pasirašė sankcijų įstatymą prieš Rusiją ir Iraną, susietą su velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Tą pačią dieną Rusijos smūgis Odesos srityje paliko daugiau nei 100 000 gyventojų be elektros. Rugsėjo 20 d. Ukrainos dronai smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, kuri buvo visiškai sustabdyta – pokalbis tarp dviejų prezidentų įvyko kelios valandos vėliau. JAV vidutinė dyzelino kaina pasiekė 6,50 USD už galioną (3,19 USD prieš metus). Situaciją pasaulyje paaštrina JAV ir Irano karas bei Irano nuo 2026 m. vasario vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada; „Forbes Ukraine" vertinimu, tai lemia apie 10% pasaulinės naftos tiekimo sutrikimo.