Paskelbta · Atnaujinta

ES gynybos ministrai pratęsė EUMAM misiją dvejiems metams; Nyderlandai skyrė 10 mln. eurų Ukrainos mokymo centrams

ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje rugsėjo 28 d. ES valstybės narės susitarė pratęsti ES karinės pagalbos misijos Ukrainai EUMAM mandatą dvejiems metams. Tuo pačiu metu Nyderlandai paskelbė skirsiantys 10 mln. eurų dviem Ukrainos mokymo centrams modernizuoti kartu su Vokietija, Airija, Danija ir Liuksemburgu. Ministrams nepavyko susitarti dėl papildomų oro gynybos raketų-perėmėjų tiekimo Ukrainai, o ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pristatė planuojamą „skubios pagalbos protokolą“ – ES atsaką į hibridines atakas, nepasiekiant ginkluoto užpuolimo ribos.

Pagrindiniai faktai

  • ES valstybės narės rugsėjo 28 d. susitarė dvejiems metams pratęsti EUMAM Ukrainos mokymo misijos mandatą – tai pirmasis strateginės peržiūros žingsnis.
  • Nyderlandai, Vokietija, Airija, Danija ir Liuksemburgas finansuos dviejų Ukrainos mokymo centrų modernizavimą; Nyderlandų įnašas – 10 mln. eurų.
  • ES gynybos ministrai nesutarė dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimo Ukrainai; Kallas teigė, kad naujų įsipareigojimų dėl perėmėjų nebuvo.
  • ES jau patvirtino 28,3 mlrd. eurų gynybos įsigijimų planus pagal 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, įskaitant „Patriot“ raketų įsigijimą iš būsimos JAV gamybos.
  • Kaja Kallas paskelbė, kad ES siūlys „skubos pagalbos protokolą“ bendram atsakui į hibridines atakas, nepasiekiančias ginkluoto užpuolimo slenksčio; idėją rugsėjo 16 d. pristatė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
  • Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara posėdyje dalyvavo vaizdo konferencija ir pristatė prioritetinius Ukrainos gynybos poreikius.
  • Nuo EUMAM misijos pradžios 2022 m. lapkritį apmokyta apie 97 000 Ukrainos karių; mokymo modulius ir personalą teikia 24 valstybės narės.

Kodėl tai svarbu

EUMAM mandato pratęsimas išlaiko pagrindinį ES kanalą Ukrainos kariams mokyti iki 2028 m. ir yra tik pirmas platesnės strateginės peržiūros žingsnis. Penkių ES valstybių – Nyderlandų, Vokietijos, Airijos, Danijos ir Liuksemburgo – susitarimas finansuoti dviejų mokymo centrų modernizavimą leidžia treniravimo infrastruktūrą perkelti fiziškai į Ukrainą, o tai buvo viena iš svarbių Kalla siūlymų. Aklavietė dėl papildomų oro gynybos raketų-perėmėjų rodo ES sutarimo ribas, nepaisant jau patvirtinto 28,3 mlrd. eurų įsigijimų plano pagal 90 mlrd. eurų paskolą. Siūlomas „skubos pagalbos protokolas“, modeliuojamas pagal NATO 4 straipsnį, suteiktų ES savo mechanizmą koordinuotam atsakui į sabotažą, kibernetines atakas ir kitas hibridines operacijas, nepasiekiančias ginkluoto užpuolimo ribos – itin svarbu, nes, anot žvalgybos duomenų, Rusija, Kallos teigimu, planuoja naujas sabotažo operacijas Europoje, siekdama silpninti visuomenės paramą Ukrainai.

Kas nutiko

Rugsėjo 28 d. Briuselyje posėdžiavę ES Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų formate, vadovaujami ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kalla, ES valstybės narės pritarė dvejų metų EUMAM misijos mandato pratęsimui – tai pirmas žingsnis vykdant platesnę misijos strateginę peržiūrą. Kalla taip pat paskelbė, kad Nyderlandai, Vokietija, Airija, Danija ir Liuksemburgas finansuos dviejų mokymo centrų Ukrainos teritorijoje modernizavimą. Nyderlandų vicepremjerė ir gynybos ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius patvirtino, kad Nyderlandai tam skirs 10 mln. eurų. Kalla padėkojo Nyderlandams, pažymėdama, kad jų įnašas „uždaro finansavimo spragą“ ir kartu su kitų keturių šalių parama leidžia vykdyti darbus abiejuose centruose.

Posėdyje taip pat nesutarta dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimo Ukrainai – Kalla teigė, kad „šiandien, deja, nebuvo naujų įsipareigojimų dėl perėmėjų“. Ministrai buvo paraginti teikti Ukrainai „Patriot“ raketas iš savo atsargų, o vėliau jas papildyti iš ES paramos paskolos lėšų. Kalla priminė, kad ES jau yra patvirtinusi 28,3 mlrd. eurų vertės gynybos įsigijimų planus pagal 90 mlrd. eurų paskolą, įskaitant „Patriot“ raketų įsigijimą iš būsimos JAV gamybos apimčių.

Kalla paskelbė, kad ES pasiūlys „skubos pagalbos protokolą“ – bendrą ES atsaką į hibridines atakas, nepasiekiančias ginkluoto užpuolimo ribos. Idėją rugsėjo 16 d. metiniame Sąjungos padėties pranešime pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, palyginusi jį su ES „savu 4 straipsniu“ pagal NATO sutartį. Posėdyje taip pat aptartas klausimas, kaip šis mechanizmas sąveikaus su NATO – kai kurios ES sostinės mano, kad esami Aljanso mechanizmai jau dengia didelę dalį scenarijų. Be to, Kalla pabrėžė būtinybę stiprinti kovą su Rusijos „šešėliniu flotu“; ES operacija „Irini“ pastaraisiais mėnesiais atliko šešis įtartinų laivų patikrinimus.

Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara posėdyje dalyvavo vaizdo konferencija, pristatė Ukrainos prioritetinius gynybos poreikius ir paragino ES partnerius dalį 2027 m. skirtų kredito lėšų skirti anksčiau. Kalla pažymėjo, kad dalis dalyvių taip pat siūlo anksčiau teikti dalį 90 mlrd. eurų kredito programos lėšų, skirtų 2027 m., o Ukraina galėtų gauti iki 20 mlrd. eurų ir iš likusių ES gynybos programos SAFE lėšų. Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas, Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Vokietijos gynybos ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Sebastian Hartmann prieš posėdį taip pat kalbėjo apie būtinybę didinti dvišalę paramą Ukrainai, kartu investuoti į Europos gynybą ir stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.

Kuo skiriasi pranešimai

Dalis šaltinių ES Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų posėdį datuoja rugsėjo 18 d., o EUMAM mandato pratęsimo paskelbimą – taip pat rugsėjo 18 d. Dauguma kitų šaltinių posėdį ir EUMAM pratęsimo paskelbimą vienareikšmiškai datuoja rugsėjo 28 d. Daugumos šaltinių pozicija – rugsėjo 28 d.

Kontekstas

EUMAM (Europos Sąjungos karinės pagalbos misija Ukrainai) buvo įsteigta 2022 m. lapkritį; ankstesnis mandato pratęsimas įvyko 2024 m. lapkritį iki 2026 m. lapkričio 15 d. Nuo misijos pradžios apmokyta apie 97 000 Ukrainos karių, mokymo modulius ir personalą teikia 24 valstybės narės. Strateginėje peržiūroje pažymima, kad vakarinėje Ukrainos dalyje jau veikia trys mokymo centrai, tačiau jie neveikia visa apimtimi dėl nepakankamos infrastruktūros ir kvalifikuotų išorės instruktorių; perkelti EUMAM mokymą į Ukrainą būtų galima tik nutraukus ugnį arba sudarius paliaubas. „Skubos pagalbos protokolo“ idėją Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmą kartą pristatė rugsėjo 16 d. Sąjungos padėties pranešime, lyginant jį su ES „savu 4 straipsniu“ pagal NATO sutartį. Rugsėjo 25 d. ES valstybės narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų paskirstymo Ukrainai iš Europos taikos fondo: 1 mlrd. eurų – tiesioginei Ukrainos paramai, 900 mln. eurų – EUMAM misijai. Rugpjūtį prezidentas Volodymyras Zelenskis 2026 m. Ukrainos gynybos biudžeto deficitą įvertino 27 mlrd. eurų; rugsėjo 18 d. Ukraina iš ES gavo 3,3 mlrd. eurų dronams ir raketoms įsigyti.