Europos Komisija siūlo „laipsnišką integraciją“ ES rinkoje – prioritetiniai kelių žemėlapių dokumentai skirti Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai
Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl „laipsniškos integracijos“ (gradual integration) modelio, pagal kurį ES kandidatėms būtų atvertas bendroji rinka – prekyba be kliūčių ir prieiga prie mokslo programų – dar nebaigus narystės procedūrų. Prioritetiniai kelių žemėlapiai paspartintai konvergencijai siūlomi Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai; kitų kandidatei (Šiaurės Makedonijai, Kosovo, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai, Turkijai) procesas lėtėja. Pagrindinė sąlyga – parama ES užsienio politikos tikslams, priešprieša priešiškoms valstybėms (minimos Rusija ir Kinija) bei apsauga nuo technologijų nutekėjimo.
Pagrindiniai faktai
- Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl „laipsniškos integracijos“ – be kliūčių prekyba ir prieiga prie ES programų šalims-kandidatėms narystės proceso metu.
- Prioritetiniai kelių žemėlapiai paspartintai konvergencijai siūlomi Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai.
- Ekonominės naudos siejamos su parama ES užsienio politikai, priešprieša priešiškoms valstybėms (Rusija, Kinija) ir pramonės konkurentams.
- Prieiga prie jautrių sektorių (puslaidininkiai, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, biotechnologijos, kosmosas) priklausys nuo investicijų tikrinimo, eksporto kontrolės, sankcijų laikymosi ir technologijų apsaugos.
- Pažeidus įsipareigojimus ar atsitraukus demokratijos ir teisinės valstybės srityse, prieiga prie ES rinkos gali būti sustabdyta ar atšaukta.
- Komisija siūlo dažniau taikyti pereinamąsias sąlygas (passerelle clauses), kad sprendimai sankcijų, žmogaus teisių krizių ir civilinių misijų klausimais būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma.
- Nuo 2013 m. (po Kroatijos įstojimo) į ES neįstojo nė viena nauja valstybė; reformos projektas oficialiai bus pateiktas spalio 6 d., o ES lyderiai jį aptars Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime spalio 15–16 d.
Kodėl tai svarbu
Šis pasiūlymas žymi esminį ES plėtros politikos permąstymą po daugiau nei dešimtmečio be naujų narių – pastarąjį kartą 2013 m. įstojo Kroatija. Ukraina, Moldova, Albanija ir Juodkalnija gautų spartesnę kelią prie bendrosios rinkos, nei leistų visavertė narystė, tačiau ekonominė nauda būtų sąlygojama paramos ES užsienio politikai ir technologijų nutekėjimo priešpriešos, aiškiai įvardijant Rusiją ir Kiniją. Kartu siūloma mažinti vienbalsiškumo reikalavimus, kad viena šalis narė (pavyzdžiui, Vengrija) negalėtų blokuoti strateginių sprendimų. Nustatytas aiškus politinis tvarkaraštis – oficialus pristatymas spalio 6 d., o ES lyderių aptarimas – Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime spalio 15–16 d.
Kas nutiko
Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl „laipsniškos integracijos“ modelio, pagal kurį šalims-kandidatėms dar vykstant narystės deryboms būtų atveriamas bendroji rinka: prekyba be kliūčių, prieiga prie mokslo tyrimų programų, o pažengusiose srityse – prieiga prie jautrių sektorių. Prioritetiniai „kelių žemėlapiai“ (roadmaps) su konkrečiais terminais ir laukiamais rezultatais siūlomi keturioms šalims – Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai. Tuo tarpu Šiaurės Makedonijos, Kosovo, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos bei Turkijos stojimo procesas lėtėja.
Pagrindinė ekonominės naudos sąlyga – parama ES užsienio politikos tikslams, priešprieša priešiškoms valstybėms (minimos Rusija ir Kinija) bei pramonės konkurentams. Prieiga prie jautrių sektorių – puslaidininkių, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, biotechnologijų ir kosmoso – priklausys nuo to, kaip šalis koordinuos investicijų tikrinimą, eksporto kontrolę, ES sankcijų įgyvendinimą ir kritinių technologijų apsaugą. Įsipareigojimų pažeidimas arba atsitraukimas demokratijos bei teisinės valstybės srityse galėtų lemti rinkos prieigos sustabdymą ar atšaukimą.
Dokumente taip pat siūloma supaprastinti ES vidaus sprendimų priėmimą – dažniau taikyti pereinamąsias sąlygas (passerelle clauses), kad sankcijų, žmogaus teisių krizių atsako ir civilinių misijų klausimais būtų galima apsispręsti kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiškumu. Siekiama, kad ir naujos narės ribotą laikotarpį įsipareigotų neblokuoti vienbalsiškumo reikalaujančių Tarybos sprendimų. Ukraina ir Moldova įvardijamos kaip pagrindinės laipsniškos integracijos kryptys – bendroji rinka, kibernetinis saugumas (per ENISA), karinis mobilumas, energetikos tinklų sinchronizacija, skaitmeninimas, TEN-T ir TEN-E tinklai, „Horizon Europe“ ir emisijų prekyba.
Projekto rengimui vadovavo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vyriausiasis patarėjas Alexanderis Adamas, buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas. Oficialus dokumentas bus pateiktas spalio 6 d., o ES lyderiai jį aptars Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime spalio 15–16 d. Kosovo premjeras Albinas Kurtis pasveikino iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad laipsniška integracija turi būti kelias į pilną narystę, o ne lygiagrečias procesas. Energetikos tinklų sinchronizacija su Ukraina ir Moldova bei „Roaming kaip namie“ režimas įvardijami kaip sėkmingos laipsniškos integracijos pavyzdžiai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (European Pravda, Ukrainska Pravda, Ukrinform, Suspilne, NV, ZN.UA, Babel, Radio Liberty) pasakojimą formuoja aplink „Politico“ gautą projekto tekstą. Antraštėse akcentuojama, kad ES „atidaro savo rinką“ kandidatėms, o sąlygumas – parama priešpriešai „priešiškoms valstybėms“ ir kritinių technologijų apsauga – pateikiamas kaip pirmiausia nukreiptas prieš Rusiją ir Kiniją. Išskiriamos konkrečios Ukrainai skirtos traukos: gynybos pramonė, kibernetinis saugumas per ENISA, karinis mobilumas, energetikos tinklų sinchronizacija, „Horizon Europe“, TEN-T/TEN-E, emisijų prekyba, ACAA susitarimai. Ukraina tarp prioritetinių kelių žemėliapių šalių traktuojama kaip integracijos pažangos ženklas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniame kontekste pasiūlymas pristatomas kaip pirmas fundamentus ES plėtros politikos permąstymas po Kroatijos įstojimo 2013 m. Akcentuojama sąsajunga su ES vidaus reformomis – mažesniu vienbalsiškumu, kad būtų ribojamas blokuojančių valstybių narių (kaip Vengrija) vaidmuo. Taip pat fiksuojamas potencialus prieštaravimas tarp spartinimo keturioms prioritetinėms šalims ir proceso lėtėjimo penkioms kitoms kandidatėms, kylančios rizikos atitolti nuo ES arba artėti prie Rusijos ir Kinijos.
Kontekstas
Ukraina ir Moldova ES kandidatės statusą gavo 2022 m. birželį; Europos Vadovų Taryba 2023 m. gruodį nusprendė pradėti stojimo derybas su abiem šalimis. Europos Komisija pirmąsias narystės derybų klasterių atidarymo procedūras pradėjo 2024 m. Juodkalnija laikoma artimiausia kandidate tapti 28-ąja ES nare – potencialiai 2028 m. Airijos Tarybos pirmininkavimo metu. Ukraina ir Moldova jau dalyvauja ES režime „Roaming kaip namie“, o jų energetikos tinklų sinchronizacija su Europos tinklu įvardijama kaip sėkmingos laipsniškos integracijos pavyzdys.