ES rengia narystės „kelio žemėlapius“ keturioms šalims, tarp jų – Ukrainai
Europos Sąjunga rengia individualius narystės „kelio žemėlapius“ Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai – su orientaciniais terminais ir numatomomis derybinių klasterių užbaigimo datomis. Tai pirmas kartas, kai keturios pažangiausios šalys kandidatės gaus aiškias narystės garantijas. Tuo pačiu spalio 6 d. ES pareigūnams bus pristatyta atskira „pasirengimo plėtrai“ apžvalga.
Pagrindiniai faktai
- Kelio žemėlapiai skirti keturioms šalims: Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai.
- Pirmą kartą kandidatėms suteikiamos aiškios narystės garantijos, jei jos tęs reformas.
- Dokumentuose bus nurodytos orientacinės derybinių klasterių užbaigimo datos.
- Septynios kitos kandidatės – Kosovo, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas, Turkija ir Serbija – šiame etape kelio žemėlapių negaus.
- Sakartvelo, Turkijos ir Serbijos paraiškos sustabdytos dėl demokratijos ir teismų standartų regresijos.
- Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo pradžioje pažadėjo tikslinę paramą labiausiai pažengusioms kandidatėms.
- Atskira „pasirengimo plėtrai“ apžvalga pareigūnams bus pateikta spalio 6 d.; ją rengia von der Leyen patarėjas Alexandre'as Adamas.
- Derybų dėl narystės reforma siekiama „laipsniškos integracijos“ – ekonominės naudos ir dalyvavimo bendruose projektuose už pažangą.
- Vengrija liepos 17 ir 22 d. COELA posėdžiuose blokavo antrojo ir trečiojo klasterių atidarymą Ukrainai ir Moldovai.
- Pirmasis derybų klasteris „Pagrindai“ su Ukraina ir Moldova oficialiai atidarytas birželio 15 d. Liuksemburge.
Kodėl tai svarbu
Kelio žemėlapiai pirmą kartą suteiktų kandidatėms aiškias narystės garantijas, susietas su reformų pažanga, o ne su atviru procesu be pabaigos. Įtraukti orientaciniai klasterių užbaigimo terminai suteikia konkrečią pažangos matą. Septynios kitos kandidatės šiame etape atskirtos – trys kaip per ankstyvos, trys dėl sustabdytų paraiškų. ES pareigūnai iniciatyvą sieja su geopolitiniu spaudimu – Rusijos, Kinijos veiksmais ir įtampa su JAV – plėtrą traktuodami kaip strateginį įrankį. „Pasirengimo plėtrai“ apžvalga siūlo laipsnišką integraciją su ekonominėmis paskatomis. Apsaugos mechanizmai prieš naujų narių galimybę silpninti svarbias politikos sritis arba atsisakyti įsipareigojimų reikštų reikšmingą pokytį būsimų narių atžvilgiu.
Kas nutiko
ES rengia individualius narystės „kelio žemėlapius“ keturioms šalims, laikomoms Europos integracijos lydėmis – Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai – kad šios gautų aiškų, etapais suskirstytą kelią į narystę. Kaip pranešė „Politico“, remdamasi dviem aukšto rango ES pareigūnais, kalbėjusiais anonimiškai, šie dokumentai pirmą kartą suteiks kandidatėms aiškias narystės garantijas, susietas su reformų tęsa, nustatys orientacinius derybų klasterių užbaigimo terminus ir numatys įsipareigojimus esamoms ES narėms, kurios privalės pritarti procesui. Europos Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad kelio žemėlapiai apibrėš kelią iki derybų pabaigos ir bus pateikti kaip aiškus prioritetų sąrašas. Kitos kandidatės – Kosovo, Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina, esančios ankstesnėse proceso stadijose, – kelio žemėlapių šiame etape negaus, o Sakartvelo, Turkijos ir Serbijos paraiškos laikomi suspenduotomis dėl susirūpinimo demokratijos ir teismų standartų regresija. Tuo pat metu vykdoma atskira ES „pasirengimo plėtrai“ politikos apžvalga, kurią rengia Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen artimas patarėjas Alexandre'as Adamas; ji turi būti pateikta pareigūnams spalio 6 d. Ši apžvalga siūlo „laipsniškos integracijos“ modelį su ekonominėmis paskatomis ir prieiga prie bendrų projektų už pažangą. Kartu von der Leyen ir plėtros komisarė Marta Kos siūlys ES vidaus mechanizmų pakeitimus, įvedančius apsaugos priemones, kad nauji nariai nesilpnintų svarbių politikos sričių ar neatsisakytų įsipareigojimų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos devynios pateiktos naujienų šaltiniai yra ukrainiečių kalba ir sutelkia dėmesį į Ukrainos narystės perspektyvas, nuolat pabrėždami, kad ES rengia individualų kelio žemėlapį būtent Ukrainai. Antraštėse akcentuojama, kad tai pirmas kartas, kai Ukrainai bus pateiktas „aiškus ir etapais suskirstytas“ narystės planas, įvardijant tai kaip reikšmingą pasiekimą Kijevui. Apžvalgose detaliai aptariama, kaip Vengrija blokavo klasterių atidarymą Ukrainai, cituojami Ukrainos ir Lenkijos pareigūnai, siekiant sustiprinti žinią, kad Ukraina išlieka ES kelyje nepaisant kliūčių. Premjeras Serhijus Koretskis rugsėjo 12 d. teigė, kad Ukraina daro pažangą Europos integracijoje ir nenukryps nuo šio kelio, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pažadėjo, kad Varšuva neblokuos derybinių klasterių.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinėje žiniasklaidoje – visų pirma „Politico“ – pranešimai sutelkiami į ES administracijos sprendimą konkretizuoti procesą keturioms pažangiausioms kandidatėms ir palikti nuošalyje tris ankstyvesnes šalis bei tris šalis su sustabdytomis paraiškomis. Tarptautiniuose pranešimuose taip pat akcentuojama geopolitinė logika: ES pareigūnai iniciatyvą aiškiai sieja su „įtampa su partneriais, tokiais kaip JAV, priešiškais Kinijos veiksmais ir Rusijos grėsmėmis“, plėtrą traktuodami kaip strateginį atsaką. Pagrindiniai dėmesio taškai – kadangi „Politico“ įsigijo rengiamo „pasirengimo plėtrai“ projekto tekstą, kuriame teigiama, kad „plėtra išlieka geopolitiniu imperatyvu“, nors narystė „užtrunka“, ir kad šalia kelio žemėlapių įvedami vidaus apsaugos mechanizmai prieš galimą būsimų narių regresą.
Kontekstas
Ukraina ir Moldova oficialiai atidarė pirmąjį derybų klasterį „Pagrindai“ birželio 15 d., o Ukrainai skirtas šeštasis klasteris dėl išorės santykių atidarytas liepos 14 d. Vengrija liepos 17 ir 22 d. COELA posėdžiuose blokavo antrojo ir trečiojo klasterių atidarymą Ukrainai ir Moldovai; darbo grupė turėjo grįžti prie darbo po vasaros pertraukos. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo rugsėjo pradžios „Sąjungos būklės“ kalboje signalizavo spartesnį judėjimą labiausiai pažengusioms kandidatėms. Plėtra taip pat numatyta ES vadovų susitikime spalio 15–16 d. Lenkijos URM vadovas Radoslawas Sikorskis viešai įsipareigojo, kad Varšuva neblokuos derybinių klasterių, o premjeras Serhijus Koretskis teigė, kad Ukraina nenukryps nuo Europos integracijos kelio. „Politico“ anksčiau pranešė apie Briuselio planą Albanijai parengti kelio žemėlapį, kuriame 2027 m. pabaiga būtų numatyta kaip orientacinis šios šalies derybų užbaigimo terminas.