ES ambasadoriai patvirtino pakvietimus Ukrainai ir Moldovai dėl dviejų naujų derybų klasterių; Kosta pakvietė Zelenskį į ES viršūnių susitikimą

Kodėl tai svarbu

Sprendimas atblokuoja kelią dviem naujiems stojimo derybų klasteriams – „Vidinė rinka“ ir „Konkurencingumas bei darnus augimas“ – formaliai atidaryti jau kitą savaitę; atidarius juos, Ukrainai liktų atidaryti dar tik du iš šešių klasterių. Vengrijos blokuotės panaikinimas yra sąlyginis: Budapeštas tolesnę politinę paramą sieja su Verkhovna Rada balsavimu spalio 12 d. dėl tautinių mažumų švietimo teisių. Tuo pat metu Europos Vadovų Taryba spalio 15–16 d. svarstys Ukrainos stojimo pažangą, o ES viduje auga diskusija dėl galimo Ukrainos ir Moldovos derybų atskyrimo – tai rodo platų požiūrį į Ukrainos narystės perspektyvą iki dešimtmečio pabaigos.

Kas nutiko

Spalio 7 d. ES valstybių ambasadoriai patvirtino Kvietimų išsiuntimą Ukrainai ir Moldovai pateikti derybines pozicijas dviem naujiems klasteriams – „Vidinė rinka“ ir „Konkurencingumas bei darnus augimas". Vengrija, vadova atsisakiusi blokuoti, susiejo savo politinę paramą su Verkhovna Rada spalio 12 d. balsavimu dėl įstatymo projekto Nr. 16119 dėl tautinių mažumų švietimo teisių. Planuojama, kad spalio 12 d. ES valstybės narės suderins bendras derybines pozicijas, o spalio 13 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje klasteriai galės būti oficialiai atidaryti.

Spalio 8 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa telefonu kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pakvietė jį asmeniškai dalyvauti ES viršūnių susitikime Briuselyje spalio 15–16 d. Costa pareiškė, kad dėl sustiprėjusių Rusijos atakų prieš Ukrainą, įskaitant civilinius objektus, ir hibridinių atakų prieš ES šalis Rusija, jo vertinimu, neturi tikro intereso taikos deryboms. Jis pabrėžė: „ES ir toliau rems Ukrainą, kol bus pasiektas teisingas ir ilgalaikis taika. Laikas Rusijai sustabdyti ironinį karą." Buvo aptartas energetikos paketas žiemai, tolesnė finansinė parama ir pažanga Ukrainos kelyje į ES narystę. Costa taip pat informavo, kad tikisi dviejų klasterių atidarymo kitą savaitę ir likusių klasterių – iki metų pabaigos.

Ukraina jau atidarė klasterį „Pagrindai“ birželio 15 d. Liuksemburge ir klasterį „Išorės santykiai“ liepos 14 d. Po 2 ir 3 klasterių atidaryimo liktų dar du – klasteris 4 „Žalioji darbotvarkė ir darnus susisiekimas“ ir klasteris 5 „Ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda“. ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 7 d. Europos Parlamente teigė, kad iki 2030 m. ES galėtų prisijungti dvi ar trys naujos valstybės, arčiausiai narystės – Juodkalnija ir Albanija. Tuo pat metu trys ES diplomatai, kalbėję su leidiniu „Rapporteur“, nurodė, kad vis rimčiau svarstoma galimybė atskirti Ukrainos ir Moldovos stojimo derybas; vienas jų teigė: „Niekis rimtas netiki, kad Ukraina taps ES nare iki dešimtmečio pabaigos, jeigu apskritai kada nors taps, ir turėtume liautis maitinti kolapsę tuščiais pažadais."

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida pabrėžia Europos Vadovų Tarybos pirmininko kvietimą prezidentui Zelenskiui asmeniškai dalyvauti ES viršūnių susitikime ir tikimybę, kad dar dvi derybų klasteriai bus atidaryti kitą savaitę, kaip konkrečią diplomatijos pažangą. Daug dėmesio skiriama Vengrijos blokuotės panaikinimui, tačiau pabrėžiamas Verkhovna Rada spalio 12 d. balsavimas dėl tautinių mažumų švietimo įstatymo kaip būtinas žingsnis, leisiantis iki metų pabaigos atidaryti visus likusius klasterius. Keli Ukrainos leidiniai taip pat akcentuoja „Rapporteur“ pranešimą apie diskusijas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo procesų atskyrimo, įspėdami dėl šios rizikos Ukrainos europinei integracijai.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida ES ambasadorių sprendimą ir Costa–Zelenskio pokalbį pateikia labiau kaip įprastines procedūrines eigas, mažiau dėmesio skirdama asmeniniam kvietimui į viršūnių susitikimą. Tuo pat metu tarptautiniai šaltos akivaizdžiau atskleidžia ES vidaus diskusiją dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo atskyrimo ir pateikia tiesioginę vieno ES diplomato citatą, jog Ukrainos narystė iki dešimtmečio pabaigos netikima ir kad tušti pažadai turėtų būti baigti. Tarptautinėje spaudoje taip pat labiau pabrėžiamas Europos Komisijos plėtros komisarės teiginys, jog iki 2030 m. ES galėtų įstoti dvi ar trys naujos šalys, kai artimiausiomis kandidate įvardijamos Juodkalnija ir Albanija – Ukrainos narystės perspektyva tapatinama su Vakarų Balkanų traukiniu.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai skiriasi dėl numatyto tikslaus klasterių atidarymo grafiko. Dalis šaltinių nurodo, kad spalio 12 d. ES valstybės narės turėtų suderinti bendras derybines pozicijas, o spalio 13 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje klasteriai galėtų būti oficialiai atidaryti. Kiti šaltiniai klasterių atidarymą sieja tik su „kita savaite“ be konkrečios datos. Šaltiniai taip pat skiriasi Ukrainos ir Moldovos stojimo proceso vertinimu: vieni pateikia ambasadorių sprendimą kaip įprastą abiejų šalių pažangą, kiti, cituodami tris ES diplomatus, kalba apie rimtą vidaus diskusiją dėl jų derybų atskyrimo, o vienas diplomatas tiesiogiai teigia, kad Ukrainos narystė iki dešimtmečio pabaigos netikima.

Kontekstas

ES stojimo derybos organizuojamos į šešis teminius klasterius. Ukraina šiemet atidarė klasterį „Pagrindai“ birželio 15 d. Liuksemburge ir klasterį „Išorės santykiai“ liepos 14 d. Vengrija anksčiau blokavo 2 ir 3 klasterių atidarymą, reikalaudama tvirtesnių garantijų dėl vengrų tautinės mažumos švietimo teisių Transkarpatijoje; Vengrijos naujoji vyriausybė, vadovaujama Péter Magyar, sutiko leisti pažangą tik tuo atveju, jei Verkhovna Rada priims atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Spalio 6 d. Europos Komisija priėmė priešplėtros politikos peržiūros pasiūlymų paketą, skirtą pasirengti būsimiems ES nariams, įskaitant Ukrainą.