Europos Komisija siūlo reformą, leidžiančią apeiti nacionalines veto teises dėl ES plėtros
Europos Komisija kitą savaitę pristatys planą, kuriuo siekiama reformuoti ES sprendimų priėmimo mechanizmą ir apeiti nacionalinius veto, kad Sąjunga galėtų plėstis iki daugiau nei 30 narių. Reforma leistų kvalifikuotąja balsų dauguma pakeisti vienbalsiškumą daugelyje tarpinių stojimo proceso etapų ir platesniame politikos srityse, įskaitant sankcijas, žmogaus teises, gynybą ir mokesčių slėpimą. Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Albanija yra tarp kandidatų, kurių stojimas galėtų paspartėti.
Pagrindiniai faktai
- Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę pristatys planą ruoštis ES plėtrai iki daugiau nei 30 narių, nepakeitus Lisabonos sutarties.
- Siūloma naudoti pereinamąsias teisines nuostatas (passerelle clauses), leidžiančias daugelyje tarpinių stojimo etapų pakeisti vienbalsiškumą kvalifikuotąja balsų dauguma.
- Kvalifikuotoji dauguma būtų taikoma platesniam politikos sričių ratui: sankcijoms, žmogaus teisėms, gynybai ir saugumui, mokesčių slėpimo prevencijai.
- Stojimo reformai priimti vis tiek reikės visų 27 valstybių narių vieningo sutarimo.
- Reforma galėtų paspartinti Ukrainos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimą.
- Naujosios narės privalės išbūti 10+ metų bandomąjį laikotarpį su sustiprinta Briuselio priežiūra ir dar prieš stojimą prisijungti prie Europos prokuratūros.
- Šalims, nenorinčioms prarasti veto teisės, numatytas „avarinis stabdis“, jei vyriausybė vertins, kad kyla grėsmė „gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams".
Kodėl tai svarbu
Reforma panaikintų galimybę pavienėms ES šalims blokuoti šalių kandidačių stojimą tarpiniuose etapuose – tai tiesiogiai paveiktų Ukrainos kelią į narystę. Tai apibūdinama kaip didžiausias ES vidaus funkcionavimo pokytis per dešimtmetį. Tačiau pačios reformos priėmimui vis tiek reikės vieningo visų 27 narių sutarimo, ir tikimasi, kad planas susidurs su daugelio esamų narių pasipriešinimu.
Kas nutiko
Europos Komisija rengia reformų paketą, kuriuo siekiama apeiti nacionalines veto teises ES sprendimų priėmimo procese, kad Sąjunga galėtų plėstis iki daugiau nei 30 narių. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę pristatys planą kartu su plėtros strategija. Dokumentuose siūloma pasitelkti pereinamąsias teisines nuostatas (passerelle clauses), leidžiančias pakeisti vienbalsiškumą kvalifikuotąja balsų dauguma daugelyje tarpinių stojimo proceso etapų. Pradžia ir pabaiga vis tiek reikalaus vienbalsiškumo. Kvalifikuotoji dauguma būtų taikoma platesniam sričių ratui: sankcijoms, žmogaus teisėms, gynybai ir saugumui, mokesčių slėpimo prevencijai. Šalims, nenorinčioms prarasti veto teisės, numatytas „avarinis stabdis" – jį vyriausybė galės įjungti, jei vertins, kad kyla grėsmė „gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams". Be to, numatytos naujų narių priežiūros priemonės: 10 ir daugiau metų bandomasis laikotarpis su sustiprinta Briuselio priežiūra, privalomas prisijungimas prie Europos prokuratūros dar prieš stojimą, taip pat galimybė už demokratijos ir teismų standartų pažeidimus atimti balsavimo teisę Taryboje ir skirti baudas. Keturiems plėtros lyderiams – Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai – bus pateikti narystės kelrodyčiai. Komisijos vertinimu, Ukraina ir Moldova yra pasirengusios atverti visus derybų klasterius, tačiau tempas priklauso nuo pirmininkavimo ES Taryboje ir valstybių narių.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi kvalifikuotosios daugumos slenksčio apibrėžimas: vieni nurodo 15 valstybių, kuriose gyvena mažiausiai 65 proc. ES gyventojų, kiti – 15 valstybes, atstovaujančias dviem trečdaliams bloko gyventojų.
Kontekstas
Nuo 2013 metų, kai į ES įstojo Kroatija, prie Sąjungos neprisijungė nė viena nauja valstybė. Birželį Vokietija, Prancūzija ir dar trys šalys pasiūlė laikinai apriboti naujų narių balsavimo teises. Europos Komisija atidėjo iki spalio 6 d. platesnio plėtros poveikio vertinimo pateikimą. Keturios „líderės" kandidatės – Juodkalnija, Ukraina, Moldova ir Albanija – gaus narystės kelių planus; Šiaurės Makedonijos, Kosovo, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Turkijos stojimo procesas vilkinamas. Paketas taip pat numato, kad naujosios narės pereis 10+ metų bandomąjį laikotarpį su sustiprinta Briuselio priežiūra ir dar prieš įstodamos prisijungs prie Europos prokuratūros.