Per Floridos derybas JAV ir Europa ruošia keturių dalių Ukrainos taikos planą; sutartis dėl rusiško dyzelino sukėlė pasipiktinimą

Kodėl tai svarbu

Šios derybos Florida žymi konkretaus keturių dalių JAV ir Europos taikos plano tapsmą – atstatymo finansavimo, saugumo garantijų, ekonominės ir energetinės reintegracijos bei ugnies nutraukimo palei dabartinę fronto liniją. Tačiau planui sutrukdyti gali atskiras Trumpo ir Putino susitarimas dėl rusiško dyzelino, kuris praktiškai sušvelnino JAV sankcijas Rusijos energetikai sulaukus Ukrainos ir Europos pasipiktinimo. Be to, JAV pasiuntiniai perdavė Kijevui Kremliaus sąlygą – kad Maskva grįš prie derybų tik mainais į likusius maždaug 11 proc. Ukrainos kontroliuojamo Donbaso – o tai smarkiai prieštarauja Ukrainos teritorinio vientisumo pozicijai. Derybos Majamyje baigėsi prieš laiką, o planuota Witkofo ir Kushnerio kelionė į Maskvą buvo atidėta. Visa tai rodo, kad JAV iniciatyvoje transatlantinis bendrumas trūkinėja, o „Washington Post“ paviešintas planas kol kas vertinamas kaip dalies amerikiečių komandos vizija, o ne sutarta JAV ir Europos pozicija.

Kas nutiko

Spalio 9 d. Floridoje, Witkofo golfo klube Shell Bay prie Majamio, maždaug šešias valandas vyko JAV specialiųjų pasiuntinių J. Kushnerio ir S. Witkofo susitikimas su Ukrainos delegacija (keletu žmonių) ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjais, taip pat ES ir NATO pareigūnais. Derybos, planuotos dviem dienoms, baigėsi prieš laiką. Pokalbio metu Witkoffas trumpam paliko salę dalyvauti D. Trumpo ir V. Putino telefoniniame pokalbyje.

Susitikime amerikiečiai pakartotinai reikalavo, kad Ukraina liautųsi smogti Rusijos naftos perdirbimo įmonėms – tai JAV administracija pastaraisiais mėnesiais esą kėlusi jau maždaug šešis kartus; vienas amerikietis pareigūnas vėliau teigė: „Jei Zelenskis sutiks nutraukti smūgius naftos perdirbimo įmonėms, grįšime prie derybų ir vyksime į Maskvą“. Ukraina atsisakė vienašališkai nutraukti smūgius ir sutiko tik sąlyginį energetinį ugnies nutraukimą, jei to paties laikysis ir Maskva.

Tą pačią spalio 9 d. D. Trumpas paskelbė susitaręs su V. Putinu dėl rusiško dyzelino – viešai minima 4,8 mln. tonų, o Reuters duomenimis, daugiau nei 2,25 mln. barelių. Tai praktiškai sušvelnino JAV sankcijas rusiškam dyzelinui sulaukus griežtos kritikos Ukrainoje ir Europoje. V. Zelenskis Trumpo sprendimą pavadino „nesąžiningu ir nešžiningu“, o „FT“, „Axios“, „CNN“ ir „Washington Post“ pranešė, kad Witkoffas ir Kushneris esą grasino apriboti Ukrainos prieigą prie JAV žvalgybinės informacijos; trys Reuters šaltiniai, tarp jų vienas dalyvis, teigė, kad atviros grėsmės nebuvo.

Reuters šaltinis, artimas Kremliui, perdavė ukrainiečiams, kad V. Putinas grįšti prie derybų sutiks tik mainais į likusius maždaug 11 proc. Donbaso, kuriuos kontroliuoja Ukraina – tai Kijevas vertina kaip neleistiną teritorinį reikalavimą. Spalio 12–13 d. „The Washington Post“ pranešė, kad JAV ir Europa pamažu derina keturių dalių bendrą planą: (1) Ukrainos atstatymo finansavimo mechanizmas, prie kurio dirba Pasaulio bankas ir „BlackRock“; (2) saugumo garantijos, prilygstančios NATO 5 straipsniui; (3) ekonominė ir energetinė Rusijos, Ukrainos bei ES integracija, įskaitant galimą dujotiekį su pelno dalijimusi tarp Ukrainos ir Rusijos, bei sankcijų šalinimo tvarka; (4) ugnies nutraukimas palei dabartinę fronto liniją, paliekant Rusijai kontroliuojamose teritorijose, įskaitant dalį Donbaso. Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas šią publikaciją pavadino tik dalies amerikiečių komandos požiūriu ir „neblogu amerikiečių PR“, paneigdamas, kad tai sutartas bendras JAV ir Europos planas.

Spalio 11 d. ES vyresnysis pareigūnas B. Seibertas 20 min. informavo 27 ES šalių ambasadorius, padarydamas išvadą, kad „amerikiečiai su rusais bendradarbiauja daugiau, nei viešai pripažįsta“; Europos ambasadoriai buvo „šokiruoti“ dėl derybų metu paskelbtos dyzelino sutarties. Buvo atidėta planuota Witkofo ir Kushnerio kelionė į Maskvą.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos šaltiniai istoriją susieja su spalio 9 d. Majamyje vykusiu susitikimu ir vėlesniu „Washington Post“ nutekinimu, nuolat pabrėždami, kad paskelbtas „taikos planas“ nėra suderintas bendras JAV ir Europos dokumentas, o tik „neblogas amerikiečių PR“, kaip sakė prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas. Ukrainos žiniasklaida akcentuoja pyktį ir šoką Ukrainoje bei tarp Europos partnerių dėl atskiros Trumpo ir Putino sutarties dėl rusiško dyzelino, kuri, kaip rašoma, iš esmės sušvelnino JAV sankcijas Rusijos energetikai ir kurią V. Zelenskis pavadino „nesąžininga ir nešžininga“.

Ukrainos poziciją aprėpia kelios raudonosios linijos: reikalavimas išlaikyti teritorinį vientisumą, atsisakymas perduoti likusią ukrainiečių kontroliuojamą Donbaso dalį Rusijai, atsisakymas vienašališkai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms bei pasirengimas palaikyti tik sąlyginį energetinį ugnies nutraukimą, kurio privalo laikytis ir Maskva. Taip pat keliamas Kremliaus reikalavimas, kurį JAV pasiuntiniai esą perdavė Majamyje – kad Putinas grįš prie derybų tik mainais į likusius maždaug 11 proc. Donbaso – pabrėžiant atotrūkį tarp Maskvos ir Kijevo pozicijų. Kartu fiksuojamas ukrainiečių skepticizmas amerikiečių požiūriui, derybų priešlaikinis pabaigimas ir planuotos Witkofo bei Kushnerio kelionės į Maskvą atidėjimas.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Nors šaltinių rinkinį sudaro tik ukrainiečių kalba dirbanti žiniasklaida, straipsniai remiasi tarptautiniais informacijos šaltiniais („Reuters“, „Washington Post“, „Financial Times“, „Axios“, „CNN“, „The New York Times“, „Bloomberg“) ir istoriją pateikia kaip JAV vadovaujamą diplomatinę iniciatyvą, prie kurios prisideda Europa. „Reuters“ šaltiniai pateikia versiją, kad atvirų grėsmių dėl žvalgybinės paramos nebuvo, o „FT“, „Axios“, „CNN“ ir „Washington Post“ – priešingą, kad grasinta apriboti žvalgybos informacijos tiekimą ir (arba) Europos vykdomus JAV ginklų pirkimus Ukrainai.

„Washington Post“ publikacija, kurią perdavė ukrainiečių žiniasklaida, pasiūlymą pristato kaip bendrą JAV ir Europos paketą su keturiais komponentais: Ukrainos atstatymo finansavimu (Pasaulio bankas ir „BlackRock“), NATO 5 straipsniui prilygstančiomis saugumo garantijomis, ekonomine ir energetine integracija, įskaitant galimą Rusijos–Europos dujotiekį, bei ugnies nutraukimu palei dabartinę fronto liniją, paliekant Rusijai kontroliuojamas teritorijas. Europos diplomatų vertinimai, įskaitant ES atstovo B. Seiberto pranešimą ES ambasadoriams, naudojami perteikti išvadą, kad „amerikiečiai su rusais bendradarbiauja daugiau, nei viešai pripažįsta“, ir kad Europos vadovai buvo „šokiruoti“ dėl dyzelino sutarties, tačiau ketina tęsti diplomatinius procesus, tarp jų ir vadovaujami Witkofui bei Kushneriui.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl keturių esminių klausimų. Pirma, ar JAV pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris Majamyje aiškiai grasino nutraukti JAV karinę ar žvalgybinę paramą Ukrainai, jei Kijevas atsisakys nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms: trys „Reuters“ šaltiniai, tarp jų vienas dalyvis, teigia, kad atvirų grėsmių nebuvo, o „Financial Times“, „Axios“, „CNN“ ir D. Ignatijaus „Washington Post“ skiltyje rašoma apie tariamą grasinimą stabdyti žvalgybos informacijos mainus ir (arba) Europos vykdomus JAV ginklų pirkimus.

Antra, ar „The Washington Post“ paskelbtas „taikos planas“ yra tikras bendras JAV ir Europos pasiūlymas, ar tik dalies amerikiečių derybininkų požiūris: pats planas su keturiais komponentais pateikiamas kaip patvirtintas faktas, tačiau Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas tvirtina, jog skiltis atspindi tik dalies JAV komandos poziciją ir yra „neblogas amerikiečių PR“, o ne bendras JAV ir Europos dokumentas.

Trečia, nesutariama dėl Trumpo ir Putino susitarimo dėl rusiško dyzelino apimties: D. Trumpas viešai minėjo 4,8 mln. tonų, o „Reuters“ rašo apie daugiau nei 2,25 mln. barelių rusiško dyzelino, tiekiamo JAV ir kitų šalių rinkoms.

Ketvirta, Ukrainos delegacijos Majamyje dydis: vieno šaltinio teigimu, spalio 12 d. vakare į Kijevą grįžo keturių asmenų grupė, o kituose pranešimuose nurodoma, kad Ukrainos derybininkų grupėje buvo trys asmenys.

Kontekstas

Prieš šią derybų bangą JAV jau galiojo sankcijos Rusijos energetikai, įskaitant rusišką dyzeliną, o Trumpo administracija neseniai buvo pasirašiusi su Rusija susijusį sankcijų įstatymą, kurį, kaip pranešama, silpnina rugsėjo mėnesį paskelbtas susitarimas dėl dyzelino. Ukraina tvirtai gina teritorinį vientisumą ir nėra sutikusi atsisakyti likusios ukrainiečių kontroliuojamos Donbaso dalies perdavimo Rusijai; potencialiu taikos susitarimo pagrindu Kijevas pripažįsta tik konflikto užšaldymą prie dabartinės fronto linijos.

Anksčiau Ukraina jau patyrė smūgių savo naftos perdirbimo įmonėms; Europos diplomato vertinimu, galimybė smogti Rusijos naftos perdirbimo įmonėms daro spaudimą Rusijos ekonomikai ir stiprina V. Zelenskio derybinę poziciją – būtent todėl JAV reikalavimas nutraukti šiuos smūgius tapo vienu pagrindinių trinties taškų. Europos sostinės ir Ukraina sutiko piktu žodžiu sureaguoti į Trumpo ir Putino susitarimą dėl dyzelino, tačiau Europos vadovai pareiškė ketiną tęsti diplomatinius procesus, vadovaujamus S. Witkofo ir J. Kushnerio.