Ukrainos vyriausybė pritarė pakeitimams dėl kariuomenės atidėjimo nuo mobilizacijos

Kodėl tai svarbu

Pakeitimai keičia pusiausvyrą tarp karo ekonomikos poreikių ir personalo prieinamumo ginkluotosioms pajėgoms. Mažesnės kvotos gynybos pramonės, energetikos, šilumos tiekimo, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektoriuose galėtų atlaisvinti daugiau darbuotojų mobilizacijai, tačiau kelia riziką sutrikdyti šių sektorių veiklą – ypač artėjant žiemos šildymo sezonui. Naujasis Koordinavimo centras centralizuos sprendimus dėl kritiškai svarbių įmonių statuso, o jau suteiktų atidėjimų, viršijančių naujas ribas, likimas dar nėra aiškus.

Kas nutiko

Spalio 13 d. Ukrainos Ministrų Kabinetas pritarė rezoliucijai „Dėl tam tikrų karo prievolininkų atidėjimo organizavimo klausimų mobilizacijos ir karo metu“. Galutinis sprendimas dėl atidėjimo kvotų mažinimo kritiškai svarbioms įmonėms dar nepriimtas – pakeitimai turi būti parengti per penkias dienas. Apie tai pranešė Verkhovnos Rados narys Jaroslavas Želiazniakas (frakcija „Holos“), kuris savo Telegram kanale paskelbė ir projekto dokumentą.

Projektas numato mažinti atidėjimo kvotas: gynybos pramonės komplekso (OPIK) ir energetikos įmonėms – nuo 100 % iki 85 %; šilumos tiekimo, vandentiekio ir buitinių atliekų tvarkymo įmonėms – nuo 75 % iki 60 %; kitoms kritiškai svarbioms įmonėms kvota liktų 50 %. Anksčiau kritiškai svarbių įmonių statusą suteikdavo Krašto apsaugos ministerija ir Tarpžinybinė darbo grupė; pagal naują projektą šias funkcijas perims prie Vyriausybės kuriamas Koordinavimo centras. Centrą sudarys 17 narių, jam vadovaus Ekonomikos ir Krašto apsaugos ministerijų atstovai; taip pat dalyvaus SBU, GUR, SZR, Nacionalinės policijos, Ukrainos pensijų fondo ir Deržpratsi atstovai. Be Centro rekomendacijos įmonė negalės įgyti kritiškai svarbaus statuso ar nustatyti kvotos aukščiau 50 %. Iki spalio 20 d. visos ministerijos ir regioninės administracijos privalo peržiūrėti kriterijus ir suderinti juos su Centru.

Projektas taip pat numato, kad sprendimas dėl kvotos virš 50 % galios iki vienerių metų, o neatlikus atidėjimo per Diia programėlę per penkias darbo dienas – neteks galios. Skaičiuojant kvotą galima įtraukti ir jau atidėtus asmenis (studentus, slaugytojus, trijų vaikų tėvus). Likimas jau suteiktų atidėjimų, viršijančių naujas ribas, kol kas neapibrėžtas. Europos verslo asociacija (EBA) išreiškė susirūpinimą dėl galimo atidėjimo ribojimų sugriežtinimo ir paragino vyriausybę prieš priimant sprendimus užtikrinti atvirą dialogą su verslu bei paskelbti pasiūlymus svarstymui. Kyjivo miesto valstybinės administracijos (KMDA) pirmininko pavaduotojas Petro Pantelejevas perspėjo, kad darbuotojų trūkumas jaučiamas ir kad prieš šildymo sezoną kvotų mažinimas energetikos ir vandentiekio įmonėms yra neigiamas žingsnis.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos verslo bendruomenė, EBA ir Kyjivo KMDA atstovai vieningai ragino prieš priimant sprendimus dėl atidėjimo kvotų užtikrinti atvirą dialogą su vyriausybe ir paskelbti pasiūlymus svarstymui. EBA nurodė, kad iki rugsėjo 1 d. visas kritiškai svarbus verslas pratęsė arba iš naujo įgijo statusą pagal naujus reikalavimus, o per dvejus metus vidutinis atlyginimas tokiose įmonėse išaugo 55 %. Kyjivo valdžios atstovas pabrėžė, kad atidėjimo procentų mažinimas energetikos ir vandentiekio sektoriui prieš šildymo sezoną yra nepriimtinas. Tuo metu Krašto apsaugos ministras Jevhenijus Chmara viešai pasisakė už maksimalų gynybos pramonės darbuotojų atidėjimą.

Kontekstas

Karo metu Ukrainoje taikoma atidėjimo (rezervacijos) sistema leidžia tam tikrų kategorijų darbuotojams, įskaitant kritiškai svarbių įmonių darbuotojus, būti atidėtiems nuo mobilizacijos. Skirtingų sektorių įmonėms taikomos skirtingos kvotos – nuo 50 % iki 100 %. Iki šiol kritiškai svarbių įmonių statusą suteikdavo Krašto apsaugos ministerija ir Tarpžinybinė darbo grupė. Rugsėjo mėnesį nuo mobilizacijos Ukrainoje buvo atidėta apie 1,4 mln. žmonių; daugiausia – perdirbamojoje pramonėje.