Ukraina pateikė 2027 metų biudžeto projektą: gynybai – beveik 44 proc. BVP

Kodėl tai svarbu

2027 m. biudžetas įtvirtina karo ekonomikos logiką: gynybai ir saugumui tenka beveik 44 proc. BVP ir 66,8 proc. visų išlaidų. Išorę procentą – 52,6 mlrd dolerių – reikalinga tarptautinė pagalba, tačiau šiuo metu patvirtinta tik 20 mlrd, todėl biudžetas tampa dideliu tarptautų donorų koordinacijos, įskaitant TVF ir ES sąlygas, išbandymu. Nepaisant didesnės nominalinės gynybos išlaidų apimties, MP Železniakas atkreipė dėmesį, kad projekte nėra numatyta realaus kariuomenės atlyžinimo didinimo jau penktus metus iš eilės – politiškai jautrus atotrūkis tarp nominalaus gynybos augimo ir frontofo personalo atlyžinimo. Biudžete taip pat siūlomi mokesčių pakeitimai (PVM standžio tarifo didinimas nuo 20 iki 21 proc. ir degalų akcizo didinimas), o daugiau nei 131 mlrd grivinų pajamų priklauso nuo Rados balsavimo dėl mokesčių reformų.

Kas nutiko

Ukrainos Ministrų Kabinetas vėlų rugsėjo 15 d. vakarą patvirtino ir Verkhovnai Radai perdavė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, įregistruotą kaip įstatymo projektą Nr. 16000. Gynybai ir saugumui numatyta 4 trln 885 mlrd grivinų (apie 43,8–44 proc. BVP); tai 517,9 mlrd grivinų (11,9 proc.) daugiau nei 2026 m. plane. Iš jų 1,8 trln grivinų skiriama karių atlyžinimams (+337,5 mlrd), 2,3 trln grivinų – ginkluotei ir karinei technikai, 264,9 mlrd grivinų – gynybos rezervui (200 mlrd iš bendrojo fondo ir 64,9 mlrd iš laukiamų „iššešėlinimo“ muitų pajamų), 30 mlrd grivinų – valstybės garantijoms ginkluotei įsigyti, 499,9 mlrd grivinų – kitoms išlaidoms. Be to, 1,73 trln grivinų (35,7 proc. gynybos išlaidų) sudaro tiksliniai Europos fondai ginkluotei ir įrangai, kurie gali būti gauti natūra. 1,02 trln grivinų numatyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priežiūrai – 173,5 mlrd grivinų (20,5 proc.) daugiau nei 2026 m., tačiau, kaip pažymėjo MP Jaroslavas Železniakas, šis padidėjimas dengia tik 2026 m. karinio atlyžinimo trūkumą ir nenumato realaus atlyžinimo didinimo jau penktus metus iš eilės.

Bendrai projekte numatytos 7 trln 272 mlrd grivinų išlaidų (+13,5 proc., palyginti su 2026 m. planu) ir 5 trln 648 mlrd grivinų pajamų (+8,7 proc.). BVP dalimi tai reiškia gynybos išlaidų augimą iki maždaug 44 proc. BVP ir biudžeto deficitą iki maždaug 15 proc. BVP. Tarptautinės finansinės pagalbos poreikis 2027 m. – 52,6 mlrd JAV dolerių; iki šiol partneriai patvirtino tik 20 mlrd, taigi 32,6 mlrd dar nepadengta. Vyriausybė tikisi, kad partneriai papildomai suteiks ne mažiau kaip 1 trln grivinų vertės materialinį-techninį karinį pagalbą (raketos, ginkluotė, įranga, šaudmenys ir pan.).

Socialinės išlaidos – 540,3 mlrd grivinų (+72,6 mlrd), iš jų 292,8 mlrd grivinų – pensijų priedams, 66,4 mlrd grivinų – asmenų su negalia pagalbai ir protezavimui; 83,2 mlrd grivinų – vidaus perkeltiesiems asmenims (iš jų 39,6 mlrd – pragyvenimui, 11,5 mlrd – už sunaikintą turtą); 20,5 mlrd grivinų – veteranų politikai (12,2 mlrd – reintegracijai į civilinį gyvenimą). Švietimui numatyta 328,5 mlrd grivinų (+50,8 mlrd), sveikatos apsaugandai – 292,5 mlrd grivinų (iš jų 225 mlrd – Medicinos garantijų programai, +33,5 mlrd); planuojamas vidutinis specializuotos sveikatos priežiūros gydytojų atlyginis – ne mažiau kaip 30 000 grivinų, slaugytojų – 20 000 grivinų. Nuo 2027 m. sausio 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas didėja nuo 8 647 iki 9 546 grivinų (+10,4 proc.), o bendrasis išgyvenimo minimumas – nuo 3 209 iki 3 559 grivinų.

Projekte taip pat siūlomi mokesčių pakeitimai: standžio PVM tarifo didinimas nuo 20 iki 21 proc. ir 4 proc. punktų degalų akcizo didinimas, o 131 mlrd grivinų pajamų priklauso nuo Rados sprendimų dėl šių pakeitimų. Numatyta, kad NVB į biudžetą perves tik 48,7 mlrd grivinų – trigubai mažiau nei rekordiniai 146,1 mlrd grivinų 2026 m. Valstybės skola 2027 m. pabaigoje gali viršyti 12,3 trln grivinų. Rada svarstymą pradėjo rugsėjo 16 d.; pakeitimai gali būti teikiami iki spalio 1 d., o pirmasis balsavimas numatomas spalio pabaigoje.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Visi 24 pateikti šaltiniai yra Ukrainos (UA) ir ukrainiečių kalba, todėl formavimas yra vientisai vidaus: dėmesys sutelkiamas į Verkhovnos Rados vaidmenį priimant biudžetą, įvardijamus Ukrainos pareigūnus (premjeras Serhijus Koreckis, finansų ministras Serhijus Marčenka, gynybos ministras Jevgenijus Chmaras, parlamentaras Jaroslavas Železniakas) ir detalias eilučių paskirstymo sumas grivinomis švietimui, sveikatai, socialinei politikai, veteranams, vidaus perkeltiesiems asmenims, „Yedyni Novyny“ teletonui ir Prezidento kanceliarijai. Ukrainos žiniasklaida akcentuoja politinę įtampą tarp didesnės nominalinės gynybos išlaidų apimties ir realaus kariuomenės atlyžinimo didinimo nebuvimo – Železniako kritika (jokio realaus pertaisymo penktus metus iš eilės) ir raginimas tai laikyti pagrindiniu biudžeto proceso prioritetu kartojasi keliuose straipsniuose. Dažnai kartojamas „karą vykdančios šalies biudžeto“ naratyvas, pabrėžiantis gynybos dalį BVP, priklausomybę nuo 52,6 mlrd dolerių tarptautinės paramos ir 32,6 mlrd dolerių donorų dar nepatvirtintą trūkumą – kalba, pabrėžianti karus auką ir donorų pasitikėjimą. Šaltiniuose smulkiai aptariami siūlomi mokesčių pakeitimai ir perskirstymai (Nedarbo fondo likutis – pensijoms, konfiskuotos/ARMA lėšos ir ginkluotės eksporto leidimų mokesčiai – ginkluotei įsigyti, Kijevo 2015 m. skolos grąžinimas) – detalūs vidaus politikos sprendimai, kuriuos plačiau nušviečia tik ukrainiečių kalba. Pabrėžiamas ir parlamentinis kalendorius – pakeitimai gali būti teikiami iki spalio 1 d., pirmasis balsavimas – spalio pabaigoje, o Rada svarstymą pradėjo rugsėjo 16 d. – todėl dėmesys sutelkiamas į įstatymų leidybos procesą Kijeve.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose fiksuojami du neatitikimai. Pirma, vieno straipsnio teigimu, biudžeto projekto registracijos kortelė parlamento svetainėje atsirado rugpjūčio 15 d., tačiau įstatymo projektas Nr. 16000 nuosekliai minimas kaip rugsėjo 15 d. vakarą pateiktas – šios dvi datos tarp šaltinių prieštarauja viena kitai. Antra, gynybos išlaidų formavime naudojami skirtingi pagrindiniai skaičiai: viena vertus, 4 trln 885 mlrd grivinų visai gynybai ir saugumui (apie 44 proc. BVP), kita vertus – 1,02 trln grivinų konkrečiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priežiūrai. Pažymėtina, kad šie skaičiai faktiškai rodo skirtingas biudžeto eilutes, tačiau skirtingų leidinių formavimas dėl jų nėra nuoseklus.

Kontekstas

Pagal Biudžeto kodeksą, Vyriausybė kitų metų biudžeto projektą Parlamentui privalo pateikti iki rugsėjo 15 d. imtinai; 2027 m. projektas pateiktas vėlai rugsėjo 15 d. vakarą kaip įstatymo projektas Nr. 16000. Premjeras Serhijus Koreckis, finansų ministras Serhijus Marčenka (rugsėjo 4 d.) ir gynybos ministras Jevgenijus Chmaras (rugpjūčio 29 d.) viešai apibūdino Ukrainos fiskalinę situaciją kaip artėjančią prie kritinės, nurodydami pranešamą 27 mlrd dolerių gynybos finansavimo deficitą ir perspėdami, kad delsimas priimti susijusius įstatymų projektus galitų pažeisti 29,5 mlrd dolerių tarptautinės pagalbos gavimą. 2026 m. Vyriausybė dėl lėšų trūkumo kariniam atlyžinimui ne kartą keitė Valstybės biudžetą; parlamentaras Jaroslavas Železniakas 2026 m. karinio atlyžinimo deficitą vertino 100–190 mlrd grivinų, o birželį prie gynybos išlaidų buvo pridėta 1,56 trln grivinų (iš jų per 1,45 trln – kariniam atlyžinimui), dar 33,6 mlrd grivinų karinėms išmokoms perskirstyta rugsėjį. Biudžeto projekte gynybos paskirstymas suskirstytas taip: 1,8 trln grivinų – karių atlyžinimams, 2,3 trln grivinų – ginkluotei ir karinei technikai, 264,9 mlrd grivinų – rezervui (200 mlrd iš bendrojo fondo ir 64,9 mlrd iš laukiamų „iššešėlinimo“ muitų pajamų), 30 mlrd grivinų – valstybės garantijoms ginkluotei įsigyti ir 499,9 mlrd grivinų – kitoms išlaidoms; 1,73 trln grivinų (35,7 proc. gynybos ir saugumo išlaidų) sudaro tiksliniai Europos fondai ginkluotei ir įrangai, kurie gali būti gauti natūra. Projekte išlaikomas „National Cashback“ programos ir „Yedyni Novyny“ teletono finansavimas, o teismų sistemos atlyžinimų fondas auga 44 proc., Valstybės tyrimų biuro – 19,9 proc., prokuratūros – 12,2 proc., o bendras valstybės atlyžinimų fondas – 18,2 proc. – prieštarę, kuriuos kritikai pabrėžia lyginant su realaus kariuomenės atlyžinimo didinimo nebuvimu.