Tema: Stojimas į ES
-
ES ir Moldova pradėjo derybas dėl dviejų naujų narystės derybų klasterių
Spalio 13 d. Liuksemburge vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje ES ir Moldova pradėjo derybas dėl „Vidaus rinkos“ ir „Konkurencingumo bei įtraukaus augimo“ klasterių. Moldova, kaip ir Ukraina, dabar turi atvertus keturis iš šešių klasterių. Tą pačią dieną ES Taryba oficialiai atvėrė dar du klasterius Ukrainos stojimo derybose – tam Ukrainos parlamentas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, siekdamas panaikinti Vengrijos veto.
-
Le Pen: jei taps prezidente, smarkiai mažins ES biudžetą ir blokuotų ES paramą Ukrainai
Marine Le Pen interviu laikraščiui Financial Times pareiškė, kad jei ateis į valdžią, ketina smarkiai mažinti ES biudžetą ir Briuselio galias bei blokuoti ES finansavimą Ukrainai. Ji taip pat žadėjo nutraukti dvišalę Prancūzijos pagalbą Kyjivui, išskyrus ribotą operacinę paramą ir Ukrainos karių mokymą, priešinosi Ukrainos narystei ES ir siūlė surengti „didžiąją taikos konferenciją" karui užbaigti.
-
Ukraina atveria ES derybų klasterius, priėmusi mažumų švietimo įstatymą
Ukrainos parlamentas spalio 12 d. priėmė, o prezidentas Volodymyras Zelenskis tą pačią dieną pasirašė įstatymą dėl nacionalinių mažumų teisės į švietimą gimtąja kalba. Spalio 13 d. Liuksemburge vykusioje ketvirtojoje ES ir Ukrainos tarpvyriausybinėje konferencijoje ES oficialiai atvėrė derybų klasterius „Vidaus rinka“ (2) ir „Konkurencingumas ir įtrauki augimas“ (3). Visi 27 ES nariai pritarė šiam sprendimui, o Vengelyudios ir Rumunijos vadovybės pasveikino priimtą teisės aktą.
-
ES plėtros komisarė M. Kos: ES turi ruoštis naujų narių priėmimui
ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 13 d. prieš ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdį Liuksemburge išdėstė tris pagrindines kryptis, kuriomis ES turi ruoštis plėtrai. Ji taip pat pranešė, kad šalys kandidatės, įskaitant Ukrainą, bus įtrauktos į Europos demokratinio atsparumo centro veiklą dar prieš įstojant į ES.
-
Zelenskis: Ukraina pasirengusi susitikti su JAV derybininkais artimiausiomis dienomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi artimiausiomis dienomis susitikti su Amerikos derybininkais, ir kad šį pasiūlymą jo komanda perdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui. Abi šalys toliau bendrauja derybose dėl taikos kelių, o Ukraina palaiko JAV siūlymą dėl energetinio paliaubų susitarimo, tačiau pabrėžia, kad Rusija taip pat privalo prie jo prisijungti.
-
Martočenko įvardijo Ukrainos skubaus finansavimo krizę: neužtikrintos 29,5 mlrd. dolerių partnerių paramos
Spažintinė – Spalio 12 d. Ukrainos finansų ministras Serhijus Martočenko per vyriausybės klausimų valandą Radoje pranešė, kad šalies biudžetas per 2026-ųjų devynis mėnesius nesurinko apie 50 mlrd. grivinų planuotų pajamų, o dėl vėluojančių reformų Ukraina neužgavo 29,5 mlrd. dolerių partnerių paramos. Kapitalo išlaidos, įskaitant kelių finansavimą, užblokuotos, tačiau karių išmokos ir socialinės programos mokamos laiku.
-
Ukraina priėmė įstatymą dėl tautinių mažumų švietimo – atblokuoti du ES derybų klasteriai
Ukrainos parlamentas pirmadienį priėmė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą (projektas Nr. 16119), išplečiantį tautinių mažumų švietimo teises – sąlygą, kurią Vengrija kėlė blokuodama derybas. ES ambasadorių komitetas (Coreper) buvo pasiruošęs patvirtinti derybines pozicijas dėl 2 ir 3 klasterių atidarymo; tarpvyriausybinė konferencija Ukraina–ES numatyta spalio 13 d. Liuksemburge.
-
Zelenskis: Ukraina pasirengusi stabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetiką
Spalio 11 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos objektus, jei Rusija mainais liausis pulti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie „energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Zelenskis teigė, jog apie šį pranešimą sužinojo tik iš žiniasklaidos, o Ukraina tą pačią dieną fiksavo naujus Rusijos smūgius, įskaitant smūgį į TEC-5 Charkive.
-
ES skirs Ukrainai dar 3 mlrd. eurų karinės paramos, pranešė Zelenskis
Po telefoninės pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Europos Sąjunga ateinančią savaitę (spalio 12–18 d.) skirs Ukrainai maždaug 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos. Fond der Leyen patvirtino, kad šią savaitę ES taip pat teiks papildomą finansavimą dronams ir raketoms. Zelenskis taip pat informavo apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai Kijeve ir Charkivo srityje.
-
Vengrija atblokavo Ukrainos ES derybų 2 ir 3 klasterius
2026 m. spalio 7 d. Vengrija atsisakė veto ir ES Tarybos darbo grupė COELA patvirtino 2 („Vidinė rinka") ir 3 („Konkurencingumas ir įtraukus augimas") klasterių atrankos rezultatus Ukrainai. Tą pačią dieną ambasadoriai COREPER patvirtino laiškų Ukrainai ir Moldovai dėl derybinių pozicijų siuntimą. Spalio 13 d. gali įvykti Tarpvyriausybinė konferencija, kurioje klasteriai būtų oficialiai atidaryti.
-
ES priėmė priešpriedo reformų paketą: kvalifikuota balsų dauguma, „laipsniškoji integracija“ ir atskiros sąlygos Ukrainos žemės ūkiui
2026 m. spalio 6 d. Europos Komisijos kolegija Strasbūre patvirtino priešpriedo politikos peržiūros pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama parengti ES naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimui. Pasiūlymai numato platesnį kvalifikuotos balsų daugumos taikymą, sustiprintas apsaugos priemones nuo teisinės valstybės standartų regreso, „laipsniškosios integracijos“ koncepciją keturioms labiausiai pažengusioms šalims kandidatėms bei tikslines mechanizmus jautriems Ukrainos žemės ūkio produktams. Dėl pasiūlymų pirmiausia diskutuos Europos Vadovų Taryba spalio 15–16 d., o narystės kelio žemėlapiai keturioms šalims kandidatėms bus pristatyti spalio 28 d.
-
Ukraina ir Vengrija sutarė spalio 13 d. atidaryti antrąjį ir trečiąjį ES derybų klasterius
Ukrainos vicepremjeras Europos ir Euroatlantines integracijos klausimais Vsevolodas Čencovas pranešė, kad su Vengrija pasiektas susitarimas spalio 13 d. atidaryti antrąjį ir trečiąjį Ukrainos ES stojimo derybų klasterius. Tam būtina, kad Verkhovna Rada priimtų įstatymo projektą Nr. 16119 dėl čiabuvių tautų ir tautinių mažumų švietimo teisių. Tą pačią dieną numatyta Ukrainos ir Vengrijos tarpvyriausybinė konferencija.
-
ES kitą savaitę gali atidaryti dar du derybų klasterius Ukrainai ir Moldovai
Europos plėtros komisarė Marta Kos spalio 5 d. pranešė, kad ES jau kitą savaitę Liuksemburge vykstančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje galėtų atidaryti du naujus narystės derybų klasterius – „Vidaus rinka“ ir „Konkurencingumas bei integracinė ekonominė plėtra“ – Ukrainai ir Moldovai. Žingsnis priklauso nuo to, ar Ukrainos Verkhovna Rada iki spalio 12 d. priims įstatymą dėl nacionalinių mažumų teisių švietime, kurio reikalauja Vengrija.
-
ES siūlo smarkiai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir subsidijų net po narystės
Europos Komisija priėmė dokumentų paketą, kuriuo siūloma reikšmingai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir BŽŪP subsidijų net ir tapus ES nare. Apribojimai skirti nuraminti Lenkiją, Prancūziją ir Italiją, kurios baiminasi konkurencijos iš ukrainietiškų grūdų ir aliejinių kultūrų. Ukraina su tuo kategoriškai nesutinka.
-
Kravčenka ir Reiche Kijeve aptarė karo rizikos draudimą ir „Pramonės Ramsteiną“
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka sekmadienį Kijeve susitiko su Vokietijos ekonomikos ministre Katherina Reiche. Derybose daugiausia dėmesio skirta atnaujintam karo rizikos draudimo modeliui, kuriame išmokos nukentėjusioms įmonėms galėtų siekti iki 10 mln. JAV dolerių, ir bendros „Pramonės Ramsteino“ iniciatyvos plėtrai. Reiche taip pat spaudė prezidentą Zelenskį dėl kovos su korupcija reformų.
-
Vokietijos kancleris Merzas vizito Kyjive pažadėjo 1,3 mlrd. eurų pagalbos paketą ir pasirašė 15 susitarimų už 8,5 mlrd. eurų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4 d., sekmadienį, neplanuotai atvyko traukiniu į Kyjivą kartu su ekonomikos ministre Katherina Reiche ir maždaug dešimties Vokietijos gynybos bei energetikos sektoriaus verslo lyderių delegacija. Vizito metu jis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Maidan Nezalezhnosti memoriale, apsilankė rugsėjo 28 d. Rusijos drono smūgio vietoje prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato ir paskelbė naują Vokietijos paramos paketą Ukrainai, kurio vertė viršija 1,3 mlrd. eurų. Pasirašyta 15 dvišalių susitarimų ir dokumentų, kurių bendra vertė didesnė nei 8,5 mlrd. eurų. Merzas taip pat paskelbė, kad Berlyne žiemą vyks „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimas kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
-
ES atmetė Ukrainos prašymą ankstinti 90 mlrd. eurų paskolos dalį 2027 metams
Europos Sąjunga atmetė Ukrainos prašymą iš anksto skirti dalį 2027 metams suplanuotos finansinės paramos ir paragino Kijevą užbaigti žadėtas reformas, kurios leistų atblokuoti maždaug 34 mlrd. eurų, dar prieinamų 2026 metais. Ukraina vertina papildomus gynybos poreikius 27 mlrd. dolerių ir derasi su TVF dėl tolesnių išmokų pagal 8 mlrd. dolerių susitarimą.
-
Europos Komisija siūlo „laipsnišką integraciją“ ES rinkoje – prioritetiniai kelių žemėlapių dokumentai skirti Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai
Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl „laipsniškos integracijos“ (gradual integration) modelio, pagal kurį ES kandidatėms būtų atvertas bendroji rinka – prekyba be kliūčių ir prieiga prie mokslo programų – dar nebaigus narystės procedūrų. Prioritetiniai kelių žemėlapiai paspartintai konvergencijai siūlomi Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai; kitų kandidatei (Šiaurės Makedonijai, Kosovo, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai, Turkijai) procesas lėtėja. Pagrindinė sąlyga – parama ES užsienio politikos tikslams, priešprieša priešiškoms valstybėms (minimos Rusija ir Kinija) bei apsauga nuo technologijų nutekėjimo.
-
ES rengia narystės „kelio žemėlapius“ keturioms šalims, tarp jų – Ukrainai
Europos Sąjunga rengia individualius narystės „kelio žemėlapius“ Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai – su orientaciniais terminais ir numatomomis derybinių klasterių užbaigimo datomis. Tai pirmas kartas, kai keturios pažangiausios šalys kandidatės gaus aiškias narystės garantijas. Tuo pačiu spalio 6 d. ES pareigūnams bus pristatyta atskira „pasirengimo plėtrai“ apžvalga.
-
Norvegija skirs 1 mlrd. Norvegijos kronų per ES Ukrainos instrumentą – pirmoji ne ES šalis prisideda prie šio mechanizmo
Norvegija paskelbs skirsianti 1 mlrd. Norvegijos kronų (maždaug 90–92 mln. eurų) per ES Ukrainos instrumentą (Ukraine Facility) Ukrainos valstybės biudžetui ir reformoms antikorupcijos bei energetikos srityse palaikyti. Norvegija taps pirmąja ne ES šalimi, prisidedančia prie šio mechanizmo. Sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos plėtros komisarės Martos Kos vizito Norvegijoje metu.