Tema: Prezidentas
-
SpaceX apribojo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainai: kilo ginčas dėl Vašingtono ir Musko vaidmens
Naktį iš spalio 13 į 14 „SpaceX“ vienašališkai apribojo karinių „Starshield“ palydovinių terminalų, naudojamų Ukrainos gynybos pajėgų, greitį – ryšys nutrūkdavo viršijus maždaug 160 km/val. Apribojimas sutapo su dideliu Rusijos antskrydžiu prieš Ukrainą. „Reuters“, remdamasi dviem JAV ir vienu Vakarų šalies pareigūnu, pranešė, kad nurodymas atėjo iš Baltųjų rūmų; „The Telegraph“ šaltiniai tvirtina, kad idėją siūlė Ilonas Maksas ir su ja sutiko Donaldas Trumpas. Trumpas viešai neigė tiek savo, tiek Makso dalyvavimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apribojimą pavadino „politine valia“, o ne technine problema, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadephulis pareikalavo apribojimo atšaukti, o dešimt JAV senatorų inicijavo tyrimą.
-
Rusija pradėjo masinių smūgių prieš Ukrainos energetiką kampaniją, pranešė Gerasimovas
Spalio 16 d. Rusijos Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė Vladimirui Putinui apie pradėtą masinių smūgių prieš Ukrainos energetikos objektus kampaniją. Nuo spalio 16 d. ryto rusų pajėgos bangomis atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą dronais, o spalio 17-osios naktį ir rytą smogta dešimties sričių energetikos objektams. Prezidentas Zelenskis pranešė, kad per parą nuo spalio 16 d. 19:00 iki spalio 17 d. 7:00 rusai panaudojo daugiau kaip 320 įvairių smūgių dronų „Shaheed“, šaudančiųjų minų, sparnuotųjų ir balistinių raketų, o atakuota daugiau kaip 15 svarbių elektros gamybos ir perdavimo objektų. Dėl smūgių dalyje sričių įvesti valandiniai elektros atjungimai ir galios ribojimai pramonei.
-
Ukrainos diplomatai praneša apie naujas paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad Ukraina gavo naujus paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių – energetikos, humanitarinės ir gynybos srityse. Tuo pačiu metu premjeras Serhijus Koreckis susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, o Jungtinė Karalystė skyrė 17 mln. svarų Černobylio atominės elektrinės apsauginiam gaubtui remontuoti.
-
Zelenskis pakviestas į Budapeštą dėl Vengrijos revoliucijos 70-mečio – Ukraina ir Vengrija rengia pirmąjį dvišalį vadovų susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą kitą savaitę apsilankyti Budapešte ir dalyvauti 1956-ųjų Vengrijos revoliucijos 70-mečio renginiuose, kurie vyks spalio 23 dieną. Tai pranešė Ukrainos prezidentūros vadovo pavaduotojas Ihoras Zhovkva interviu „Euronews“. Tuo pat metu Zelenskis ir Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaris Briuselyje, ES viršūnių susitikimo paraštėse, rengiasi pirmajam oficialiam dvišaliam vadovų susitikimui.
-
Ukrainos antikorupcijos institucijos baigė ikiteisminį tyrimą buvusios vicepremjerės Stefanіšynos byloje
Ukrainos specializuotos antikorupcijos institucijos NABU ir SAP baigė ikiteisminį tyrimą buvusios vicepremjerės ir teisingumo ministrės Olhos Stefanіšynos byloje, kurioje jai pateikti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo daugiau nei 13,9 mln grivinų sumai ir melagingo turto deklaravimo. Bylos medžiaga atverta gynybai susipažinti, po to bus pradėti teismo posėdžiai. Stefanіšyna kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neteisėto praturtėjimo ir melagingo deklaravimo.
-
Rusija smogė Ukrainai 2 raketomis Ch-59 ir 580 dronų; PPO neutralizavo 536
Spalio 15-osios naktį (nuo 18 val. spalio 14 d.) Rusija atakavo Ukrainą dviem iš Juodosios jūros paleistomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 ir 580 smūginių dronų (Shahed, Gerbera, imitatoriai). Iki 8 val. ryto Ukrainos oro gynyba neutralizavo 536 dronus. Smūgių ar kritimo nuolaužų užfiksuota 31-oje vietoje, o nuolaužų – 11-oje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad nuo praėjusios paros pradžios iki 9 val. ryto paleista daugiau nei 850 „Shahed“ dronų, ir vertino išpuolį kaip sąmoningą eskalaciją, pasinaudojant susilpnintomis sankcijomis ir spaudimu Kijevui.
-
Zelenskis ir Magyaras surengė pirmąjį dvišalį susitikimą Briuselyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyaras spalio 16 d. Briuselyje, ES viršūnių susitikimo paraštėse, surengė pirmąjį oficialų dvišalį susitikimą nuo tada, kai Magyaras pradėjo eiti pareigas. Susitikimas vyko už uždarų durų, be delegacijų. Vadovai aptarė dvišalį darbotvarkę, Ukrainos judėjimą ES narystės link, prekybos ir žemės ūkio klausimus, taip pat sutartinai įvertino pastarųjų savaičių diplomatinius žingsnius, įskaitant Rados priimtą tautinių mažumų švietimo įstatymą, kuris leido Vengrijai atblokuoti dvi ES derybų klasterius.
-
Zelenskis Morgano interviu teigia neketinantis atsistatydinti
Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskis interviu žurnalistui Piersui Morganui pareiškė neketinantis atsistatydinti. Anot jo, sprendimą dėl jo pakeitimo priima Ukrainos žmonės, o ne Donaldas Trumpas, Elonas Muskas ar kas nors kitas. Prezidentas taip pat teigė, kad rinkimų rengimas karo ir nuolatinių Rusijos atakų sąlygomis yra neįmanomas.
-
Kličko parlamente atmetė kaltinimus dėl Kijevo pasirengimo žiemai ir apkaltino centrinę valdžią
Spalio 14 d. Kijevo meras Vitalijus Kličko, pakviestas deputatų, kalbėjo Verchovnoje Radoje apie sostinės pasirengimą žiemos sezonui. Jis atmetė kaltinimus dėl prasto pasirengimo, pateikė duomenis apie smūgius energetikos infrastruktūrai ir žiemai sukauptas priemones, o vietoj to kritikavo centrinę valdžią dėl „nuolatinių antausių" Kijevui ir lėšų blokavimo.
-
Zelenskis patvirtino JAV grasinimus sustabdyti žvalgybos mainus su Ukraina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu NPR patvirtino, kad Donaldo Trumpo administracija įspėjo Kyjivą apie galimą žvalgybos mainų ir ginklų tiekimo nutraukimą, jei Ukrainos pajėgos nesiliaus atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Zelenskis teigė pats įspėjimo negavęs – jis buvo perduotas jo generolams. Tuo pačiu metu spalio 12 ir 13 vakarais Kijevas buvo smūgiuotas balistinėmis raketomis be išankstinio JAV partnerių perspėjimo, o naktį iš 13 į 14 spalio „SpaceX“ apribojo „Starlink“ ir „Starshield" terminalų greitį Ukrainos kariuomenei.
-
Bulgarijos prezidento rinkimai: pirmajame ture pirmauja Radevo sąjungininkė Jiotova
Spalio 25 dieną Bulgarijoje vyks prezidento rinkimų pirmasis turas. Laikinai prezidento pareigas einanti Iliana Jiotova, buvusi ministro pirmininko Rumeno Radevo pavaduotoja, varžosi su buvusiu pro-Vakarų premjeru Andrejumi Gjurovu. Sociologinės apklausos rodo Jiotovą pirmaujant 44–47 proc. prieš 24–26 proc.
-
Rusija smogė Kijevui ir Ukrainos energetikai 39 balistinėmis raketomis ir 128 dronais; be elektros liko 600 tūkst. žmonių
Naktį iš spalio 13 į 14 dieną Rusija surengė masinį kombinuotą smūgį Ukrainai, paleidusi 39 balistines raketas ir 128 smūgius dronus prieš energetikos ir kritinės infrastruktūros objektus Kijeve, Kijevo ir Charkivo srityse. Smūgiai, vykę bangomis nuo 23 val. vakaro, paveikė visas tris miesto TEC, o prezidentas Zelenskis patvirtino tiesioginį smūgį TEC-4. Kijeve žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų dvi nakties metu ir viena – ryte Holosiivskio rajone, o daugiau nei 20 buvo sužeista. Be elektros liko mažiausiai 600 tūkst. žmonių, buvo apgadinta 26 elektros energetikos komplekso elementai ir 4 naftos dujų objektai.
-
Lenkijos prezidento aplinka derasi dėl antisemitininko ir antiukrainietiško politiko Grzegorzo Brauno įtraukimo į dešiniųjų senatorių sąrašą
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio atstovai pradėjo derybas su europarlamentaro Grzegorzo Brauno aplinka dėl jo partijos „Konfederacja Korony Polskiej“ įtraukimo į bendrą dešiniųjų rinkimų sąrašą Senato rinkimuose. Tai reikštų politinio Brauno izoliavimo pabaigą – politikas žinomas dėl antisemitinių, prorusiškų ir antiukrainietiškų veiksmų, įskaitant UPA paminklo sunaikinimą.
-
Beržemo vizito Londone metu Britanija paskelbs apie spartesnį LMM raketų tiekimą Ukrainai
Spaudžiant Rytų Europos saugumo aplinkybėms ir prieš žiemą, spalio 14 d., per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Londone, Jungtinė Karalystė paskelbs paspartinsianti lengvųjų daugiafunkcių raketų (LMM) tiekimą Ukrainai, skirtą reaktyviniams dronams naikinti. Anonduota ir nauja 45 mln svarų vertės zenitinių raketų siunta, o 10 mln svarų iš jos bus perduoti dar iki žiemos. Taip pat Londone patvirtinta, kad visiškai įgyvendinamas draudimas teikti jūrų paslaugas Rusijos SGD eksportui.
-
Buvęs Ukrainos vyriausiasis vadas Syrskis davė pirmąjį didelį interviu po atleidimo
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis davė pirmąjį didelį interviu BBC po to, kai liepą prezidentas Volodymyras Zelenskis jį atleido nesutarimų su buvusiu gynybos ministru Mykhailu Fedorovu fone. Interviu jis gynė 2024 m. Kursko operaciją, vertino karo eigą ir teigė, kad kasdieniai Rusijos nuostoliai siekia apie 1 500 karių, o Rusijos bendrieji nuostoliai yra 6–11 kartų didesni nei Ukrainos.
-
Buvęs JAV pasiuntinys Kelloggas: Ukraina turi turėti teisę smogti Rusijos taikiniams
Buvęs specialusis JAV prezidento pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas Varšuvos saugumo forume pareiškė, kad Ukraina turi turėti laisvę smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Ši pozicija prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trampo savaitgalio raginimams Kijevui nutraukti antskrydžius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones.
-
Ukraina atveria ES derybų klasterius, priėmusi mažumų švietimo įstatymą
Ukrainos parlamentas spalio 12 d. priėmė, o prezidentas Volodymyras Zelenskis tą pačią dieną pasirašė įstatymą dėl nacionalinių mažumų teisės į švietimą gimtąja kalba. Spalio 13 d. Liuksemburge vykusioje ketvirtojoje ES ir Ukrainos tarpvyriausybinėje konferencijoje ES oficialiai atvėrė derybų klasterius „Vidaus rinka“ (2) ir „Konkurencingumas ir įtrauki augimas“ (3). Visi 27 ES nariai pritarė šiam sprendimui, o Vengelyudios ir Rumunijos vadovybės pasveikino priimtą teisės aktą.
-
Per Floridos derybas JAV ir Europa ruošia keturių dalių Ukrainos taikos planą; sutartis dėl rusiško dyzelino sukėlė pasipiktinimą
Spalio 9 d. Floridoje šešių valandų susitikime JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Ukrainos delegacija ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, ES ir NATO atstovais aptarė taikos planą ir atskirą D. Trumpo susitarimą su V. Putinu dėl rusiško dyzelino eksporto. Be kita ko, amerikiečiai paragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, o V. Zelenskis šį raginimą atmetė ir Trumpo sprendimą pavadino „nesąžiningu“. Tuo metu JAV ir Europos šalys pamažu derina bendrą planą, apimantį Ukrainos atstatymo finansavimą, saugumo garantijas, ekonominį ir energetinį integravimą bei ugnies nutraukimą palei dabartinę fronto liniją. Bendras derybų formatas lieka neaiškus – Kijevo komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas „The Washington Post“ publikaciją pavadino tik „neblogu amerikiečių PR“.
-
Lenkijos prezidentas Navrockis apkaltino premjerą Tuską perdedant Rusijos grėsmę dėl politinių interesų
Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis interviu laikraščiui Rzeczpospolita apkaltino premjerą Donaldą Tuską nuolat naudojant Rusijos grėsmę savo politinei naudai, pažeidžiant sąjungininkų pasitikėjimą. Tuskas atsakė socialiniame tinkle X, o abi pusės toliau keitėsi replikomis dėl to, ar Rusijos grėsmės lygis pastaraisiais mėnesiais reikšmingai išaugo.
-
ES sumokėjo Rusijai apie 209 mlrd. dolerių už iškastinį kurą – tai prieštarauja Trumpo teiginiui apie 250 mlrd.
ES šaltinis Europos tiesai pranešė, kad nuo 2022 m. kovo iki 2026 m. liepos ES šalys sumokėjo Rusijai maždaug 197 mlrd. eurų (apie 209 mlrd. JAV dolerių) už iškastinį kurą. Šis skaičius prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo socialiniuose tinkluose paskelbtam teiginiui, kad ES Rusijai sumokėjo 250 mlrd. dolerių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskys atskūtono kritikavo atskirą Trumpo susitarimą su Vladimiru Putinu dėl Rusijos dyzelino eksporto, pavadinęs jį „nesąžiningu ir nesąžiningu".