Ukraina priėmė mažumų teisių įstatymą; ES tikisi atidaryti du naujus derybų skyrius
Ukrainos parlamentas pirmadienį patvirtino nacionalinių mažumų teisių stiprinimo įstatymą, kurį tą pačią dieną pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Antradienį ES numato atidaryti dvi naujas derybų skyrius su Ukraina, o diplomatai tikisi, kad Vengrija sutiks atblokuoti dar dvi derybų klasterius.
Pagrindiniai faktai
- ES antradienį planuoja atidaryti dvi naujas derybų klasterius
- Ukrainos parlamentas pirmadienį priėmė nacionalinių mažumų teisių įstatymą — už balsavo 266 iš 450 parlamentarų
- Įstatymą tą pačią dieną pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis
- Įstatymas skirtas stiprinti mažumų kalbų vartojimą mokyklose ir kultūriniuose renginiuose
- Diplomatai tikisi, kad Vengrija sutiks atidaryti dar dvi derybų klasterius — dėl vidaus rinkos ir konkurencingumo
- Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa palankiai įvertino sprendimą atidaryti papildomus klasterius Ukrainai ir Moldovai
Kodėl tai svarbu
Naujai priimtas mažumų teisių įstatymas pašalina ilgalaikę kliūtį Ukrainos ES stojimo derybose, ypač su Vengrija. Dviejų papildomų derybų klasterių atidarymas yra apčiuopiamas žingsnis Ukrainos kelyje į ES narystę. Diplomatų vertinimu, Vengrija ketina atblokuoti dar du klasterius, o tai reikštų tolesnį Budapešto ir Kijevo santykių atšilimą. Europos Vadovų Tarybos vadovybė signalizavo ketinimą spartinti likusių klasterių atidarymą.
Kas nutiko
Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį, spalio 12 d., priėmynusi nacionalinių mažumų teisių stiprinimo įstatymą — už balsavo 266 iš 450. Tą pačią dieną įstatymą pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Įstatymas garantuoja vaikams iš nacionalinių mažumų ir Ukrainos čiabuvių tautijų, kurių kalbos yra oficialios ES kalbos, teisę mokytis gimtąja kalba kartu su valstybine, ir numato galimybę mokykloms suteikti nacionalinės mažumos įstaigos statusą, jei daugiau nei pusė vaikų mokosi atitinka kalba. Antradienį ES planuoja atidaryti dvi naujas derybų klasterius su Ukraina, o diplomatai tikisi, kad Vengrija tarpvyriausybinėje konferencijoje Liuksemburge sutiks atidaryti dar dvi klasterius — dėl vidaus rinkos ir konkurencingumo.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniu mastu šis žingsnis vertinamas kaip reikšmingas proveržis Ukrainos ES stojimo procese, kuris nuo 2023 m. buvo blokuotas ankstesnės Vengrijos vyriausybės vadove. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pasveikino sprendimą atidaryti papildomus klasterius Ukrainai ir Moldovai ir išreiškė ketinimą kuo greičiau atidaryti likusius klasterius. Ukrainos ES narystė taip pat traktuojama kaip saugumo garantija šaliai, siekiančiai ir NATO narystės.
Kontekstas
Ukrainos stojimas į ES reikalauja įvykdyti 35 derybų skyrius ir vienbalsio visų 27 valstybių narių pritarimo, o ratifikavimas vykdomas parlamente arba referendume. Ankstesnė Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbano, nuo 2023 m. blokavo Ukrainos stojimo pažangą dėl maždaug 100 tūkst. Transkarpijos regione svarsta. Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Pėteris Magyras birželį su Ukraina susitarė dėl 11 punktų veiksmų plano ir atblokavo pirmiau dviems derybų klasteriams. Budapeštas tolesnio priežangą susiejo su Kijevo formaliai priimtu mažumų teisių įstatymu. Orbano rinkimų kampanija pastaruoju metu pasižymėjo ryškia anti-Ukrainos retorika, vaizduojant Kijevą kaip grėsmę Europos saugumui.