Vokietijos URM vadovas: Ukraina turėtų pirkti daugiau ginklų iš Vokietijos, o šauktinio amžiaus vyrai – grįžti
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas interviu „Bild" pareiškė, kad Ukraina turėtų aktyviau pirkti ginkluotę iš Vokietijos gamintojų ir kad Vokietija nėra visiškai patenkinta dabartine užsakymų apimtimi. Ministras taip pat paragino Vokietijoje esančius šauktinio amžiaus ukrainiečius grįžti į Ukrainą; Berlynas esą pasiruošęs padėti identifikuoti tokius asmenis, dalydamasis duomenimis apie socialines išmokas, registraciją ir leidimus gyventi. Pasak ministro, šis procesas turėtų vykti „be prievartos". Pareiškimai paskelbti Vokietijai apkaltinus Rusiją dėl rugpjūtį įvykdytos dronų atakos prie Leipcigo/Halės oro uosto.
Pagrindiniai faktai
- Vokietijos URM vadovas Johannas Wadephulas pareiškė, kad Ukraina turėtų pirkti daugiau ginklų iš Vokietijos gamintojų, ir pripažino, kad Berlynas nėra patenkintas dabartine užsakymų apimtimi.
- Wadephulas paragino Vokietijoje esančius šauktinio amžiaus ukrainiečių vyrus grįžti į Ukrainą, pabrėždamas, kad tai turi vykti „be prievartos".
- Berlynas esą pasiruošęs padėti Ukrainai identifikuoti tokius asmenis, dalydamasis duomenimis apie socialinių išmokų gavėjus, registraciją ir leidimus gyventi; ukrainiečių vyriausybė galėtų siųsti jiems pranešimus apie šaukimą ar raginimus grįžti.
- Wadephulas pritarė Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio Markuso Söderio reikalavimui, kad ukrainiečių karo amžiaus vyrai grįžtų į Ukrainą.
- Liepaketoms ES Taryba pratęsė laikinąją apsaugą ukrainiečiams iki 2028 m. kovo 4 d., o nuo rugpjūčio 5 d. sugriežtino jos sąlygas 23–60 metų vyrams, negalintiems patvirtinti, kad įvykdė karo prievolę.
- Vokietija apkaltino Rusiją dėl rugpjūtį mėgintos dronų atakos prie Leipcigo/Halės oro uosto; Rusija kaltinimus paneigė, o Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas juos pavadino „iš esmės tikro karo pradžia". Atsakydama Vokietija uždarė Rusijos konsulatą Bonne ir kultūros centrą Berlyne.
Kodėl tai svarbu
Wadephulo pareiškimai rodo, kad Vokietija vis labiau sieja karinę paramą Ukrainai su konkrečiais savo gynybos pramonės interesais – Berlynas tikisi didesnių užsakymų mainais už nuolatinę pagalbą. Duomenų apie šauktinio amžiaus ukrainiečius dalijimosi pasiūlymas kelia klausimų dėl duomenų apsaugos, diplomatinio koordinavimo ir spaudimo užsienyje esantiems ukrainiečių pabėgėliams. Šis žingsnis sutampa su platesne europine kryptimi – ES Tarybos liepos sprendimu pratęsti laikinąją apsaugą iki 2028 m. kovo 4 d., bet sugriežtinti jos sąlygas vyrams, neįvykdžiusiems karo prievolės. Be to, pareiškimai paskelbti Vokietijai apkaltinus Rusiją dėl dronų atakos prie Leipcigo/Halės oro uosto, dar labiau įtempia Berlyno ir Maskvos santykius.
Kas nutiko
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas rugsėjo 8 d. interviu „Bild" pareiškė, kad Ukraina turėtų pirkti daugiau ginkluotės iš Vokietijos gamintojų, ir pabrėžė, kad Vokietija nėra visiškai patenkinta dabartine užsakymų apimtimi. Jis pridūrė, kad Berlynas yra vienas didžiausių Ukrainos donorų ir todėl tikisi naudos savo gynybos pramonei. Ministras taip pat paragino Vokietijoje esančius šauktinio amžiaus ukrainiečių vyrus grįžti į Ukrainą, pažymėdamas, kad tai turi vykti „be prievartos". Pasak jo, Berlynas gali padėti Ukrainos vyriausybei identifikuoti tokius asmenis – Vokietija turi duomenų apie socialinių išmokų gavėjus, registraciją ir leidimus gyventi; ukrainiečių valdžia galėtų jiems siųsti pranešimus apie šaukimą ar raginimus grįžti. Wadephulas pritarė Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio Markuso Söderio raginimui grąžinti ukrainiečių karo amžiaus vyrus. Pareiškimai paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Vokietija apkaltino Rusiją dėl rugpjūtį mėgintos dronų atakos prie Leipcigo/Halės oro uosto, kuri, anot Vokietijos institucijų, tik per plauką baigėsi didele katastrofa. Rusija kaltinimus paneigė, o Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas juos pavadino „iš esmės tikro karo pradžia". Atsakydama Vokietija uždarė Rusijos konsulatą Bonne ir kultūros centrą Berlyne.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skirtingai nurodoma ES laikinosios apsaugos sprendimo data: vieni teigia, kad ES valstybės narės dėl pratęsimo iki 2028 m. kovo 4 d. susitarė liepos 15 d., o ES Taryba rašytine procedūra jį patvirtino liepos 30 d.; kitas šaltinis nurodo 2026 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą pratęsti apsaugą dar vieneriems metams iki 2028 m. kovo 4 d. Taip pat nesutariama, ar apsaugos apribojimas dėl neįvykdytos karo prievolės taikomas tik naujiems pareiškėjams, ar ir tiems, kurie jau turi šį statusą ES.
Kontekstas
Liepaketoms ES Taryba pratęsė laikinąją apsaugą ukrainiečiams iki 2028 m. kovo 4 d., kartu sugriežtindama jos sąlygas šauktinio amžiaus piliečiams, neįvykdantiems karo prievolės Ukrainoje; nuo rugpjūčio 5 d. ES pakeitė įvažiavimo taisykles 23–60 metų ukrainiečių vyrams, siekiantiems laikinosios apsaugos. Vengrija balsavo prieš ES sprendimą dėl apsaugos ribojimo; Vengrijos premjeras Péteris Magyaras pareiškė, kad Budapeštas pasilieka teisę suteikti apsaugos statusą vyrams, paliekantiems Ukrainą dėl karo. ES vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris sakė, kad prašymas išbraukti ukrainiečių šauktinio amžiaus vyrus iš laikinosios apsaugos programos atėjo būtent iš Ukrainos. Vokietija apkaltino Rusiją dėl rugpjūtį mėgintos dronų atakos prie Leipcigo/Halės oro uosto, kuri, anot Vokietijos institucijų, tik per plauką baigėsi didele katastrofa; Rusija kaltinimus paneigė. Atsakydama Vokietija uždarė Rusijos konsulatą Bonne ir kultūros centrą Berlyne. Ukraina rengia naują plataus masto susitarimą su Vokietija gynybos pramonės srityje, įskaitant bendrą dronų, raketų ir susijusios programinės įrangos kūrimą bei gamybą.