Paskelbta · Atnaujinta

Ukrainos vyriausybė suskirstė išlaidų prioritetus – stabdo neprioritetinę statybą ir gerbūvio darbus

Ukrainos Ministrų Kabinetas rugsėjo 28 d., pirmadienį, patvirtino sprendimą dėl valstybės išlaidų prioritetų: pirmiausia bus finansuojama gynyba, pensijos, socialinės išmokos bei biudžetinių sektorių darbuotojų atlyginimai. Premjeras Serhijus Koreckis pranešė, kad dalis suplanuotos tarptautinės pagalbos dar negauta, iš dalies dėl to, kad Ukraina neįvykdė dalies įsipareigojimų tarptautiniams partneriams. Nebūtinos statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir gerbūvio projektai atidedami iki karo pabaigos.

Pagrindiniai faktai

  • Ministrai rugsėjo 28 d. nutarė prioritetinėmis laikyti gynybą, pensijas, socialines išmokas ir biudžetininkų atlyginimus.
  • Atidedamas neprioritetinis finansavimas: nauja statyba, rekonstrukcijos, kapitalinis remontas bei gerbūvio projektai (parkai, aikštės, fontanai, trinkelių klojimas)
  • Premjeras S. Koreckis pareiškė, kad dalis tarptautinio finansavimo dar neatėjo – iš dalies todėl, kad Ukraina neįvykdė dalies įsipareigojimų partneriams.
  • Vyriausybė, pasitelkusi griežtos ekonomikos režimą ir vidaus optimizavimą, rado maždaug 7 mlrd. USD iš reikiamų 27 mlrd. USD gynybos deficitui padengti.
  • Prezidentas V. Zelenskis nustatė vyriausybei terminą – iki spalio 15 d. įvykdyti savo įsipareigojimų dalį, o iki metų pabaigos – visiškai užtikrinti gynybos finansavimą.
  • Šeštasis karinis biudžetas numato daugiau nei 8 trln. grn išlaidų, kai šalies vidiniai ištekliai siekia apie 3,7 trln. grn; iš prašomų 52,6 mlrd. USD partneriai kol kas patvirtino tik 20 mlrd. USD.

Kodėl tai svarbu

Sprendimas faktiškai perstumdo Ukrainos karinio biudžeto struktūrą: gynyba ir saugomos socialinės išmokos tampa prioritetu, o infrastruktūros, statybos ir gerbūvio projektai – atidedami iki karo pabaigos. Tai daroma Gynybos ministerijai susiduriant su maždaug 27 mlrd. USD deficitui, kurį vyriausybė kol kas padengė tik iš dalies – apie 7 mlrd. USD rasta vidinės optimizacijos būdu. Viešas premjero pripažinimas, kad dalis tarptautinės paramos stringa dėl neįvykdytų Ukrainos įsipareigojimų partneriams, yra neįprastas ir gali paveikti santykius su donorais. Prezidento V. Zelenskio nustatytas spalio 15 d. terminas vyriausybei bei pavedimas diplomatams ir kariuomenei iki metų pabaigos užtikrinti visą gynybos finansavimą rodo aukščiausio lygio politinį spaudimą.

Kas nutiko

Rugsėjo 28 d. Ukrainos Ministrų Kabinetas patvirtino sprendimą dėl valstybės išlaidų prioritetų sudėtingos finansinės padėties sąlygomis. Premjeras Serhijus Koreckis pranešė, kad dalis suplanuotos tarptautinės pagalbos dar negauta, iš dalies todėl, kad Ukraina neįvykdė dalies įsipareigojimų tarptautiniams partneriams. Vyriausybė nutarė pirmiausia finansuoti gynybą, pensijas, socialines išmokas ir atlyginimus mokytojams, medikams bei kitiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Atidedamos neprioritetinės išlaidos – nauja statyba, rekonstrukcijos, kapitalinis remontas, taip pat gerbūvio projektai (parkai, aikštės, fontanai, trinkelių klojimas). Premjeras pabrėžė, kad šie projektai neatšaukiami – tik atidedami iki karo pabaigos – ir paragino savivaldybes peržiūrėti savo biudžetus. Vyriausybė teigia, kad per griežtos ekonomikos režimą ir vidaus optimizavimą rado maždaug 7 mlrd. USD iš reikiamų 27 mlrd. USD gynybos deficitui padengti. Prezidentas V. Zelenskis nustatė vyriausybei iki spalio 15 d. įvykdyti savo įsipareigojimų dalį, o diplomatams ir Gynybos pajėgoms – iki metų pabaigos užtikrinti visą gynybos finansavimą.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose yra neatitikimas dėl pareiškimo autoriaus: vienas Ukrainos šaltinis (Novynarnia) prioritetų sprendimą sieja su premjeru Denysu Šmyhaliu, o visi kiti šaltiniai bei paties premjero pareiškimai nurodo Serhijų Koreckį.

Kontekstas

Ukrainos prieš karą priimtas biudžetas jau turėjo rekordinį apie 1,9 trln. grn deficitą (apie 18,5 % BVP), o saugumo blokas sudarė daugiau nei pusę išlaidų. „Griežtos ekonomikos" režimas ne gynybos išlaidoms pirmą kartą paskelbtas rugsėjo 1 d.; rugsėjo 14 d. premjeras finansų būklę apibūdino kaip artimą kritinei. Pateiktame šeštajame kariniame biudžete numatyta daugiau nei 8 trln. grn išlaidų, kai šalies vidiniai ištekliai – apie 3,7 trln. grn; 4,3 trln. grn skirtumas numatomas padengti tarptautine pagalba. Europos partneriai ir TVF tolesnį finansavimą sieja su sutartų reformų įgyvendinimu, o ES komisarai jau išsiuntė parlamentui įstatymų sąrašą, kuriuo būtų atblokuotas jau suderintas ES finansavimas. Birželį paskelbta nauja karių atlyginimų sistema dėl lėšų trūkumo dar nepaleista – tai sudaro apie 1 trln. grn neįvykdytų įsipareigojimų. Nepriklausomi vertinimai rodo, kad viena 2026 m. karo diena Ukrainai kainuoja apie 190 mln. USD – 50 mln. USD daugiau nei prieš dvejus metus.