Pietų Korėjos prezidentas apkaltino Ukrainą dėl susitarimo dėl slaptumo pažeidimo perduodant Šiaurės Korėjos belaisvius
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas apkaltino Ukrainą pažeidus susitarimą dėl slaptumo, kai rugsėjo 23 d. per JT Generalinės Asamblėjos kalbą prezidentas Volodymyras Zelenskis praneškai pranešė apie dviejų Šiaurės Korėjos karių perdavimą Seului. Ukrainos prezidentūra tokišką susitarimą egzistuojantį neigia. Lee žinutė platformoje X tapo pirmuoju oficialiu perdavimo patvirtinimu iš Pietų Korėjos pusės.
Pagrindiniai faktai
- Lee Jae-myungas rugsėjo 24 dė X apkaltino Ukrainą viešai atskleidus dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą ir pavadino tai susitarimo dėl slaptumo pažeidimu.
- Zelenskis rugsėjo 23 dė JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pranešė apie dviejų Šiaurės Korėjos karių perdavimą Pietų Korėjai.
- Du Šiaurės Korėjos kariai – 21 metų Pekas ir 26 metų Ri – sausį 2025 m. buvo painti Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėlių ir desantininkų Kursko srityje.
- Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas teigė, kad jokio susitarimo dėl slaptumo tarp Kyjivo ir Seulo nebuvo.
- Lee žinutą tapo pirmuoju oficialiu perdavimo patvirtinimu iš Seulo pusės; anksčiau Pietų Korėja atsisakydavo tai patvirtinti.
Kodėl tai svarbu
Šis ginčas yra pirmasis viešas nesutarimas Kyjivo ir Seulo dialoge dėl Šiaurės Korėjos belaisvių. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas viešą atskleidimą įvertino kaip neatsakingą, atsižvelgdamas į riziką belaisviams, jų šeimoms Šiaurės NKai, diplomatijai, nacionaliniam saugumui ir padėčiai Korėjos pusiasalyje. Krizė taip pat sukėlė politinę kritiką Lee administracijai iš opozicių People Power Party, kuri klausęs, kodėl Pietų Korėjos visuomenė apie belaisvių atvykimą sužinojo iš Zelenskio JT kalbos. Tai pirmasis patvirtintas atvejis, kai kare painti gyvi Šiaurės Korėjos kariai buvo perduoti Pietų Korėjai, o tai kelia subtilius diplomatinius klausimus.
Kas nutiko
Rugsėjo 23 dė per kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina perdavė du Šiaurės Korėjos kareius – 21 metų Peką ir 26 metų Ri – Pietų Korėjai. Vėliau Ukrainos prezidentūra patikslino, kad perdavimas įvyko tiesioginiu dialogu su Seulu. Rugsėjo 24 dė Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas platformoje X apkaltino Ukrainą pažeidus susitarimą dėl slaptumo ir pavadino tai „žaibėriu ir neatsakingu". Tai buvo pirmasis oficialus perdavimo patvirtinimas iš Seulo pusės – iki tol Pietų Korėja atsisakydavo tai darytinti, motyvuodami grėsme jų saugumui ir gyvybei bei jų šeimoms Šiaurė NKai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pirmiausia pabrėžia prezidentūros poziciją, kad jokio susitarimo dėl slaptumo nebuvo: Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas pavadino Ukrainą „atvaukia valstybe" ir pažymėjo, kad buvo paskelbtas tik perdavimo faktas. Ukraietiškos ataskaitos taip pat akcentuoja, kad patys belaisviai raštu pareiškė norą vykti į Pietų Korėją – pranešimai apie jų prašymus pasirodė dar 2025 m. gruodį – ir platų Zelenskio kritiką Šiaurės Korėjos vaidmeniui kare, ypač teiginį, kad Kim Jong Unas naudoja karius „kaip valiutą".
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptojaiškės žiniasklaidos pranešimai istoriją pristatabia kaip diplomatą nesutarimą tarp Seulo ir Kyjivo ir kaip politinę problemą Lee vyriausybei. Tarptojaiškės žaltiniai pabrėžia Lee Jae-myungo žodžius, kad diatymas buvo „žaibėrus ir neatsakingas", ir pažymi opozicią – įPeople Power Party atstovas Audriuskas An Čiol-suʻas kritikavo Lee, klausdamas, kodėl Pietų Korėos visuomenė sužinojo apie ŠatĮkainos kareivių atvykimą per Zelenskio JT kalbą. Tarptojaiškės publikacijos taip pat atkreipia dėmesį į vidinį Ukrainos nesutarimą dėl susitarimo egzistavimo – Oksanos Torop teigimą prieštarauja Lytvyno paneigimui.
Kuo skiriasi pranešimai
Diskusija: ar tarp Ukrainos ir Pietų Kultos egzistavo susitarimas dėliitis perdavimo slaptumo. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas ir ambasadoriaus Valerijaus Zalužnio žiniasklaidos patarėja Oksana Torop teigia, kad toks susitarimas buvo; Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas ir Ukrainos prezidentūra tai neigia. Antras nesutarimas – ar Seulas buvo pakankamai įspėtas iš anksto apie Zelenskio planuojamą diatimą: anonimas Pietų Korėjašos prezidento administracijos pareigūnas agentūrai Yonhap sakė, kad Seulas žinojo apie Zelenskio ketinimą, tačiau nebuvo informuotas apie diatimo formą, tuo tarpu Lee bendra pozicija viešą paskelbimą vertina kaip nesankcionuotą susitarimu pažeidimą.
Kontekstas
Du Šiaurės Korėjos kariai – 21 metų Pekas ir 26 metų Ri – 2025 m. sausį buvo painti Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėlių ir desantininkų Rusijos Kursko srityje – tai pirmasis žinomas atvejis, kai kare painti gyvi Šiaurės Korėjos kariai. Abu belaisviai raštu pareiškė norąjį vykti į Pietų Koretą; pranešimai apie jų prašymus pasirodė 2025 m. gruodį. Pagal Pietų Korėos Konstituciją Šiaurės Korėos gyventojai laikomi šalytės piliečiais, todėl Seulas privalo juos priimti savo teritorijoje, jei jie to nori. 2025 m. gegužės pabaigoje Pietų Korėa paprašė neįtraukti Šiaurės Korėos belaisvių į „1000 už 1000" belaisvių apsikeitą sąrašus; 2026 m. birželį Pietų Korėos URM pareiškė esąs pasiruošęs priimti visus Ukrainoje paintus Šiaurės Korėos karius, jei jie to pageidautų, ir pasisakė prieš jų prievartinį grąžinimą į Rusiją ar Šiaurės Korėą. Ukrainos ir Pietų Korėos vertinimai rodo, kad Šiaurės Korėa nuo 2024 ma dislokavo apie 15 000 karių, daugiausia Kursko pasienyje; rugpjūčio 8 d. Zelenskis sakė, kad Rusija planuoja dislokuoti 30 000–50 000 Šiaurės Korėos personalinių, o Vadymskibitskyis vėliau pranešė apie naują 8 500 karių kontingentą.