Seulas laiko Kijevo atsiprašymą dėl Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo atskleidimo nepakankamu
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hionas pranešė, kad Ukraina atsiprašė už informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karinių belaisvių perdavimą atskleidimą, tačiau Seulas šiuos atsiprašymus vertina kaip nepakankamus ir svarsto atsakomąsias priemones, įskaitant ambasadoriaus atšaukimą. Kijevas bet kokią konfidencialumo sutartį neigia, o Ukrainos URM atstovas teigia, kad A. Sybiha tik išreiškė apgailestavimą dėl viešų kritiškų pareiškimų, o ne atsiprašė.
Pagrindiniai faktai
- Pietų Korėjos URM vadovas Cho Hionas spalio 6 d. per parlamentinį auditą pranešė apie Ukrainos atsiprašymą dėl informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą atskleidimo.
- Seulas laiko atsiprašymą nepakankamu ir svarsto atsakomąsias priemones, įskaitant ambasadoriaus Ukrainoje Park Hi-chan atšaukimą.
- Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje viešai paskelbė apie dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą Pietų Korėjai.
- Seulas tvirtina, kad buvo sutartis dėl konfidencialumo ir kad ją pažeidė Ukraina; Kijevas tokios sutarties egzistavimą neigia.
- Ukrainos URM atstovas Heorhiijus Tykhyjis teigia, kad A. Sybiha ne atsiprašė, o tik išreiškė apgailestavimą dėl to, kad situacija pasiekė viešų kritiškų pareiškimų mainų stadiją.
- Du Šiaurės Korėjos kariai, kovoję Rusijos pusėje, ukrainiečių buvo paimti į nelaisvę 2025 m. sausį Kursko srityje; Pietų Korėjos duomenimis, jie atvyko į šalį rugsėjo viduryje.
- Spalio 2 d. Pietų Korėjos prezidentas Li Če Mionas grasino Ukrainai „priemonėmis“, jei Kijevas nepripažins konfidencialumo sutarties ir neatsiprašys.
Kodėl tai svarbu
Šis ginčas gali privesti prie Ukrainos ir Pietų Korėjos diplomatinių santykių pablogėjimo – įskaitant ambasadoriaus atšaukimą – būtent tuo metu, kai Kijevui labai svarbi tarptautinių partnerių parama.
Kas nutiko
Spalio 6 d. per Pietų Korėjos URM parlamentinį auditą ministras Cho Hionas pranešė, kad Ukraina atsiuntė atsiprašymą dėl informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karinių belaisvių perdavimą atskleidimo. Jis teigė, kad šis atsiprašymas – kurį perdavė Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha – neatitiko Seulo lūkesčių, ir pranešė, kad Pietų Korėja svarsto „ryžtingas priemones“, įskaitant ambasadoriaus Ukrainoje Park Hee-chan (Park Hi-chan) atšaukimą. Konflikto priešastis – rugsėjo 23 d. prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kad Ukraina perdavė du Šiaurės Korėjos belaisvius Pietų Korėjai. Seulas tvirtina, kad egzistavo konfidencialumo susitarimas, kurį inicijavo ir vėliau pažeidė Ukrainos pusė; Kijevas bet kokią sutartį neigia. Ukrainos URM atstovas Heorhiijus Tykhyjis paaiškino, kad Sybiha ne atsiprašė, o tik išreiškė apgailestavimą dėl viešų kritiškų pareiškimų apsikeitimo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pabrėžia URM atstovo poziciją, kad Sybiha atsiprašymo neteikė, o tik apgailestavo dėl konflikto eskalacijos, ir visą situaciją vadina „diplomatijos nesusipratimu“. Kijevas pabrėžia, kad paskelbė tik patį perdavimo faktą, neatskleisdamas proceso detalių, ir atmeta konfidencialumo sutarties buvimą.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinės (šiuo atveju – Azerbaidžano agentūros APA) žinios daugiausia dėmesio skiria Pietų Korėjos grasinimams imtis priemonių, įskaitant galimą ambasadoriaus atšaukimą, ir Seulo pozicijai, kad Ukrainos atsiprašymas buvo nepakankamas.
Kuo skiriasi pranešimai
Esminiai šaltinių nesutarimai lieka dėl keturių punktų. Pirma, ar iš viso egzistavo konfidencialumo sutartis: Seulas ir Pietų Korėjos žvalgyba tvirtina, kad taip, ir kad sutarties prašė būtent Ukrainos pusė; Kijevas kategoriškai tai neigia. Antra, ar Sybihos žinutė buvo atsiprašymas: Pietų Korėjos ministras sako – taip, Ukrainos URM atstovas aiškina, kad tai buvęs tik apgailestavimas dėl viešų pareiškimų, o ne atsiprašymas. Trečia, datos: dauguma šaltinių belaisvių paėmimą datuoja 2025 m. sausiu, tačiau vienas Ukrainos šaltinis mini 2026 m. liepą pasiektą susitarimą dėl perdavimo. Ketvirta, ambasadoriaus Park Hi-chan statusas įvairiuose pranešimuose apibūdinamas skirtingai – nuo svarstymo atšaukti iki įsakymo grįžti ir jau įvykusio atšaukimo.
Kontekstas
Du Šiaurės Korėjos kariai, kovoję Rusijos pusėje, buvo paimti į nelaisvę ukrainiečių pajėgų 2025 m. sausį Kursko srityje. Pietų Korėjos Konstitucija visus Korėjos pusiasalio gyventojus traktuoja kaip savo piliečius, todėl Seulas nuo 2025 m. prašė jų perdavimo. Ukrainos teigimu, perdavimas buvo vykdytas pagal paties belaisvių rašytinį sutikimą ir susitarimą tarp valstybių vadovų; Kijevas šį žingsnį vadino „geros valios gestu“.