Pietų Korėja atšaukia ambasadorių iš Ukrainos diplomatinio konflikto metu
2026 m. spalio 8 d. Pietų Korėja atšaukė ambasadorių Park Hee-chang (Park Ki-chan) iš Ukrainos diplomatinio ginčo metu dėl dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo viešo atskleidimo. Šalys taip pat apsikeitė kaltinimais dėl galimų Pietų Korėjos degalų siuntų į Rusiją, apeinant sankcijas. Ukraina neigia, kad būtų sulaužyta konfidencialumo sutartis, o Pietų Korėja atmeta kaltinimus dėl sankcijų pažeidimo.
Pagrindiniai faktai
- 2026 m. spalio 8 d. Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija pranešė apie sprendimą atšaukti ambasadorių Park Hee-chang (Park Ki-chan) iš Ukrainos.
- Rugsėjo 23 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje pranešė, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du paimtus Šiaurės Korėjos karo belaisvius.
- Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung apkaltino Ukrainą konfidencialumo sutarties pažeidimu ir pareikalavo oficialių paaiškinimų bei atsiprašymo.
- Ukrainos Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija neigė, kad tokia sutartis dėl belaisvių perdavimo apskritai egzistavo.
- Pietų Korėjos URM vadovas Cho Hyun spalio 6 d. teigė, kad gavo atsiprašymą iš ukrainiečių kolegos Andrijaus Sybihos, tačiau jis „neatitiko lūkesčių“; Ukraina tai neigia.
- Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų klausimais Vladyslavas Vlasiukas, remdamasis „The Guardian“, tvirtino, kad liepą–rugpjūtį daugiau nei 176 000 tonų degalų iš Pietų Korėjos į Rusiją gabenta tanklaiviais, kuriems taikomos sankcijos; Pietų Korėjos prezidentūra tai pavadino „nepagrįsta ir nepriimtina“.
- Sprendimas atšaukti ambasadorių priimtas praėjus šešioms dienoms po Lee Jae-myung grasinimų imtis papildomų priemonių, jei Ukraina nepripažins sutarties pažeidimo ir viešai neatsiprašys.
Kodėl tai svarbu
Šis susitarimas žymi rimtutinis Ukrainos ir Pietų Korėjų santykių pablogėjimą ir gali paveikti tolesnę nekritinę pagalbą bei bendradarbiavimą su svarbiu Azijos partneriu. Ginčas susieja Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje su dvišaliu konfliktu su Seulu, o ambasadoriaus atšaukimas sutampa su atskiru sankcijų ginču dėl tariamų Pietų Korėjos degalų siuntų į Rusiją.
Kas nutiko
2026 m. spalio 8 d. Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija pranešė atšaukianti savo ambasadorių Ukrainoje Park Hee-chang (Park Ki-chan). Tai įvyko po to, kai rugsėjo 23 d. JT Generalinėje Asamblėjoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių, paimtų Ukrainos pajėgų Kursko srityje 2025 m. sausį, perdavimą Pietų Korėjai. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung apkaltino Ukrainą konfidencialumo susitarimo pažeidimu ir pareikalavo oficialių paaiškinimų bei atsiprašymo. Spalio 6 d. Pietų Korėjos URM vadovas Cho Hyun teigė, kad gavo atsiprašymą iš ukrainiečių kolegos Andrijaus Sybihos, tačiau jis „neatitiko lūkesčių“. Ukrainos URM tai neigia ir tvirtina, kad Sybiha tik apgailestavo dėl to, kad situacija peraugo į viešą pareiškimų apsikeitimą. Ukrainos Prezidentūra ir URM neigia, kad konfidencialumo sutartis dėl belaisvių perdavimo apskritai egzistavo. Atskirai, Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų klausimais Vladyslavas Vlasiukas, remdamasis „The Guardian“, apkaltino Pietų Korėją, kad liepą–rugpjūtį daugiau nei 176 000 tonų degalų į Rusiją buvo gabenama tanklaiviais, kuriems taikomos sankcijos. Pietų Korėjos prezidentūros atstovė Kang Yu-jeong šiuos kaltinimus pavadino „nepagrįstais ir nepriimtinais“; Saugumo biuro pareigūnas nurodė, kad oficiali prekybos statistika 2025 m. rugpjūčio–2026 m. rugpjūčio laikotarpiu nefiksavo jokio dyzelino, benzino ar aviacinio kuro eksporto iš Pietų Korėjos į Rusiją. Abi šalys teigia sieksiančios tolesnių konsultacijų; ambasadoriaus atšaukimas yra diplomatinių protestų forma, o Pietų Korėjos ambasada Ukrainoje toliau veiks.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pabrėžia URM poziciją, kad ministras Andrijus Sybiha neatlygavo, o tik išreiškė apgailestavimą, jog situacija peraugo į viešą konfrontaciją, ir URM atstovo spaudai Heorhijaus Tykhyio formuluotę, kad tai – „diplomatijos nesusipratimas“, kiltu ir tomis dėl skirtingo konfidencialumo susitarimų aiškinimo. Ukrainos šaltiniai akcentuoja, kad URM lieka atviras dialogui su Seulu net ir po ambasadoriaus atšaukimo, o ambasadoriaus iškvietimą traktuoja kaip diplomatinių protestų formą, ne kaip santykių nutraukimą. Belaisvių perdavimas pristatomas kaip „geros valios gestas ir draugiškas žingsnis“, o Ukrainos prezidento patarėjo kaltinimai dėl „The Guardian“ straipsnyje minimų 176 000 tonų degalų – kaip atskiras sankcijų laikymosi klausimas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida (vokiečių, Jungtinės Karalystės, JAV, Honkongo ir Prancūzijos leidiniai) daugiausia dėmesio skiria ambasadoriaus atšaukimui ir bendrai diplomatinių santykių krizei, pateikdamos abiejų šalių pozicijas dėl belaisvių atskleidimo ir tariamo atsiprašymo. Vokiečių ir prancūzų leidiniai susitarimą traktuoja kaip nerimą keliantį Ukrainos ir Pietų Korėjos santykių pablogėjimą; angliškai leidiniai pabrėžia Seulo naratyvą apie „lūkesčių neatitikusius atsiprašymus“. Kai kurie tarptautiniai šaltiniai cituoja Pietų Korėjos pareigūnų teiginį, kad Ukraina buvo iš anksto per diplomatinius kanalus perspėta apie viešą atskleidimą. Tarptautinė spauda taip pat suteikia daugiau vietos Pietų Korėjos vyriausybės paneigimui dėl kaltinimų tiekti kurą Rusijai ir oficialios prekybos statistikos argumentams.
Kuo skiriasi pranešimai
Pietų Korėja kaltina Ukrainą pažeidus konfidencialumo susitarimą dėl Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo; Ukrainos Prezidentūra ir URM neigia, kad toks susitarimas apskritai egzistavo. Pietų Korėjos URM vadovas Cho Hyun sako gavęs Andrijaus Sybihos atsiprašymą, tačiau Ukraina tai neigia ir tvirtina, kad jis tik apgailestavo dėl konflikto eskalavimo. Ukrainos prezidento patarėjas Vladyslavas Vlasiukas, remdamasis „The Guardian“, teigia, kad daugiau nei 176 000 tonų degalų iš Pietų Korėjos į Rusiją liepą–rugpjūtį gabenta tanklaiviais, kuriems taikomos sankcijos; Pietų Korėjos prezidentūra tai vadina „nepagrįsta“, o Saugumo biuro pareigūnas nurodo, kad oficiali prekybos statistika nefiksuoja dyzelino, benzino ar aviacinio kuro eksporto į Rusiją.
Kontekstas
Du Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti į nelaisvę Ukrainos pajėgų Rusijos Kursko srityje 2025 m. sausį, kai kovojo Rusijos pusėje; Pietų Korėja nuo 2025 m. prašė jų perduoti, nes pagal savo Konstituciją juos laiko Pietų Korėjos piliečiais. 2026 m. liepą Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung pažadėjo Ukrainai 100 mln. JAV dolerių vertės pagalbos paketą; Pietų Korėja nuo 2022 m. suteikė 445 mln. dolerių humanitarinės pagalbos, tačiau laikosi politikos netiekti ginklų. Ukraina perdavė du belaisvius Pietų Korėjai 2025 m. rugsėjo viduryje po jų rašytinio sutikimo ir abiejų šalių vadovų susitarimo. Rusijos URM perspėjo, kad „neturimui jog pasirinkimo, kaip tik imtis atsakomųjų priemonių“, jei Pietų Korėja tieks Ukrainai ginklus.