Pietų Korėja atšaukė ambasadorių iš Kyjivo – retas diplomatijos protestas dėl Šiaurės Korėjos belaisvių
Pietų Korėja atšaukė savo ambasadorių Ukrainoje Park Ki-changą, protestuodama prieš prezidento Volodymyro Zelenskio viešą pareiškimą JT Generalinėje Asamblėjoje, kad Ukraina perdavė du sugautus Šiaurės Korėjos karius Seulei. Ambasadorius grįžo į Seulą šeštadienio rytą, o Ukraina teigia siekianti konstruktyvaus dialogo.
Pagrindiniai faktai
- Pietų Korėja atšaukė ambasadorių Ukrainoje Park Ki-changą; apie atšaukimą pranešta spalio 8 d.
- Atšaukimas kilo po to, kai Zelenskis praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke atskleidė, kad Ukraina perdavė du sugautus Šiaurės Korėjos karius Seulei.
- Pietų Korėja iškvietė Ukrainos ambasadorių ir grasino papildomomis priemonėmis; prezidentas Lee Jae-myung pareikalavo oficialaus atsiprašymo.
- Pietų Korėja tvirtina, kad buvo susitarta dėl konfidencialumo, bet Ukrainos pareigūnai tokio susitarimo egzistavimą paneigė.
- Du Šiaurės Korėjos kariai buvo sugauti Ukrainos Kursko srityje 2025 m. sausį – pirmieji Šiaurės Korėjos kariai, paimti į nelaisvę nuo 2024 m., kai Pchenjanas įsitraukė į Rusijos ir Ukrainos karą.
- Pietų Korėjos ambasadorius grįžo į Seulą šeštadienio rytą, dviem dienom vėliau nei buvo paskelbta apie atšaukimą.
- Paskutinį kartą Pietų Korėja atšaukė ambasadorių kaip protestą 2008 m. – iš Japonijos dėl Dokdo/Takesimos salų konflikto.
Kodėl tai svarbu
Pietų Korėjos ambasadoriaus atšaukimas – itin reta diplomatijos priemonė; paskutinį kartą ambasadorius buvo atšauktas kaip protestas dar 2008 m. Ženklus dvišalių santykių pablogėjimas susijęs su politiškai jautriu Šiaurės Korėjos karo belaisvių klausimu – pirmaisiais Pchenjano kariais, patekusiais į nelaisvę nuo 2024 m. Šalys viešai nesutaria dėl to, ar buvo sudarytas konfidencialumo susitarimas, o analitikai priešpriešą sieja su platesniais Pietų Korėjos užsienio politikos pokyčiais ir vidaus politiniu spaudimu prezidentui Lee Jae-myung.
Kas nutiko
Pietų Korėja atšaukė savo ambasadorių Ukrainoje Park Ki-changą po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke atskleidė, kad Ukraina perdavė du sugautus Šiaurės Korėjos karius Seulei. Apie atšaukimą spalio 8 d. pranešė Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija, kuri taip pat iškvietė Ukrainos ambasadorių ir grasino papildomomis nenurodytomis priemonėmis; prezidentas Lee Jae-myung pareikalavo oficialaus atsiprašymo. Ambasadorius grįžo į Seulą šeštadienio rytą – dvi dienos po atšaukimo pranešimo. Pietų Korėja tvirtina, kad su Kyjivu buvo susitarta dėl konfidencialumo siekiant apsaugoti Pchenjano karius ir jų šeimas, likusias Šiaurės Korėjoje; Ukrainos pareigūnai tokį susitarimą paneigė. Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhiy Tykhyi spalio 8 d. teigė, kad Ukraina išlieka atvira konstruktyviam dialogui su Seulu ir kad diplomatija turi nugalėti emocijas. Pareigūnai viešai nepaskelbė, kada ambasadorius gali grįžti į Kyjivą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida, ypač remdamasi Korėjos specialistu Mykola Polishchuk, pateikia priešpriešą kaip Pietų Korėjos vidaus politikos ir, pasak analitiko, esamo geopolitinio posūkio – nutolimo nuo Vašingtono ir artėjimo prie Pekino – padarinį, kuriame Ukraina atsidūrė kaip atsitiktinė dalyvė. Ukrainos žiniasklaida mini ir „The Guardian“ pranešimus apie 176 000 tonų produktų, daugiausia dyzelino, išsiųstų iš Pietų Korėjos į Rusiją liepą ir rugpjūtį, kaip atskirą trinties tašką. Kai kurios Ukrainos ataskaitos Lee Jae-myung elgesį sieja su seniai trunkančiais politiniais skandalais, teigdamos, kad konfrontacija iš dalies yra jo asmeninių politinių pažeidžiamumų produktas. Ukrainos pareigūnai oficialiai paneigė konfidencialumo susitarimo egzistavimą; viena ataskaita mini dalinį oficialų atsiprašymą, kurio, anot šaltinio, Pietų Korėjos vyriausybė ir asmeniškai Lee nepakako.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida, pavyzdžiui, „Al Jazeera Arabic“, dėmesį telkia siaurai – ambasadoriaus atšaukimą traktuoja kaip dvišalę krizę, kurią išprovokavo Zelenskio viešas Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo atskleidimas JT Generalinėje Asamblėjoje. Palyginti mažai dėmesio skiriama platesniam geopolitiniam ar vidaus politiniam kontekstui, kurį akcentuoja Ukrainos analitikai.
Kuo skiriasi pranešimai
Pagrindinis šaltinių nesutarimas – dėl konfidencialumo susitarimo: Pietų Korėja tvirtina, kad toks susitarimas buvo, o Ukrainos pareigūnai jį paneigia. Ukrainos šaltiniai taip pat mini, kad Ukrainos oficialus atsiprašymas buvo paskelbtas, tačiau Pietų Korėjos vyriausybė ir prezidentas Lee jį laiko nepakankamu. Be to, Ukrainos žiniasklaida konfliktą aiškina per Pietų Korėjos vidaus politikos ir galimo užsienio politikos persiorientavimo nuo JAV prie Kinijos prizmę, o tarptautinis šaltinis dėmesį sutelkia tik į dvišalę krizę dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo.
Kontekstas
Du Šiaurės Korėjos kariai buvo sugauti Ukrainos Kursko srityje 2025 m. sausį, kai kovojo kartu su Rusijos pajėgomis, dislokuotomis Pchenjano; tai buvo pirmieji Šiaurės Korėjos kariai, paimti į nelaisvę nuo 2024 m., kai Šiaurės Korėja įsitraukė į karą. Pagal Pietų Korėjos Konstituciją visi korėjiečiai, įskaitant Šiaurės Korėjos gyventojus, laikomi Pietų Korėjos piliečiais. Zelenskis Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą atskleidė savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke rugsėjį. „The Guardian“ pranešė, kad liepą ir rugpjūtį iš Pietų Korėjos į Rusiją buvo išsiųsta 176 000 tonų produktų, daugiausia dyzelino – dar viena trinties ašis tarp Kyjivo ir Seulo. Paskutinį kartą Pietų Korėja ambasadorių kaip protestą atšaukė 2008 m., kai atšaukė pasiuntinį iš Japonijos dėl Dokdo/Takesimos salų konflikto.